Tai geras klausimas JAV žvalgybos
organizacijoms. Galime tik trumpai paminėti faktus, kuriuos žinome. Visi, kam reikia, Lietuvoje supranta, kur yra
pelkės ir liūnai, kur įvažiuoti negalima [1]. Tai, kad JAV kariai vieni ir be
perspėjimo ženklų buvo palikti važiuoti per liūną yra arba nusikalstamas
aplaidumas iš Lietuvos elito pusės arba tyčinis nusikaltimas. Žiūrint į
Lietuvos elito apsimestinį bėgiojimą aplink tą liūną ir saldžias demonstracijas
prie JAV ambasados, kyla spektaklio įspūdis. D. Trumpui duota informacija apie
ledą Lietuvoje, dėl kurio nuslydo į liūną JAV tankas [2], rodo tą patį melą iš
Lietuvos. Ir komunistas G. Nausėda, Lietuvos Prezidentas, ir valdanti komunistų
(socdemų) partija yra mirtini verslininko ir kapitalistinio pasaulio lyderio
D.Trumpo priešai.
1. "Pelkių fondo vadovas: tokios pelkės liaudiškai
vadinamos liūnais ir yra labai pavojingos
Kilus diskusijoms dėl pelkių
„žymėjimo“, specialistai ramina – visos pelkės žemėlapiuose yra matomos,
„nenustatytų“ pelkių nėra, tačiau išsiskiria aplinkosaugai svarbūs duomenys
apie jas, rašoma Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo pranešime spaudai.
„Tai nereiškia, kad konkreti pelkė
ar kitos Lietuvos pelkės yra žmonėms nematomos žemėlapiuose – jos tikrai
matomos ir ta informacija plačiai prieinama. Tačiau esama daug duomenų
neatitikimų skirtinguose šaltiniuose ir ne visos pelkės yra įtrauktos į Žemės ūkio
duomenų sistemą, kuri yra valstybės atskaitos taškas pelkių ir durpynų apsaugos
politikai.
Pavyzdžiui, pelkė, kurioje įvyko
nelaimė, skirtinguose šaltiniuose yra skirtingai apibrėžta: Pelkių ir durpynų
duomenų bazėje dalis pelkės, kur nuskendo transporto priemonė, žymima kaip
žemapelkė, o likusi dalis – tarpinio tipo pelkė, Europos Bendrijos svarbos
buveinių žemėlapyje ji yra vaizduojama kaip aktyvi aukštapelkė, Georeferencinio
pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje vietovė pavaizduota kaip pelkė, nors
dalyje jos aiškiai matomas ežeras. Galiausiai, Žemės ūkio duomenų sistemoje ši
vietovė iš viso neįnešta kaip durpynas, nors aiškiai buvo matoma, kad semiama
durpė,“ – tikslina Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus
Zableckis.
Anot specialisto, tuomet, kai žmogui
pakanka žemėlapyje matyti, kad ten pažymėta pelkė, vadinasi, į tą plotą neinama
ir nevažiuojama jokiu transportu, mokslininkams yra svarbus nuoseklus šių plotų
įtraukimas į duomenų bazes.
„Todėl kai klausiama, kiek pelkių ir durpynų turime,
praktiškai neįmanoma atsakyti – aplinkosaugininkai sakys, kad skaičiuoja 10
proc. šalies ploto, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – kad beveik
perpus mažiau“, − aiškina N. Zableckis.
Anot aplinkosaugininko, šie
neatitikimai yra svarbūs, nes remiantis būtent Žemės ūkio duomenų sistema
apskaičiuojami aplinkosauginiai įsipareigojimai dėl pelkių atkūrimo ir
saugojimo.
Paklaustas apie žmonių saugumą,
specialistas pabrėžia, kad nežinomų ar neaptiktų pelkių Lietuvoje nėra, todėl
nei važiuojant automobiliu, nei einant pėsčiomis, į jokią „nepažymėtą“ pelkę
tikrai nepateksite.
N. Zableckis sako, kad pelkės yra
žmonėms saugios: „Jose žmogus lankėsi visais laikais – uogų rinkti,
vaistažolių, gėlo vandens pasisemti. Tokios pelkės yra saugios, jose iš tiesų
galima pamesti batą, galima labai pasistengus sulįsti iki juosmens, tačiau iš
esmės jos nėra pavojinga vieta gyvybei. Grybautojai pelkėse nepradingsta, kaip
ir briedžiai jose neskęsta – kad ir kiek svertų, jie per lengvi, lyginant su
transporto priemonėmis, todėl ir neprasmenga.“
Komentuodamas apie transportą, ekspertas pabrėžia, kad į
pelkę negalima važiuoti jokia transporto priemone.
„Automobiliai, traktoriai, tankai, savivarčiai, ir kita
technika pelkėje skęs ir grims. Pelkė yra gamtinis barjeras ir toks visada buvo
– dar kovų su Kryžiuočių ordinu laikais jos neleido užimti Lietuvos žemių. Taip
pat ir šiandien – jos yra kliūtis judėti pėstininkams ir yra absoliučiai
neįveikiamas barjeras bet kokiai karinei technikai“,− sako N. Zableckis.
Paklaustas apie konkretų atvejį, kai pelkėje nuskendo
šarvuotis, specialistas sako, kad susidurta su užpelkėjančiu ežeru, kur dar vis
vyksta aktyvus pelkės formavimasis.
„Tokie liaudiškai vadinami liūnai yra išties pavojingi – ten
viskas liula, linguoja, o ant paviršiaus yra susidaręs tik augalų dangos
„kilimas“. Tokios vietos tikrai yra pavojingos, nes yra klampios ir gali būti
gilios. Visa laimė, kad žmogus į tokią pelkę nesibraus – ją supa nendrių
plotai, per kuriuos reiktų atkakliai brautis gilyn. Tokiose vietose nei grybų
ieškoma, nei mašina kyla noras kiaurai į tuos nendrynus važiuoti“, − paaiškina
Pelkių fondo vadovas.
Visgi, specialistas rekomenduoja
pelkes aplenkti ir pėstiesiems – pelkės yra jautri ekosistema, kurioje peri
reti paukščiai, auga retos augalų rūšys, tai yra ypatingos gamtos buveinės.
„Jei norima pažinti pelkių teikiamą
gamtos grožį, reikia lankytis ten, kur įrengti pažintiniai takai – turime
Čepkelių raistą Baltarusijos pasienyje, yra UNESCO įtrauktas, unikalaus grožio
Žuvintas, Kamanų gamtinis rezervatas. O netyčia užklydus į pelkę, žmogus nenori
šlapti ar pamesti batų ir paprastai bando neiti į jas gilyn pats.
Jei per klaidą nueita per toli į pelkę – gylį galima
tikrinti lazda, taip saugotis akivarų, ir iš pelkės išeiti“, – sako ekspertas.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
vienija pelkėtyros mokslininkus ir pelkių atkūrimo specialistus, tyrinėjančius
Lietuvos pelkes ir vykdančius pelkių buveinių atkūrimą Lietuvoje.
„Delfi“ primena, kad pirmadienio
rytą pranešta, kad po 6 paras trukusios didelės operacijos Pabradės poligone esančioje pelkėje
paskendęs šarvuotis buvo ištrauktas. O Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo
vadovas N. Zableckis teigė, jog šis durpynas nebuvo pažymėtas valstybiniuose
žemėlapiuose.
„Valstybinių įstaigų disponuojamuose
žemėlapiuose šitas durpynas išvis nebuvo pažymėtas. Pelkių apsauga kelia daug
klausimų, daug pelkių yra naudojamos žemės ūkyje, tai stengiamasi, sakyčiau,
dirbtinai sumažinti pelkių plotą ir teigti, kad jų yra mažiau“, – pirmadienį
LRT radijui teigė N. Zableckis.
„Valstybė turėtų imtis priemonių ir
pagaliau teisingai sužymėti pelkes. (...) Informacija yra tam tikrose duomenų
bazėse, geoportale, tačiau ji yra labai išmėtyta, neatitinka realios
situacijos“, – akcentavo jis.
Apie tai, kas yra pelkės ir kokia
žala padaryta šios operacijos metu gamtai Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“
pasakojo botanikė, pelkių atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr. Jūratė
Sendžikaitė. Ji teigė, jog jai kaip gamtininkei skaudu, bet svarbiausia yra
išgelbėti žmones.”
2. "Trumpas apie nelaimę Pabradėje pateikė versiją,
kuri jam atrodo įtikinamiausia
“JAV prezidentas Donaldas Trumpas informuotas apie nelaimę Pabradėje, kur pelkėje paskendus sunkiasvoriam
JAV kariuomenės šarvuočiui M88, žuvo trys kariai, ketvirto dar ieškoma. Kartu
jis pateikė ir savo versiją, kad greičiausiai šarvuotis įslydo į pelkę.
Paklaustas, ar turi naujausios
informacijos apie JAV karius, kurie dingo Lietuvoje, JAV prezidentas atsakė:
„taip, turiu“.
„Trijų iš jų nebėra tarp mūsų,
ketvirtasis greičiausiai irgi, bet tas dar nepatvirtinta. Tai buvo labai sunki
mašina, tikrai sunki, jie iškėlė sunkiausią įrangą, ir panašu, kad to ežero
krantas įgriuvo. Buvo naktis, buvo labai šalta, daug ledo. Jie turbūt įslydo,
nes tai labai didelė ir sunki technika. Greičiausiai taip ir nutiko, kad jie
įslydo. Trijų nebėra su mumis, o vienas yra dingęs“, – kalbėjo D. Trumpas.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą