Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. kovo 31 d., antradienis

Skolos ir nelinijinės sistemos

Ekonomikos suirutė palaipsniui užsitarnauja vardą: Didžioji recesija. Praeitas tokio masto reiškinys vadinosi Didžioji depresija ir tesėsi daugelį metų iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar jėgos pasaulyje labai nelygios, kariauti kolkas nebėra kam. Todėl krizė yra tokia ilga. Skolintis studijoms iš bankų tokiu metu neprotinga. Sustabdykime universitetų privatizavimo traukinį, kol nevėlu.

Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais? Tik ne tie, kurie rimtai galvoja studijuoti ir atiduoti tas skolas. Net JAV, kur pinigų spausdinimas ir ekonomikos stimuliavimas nėra didelė problema, tie kurie pajėgtų atiduoti skolas, dabar vengia skolintis kartais ir už labai mažus procentus. Aišku, kad toks net potencialios būtinybės skolintis vengimas nemažai žmonių vers emigruoti. Taip jau pasirodo reformos galas. (1) Studijuoti Lietuvoje liks nedaug žmonių. Tik tie, kurie nori nelaukti kažko ir daryti kažką. Kas supranta, ko nori, lietuviškų paskolų studijoms neims.

Jau įsitikinome su naktiniais mokesčiais, kad ir Lietuvoje socialinės sistemos nėra linijinės. Iš pažiūros nedideli pokyčiai gali pavirsti naikinančia lavina. Net ir nedidelio papildomo abiturietų skaičiaus emigravimas komercializuotus universitetus lengvai gali sunaikinti. Ne vieną, ne du, o visus. Ar mes tikrai to norime?

Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse? Bankrutuojančių bankų pinigai apsuko jo galvelę.

JAV turi geriausią universitetų sistemą pasaulyje. Jų sugebėjimo sukurti naujoves ir jas parduoti pavydi visi. Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės. Kitaip sunku konkuruoti su Kinija, Indija, Rusija ir kitais sparčiai modernėjančiais kraštais. Tokiame fone reikalavimas du kartus sumažinti universitetų sistemą gali ateiti tik iš dramblio kaulo bokšto, arba iš tarpo tarp apvalių Steponavičiaus žandų.

Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti.

Daugelis klykia, kad reikia atimti iš profesorių ir patiems pasidalinti. Čia ir yra Steponavičiaus reformos esmė. Jie atėjo į valdžią bailios mažumoje esančios rėksnių minios išrinkti. Jie ir valdyti mus bando minios pagalba.

1."Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?



Rosita Rudvalytė, "Londono žinios"
2009 balandžio mėn. 1 d. 17:57

Corbis/Scanpix
Reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas atneš pokyčių tiek būsimiems abiturientams, tiek jų tėvams. Finansinių ypač. Kasmet vis daugiau studentų, dėdami viltis į geresnės kokybės studijas ir tikėdamiesi šviesesnės ateities, išvyksta mokytis į kitas šalis.


„Eurostat“ duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6 proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7 tūkst.

Vadinasi, 2008-aisiais metais Europos aukštosiose mokyklose studijavo beveik 8 tūkst. Lietuvos jaunimo. Ar reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas sulaikys, o gal tik dar labiau paskatins jaunuosius protus bėgti už Tėvynės ribų?

Tikslių kainų dar nėra

Kol kas Lietuvoje Aukštojo mokslo ir studijų kainą apibrėžiančio įstatymo nėra. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tik preliminarius skaičius. Padidinus įmokas už studijas ir panaikinus dalinai valstybės finansuojamas mokslo vietas, studentai turės dvi galimybes: arba pateks tarp tų laimingųjų, kurių studijų kainą visiškai kompensuos valstybė, arba bus priversti mokėti milžiniškas sumas patys. Gerai tiems, kurie sugebės. O kaip elgsis gabūs, bet nemokamos vietos negavę jaunuoliai?

REKLAMA





Universitetuose bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams bus nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).

Kolegijose profesinio bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams svyruos nuo 3 361 Lt (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt (muzikos studijos). Koleginės studijos pigesnės ~20%.

Abiturientų ateitis miglota

Dabartiniai dvyliktokai su nerimu stebi Mokslo ir studijų įstatymo reformą: Kauno gimnazijoje besimokantis Martynas Masaitis tikina, kad dauguma jo laidos abiturientų studijuos Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje. „Imti paskolą ir mokėti už studijas naudingiau ten, kur gauni kokybę, plačiakultūrį požiūrį ir didesnes ateities perspektyvas“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Abiturientė Edita Steiblytė iš Utenos Šapokos gimnazijos priduria: „Kiek teko girdėti, studijos užsienyje yra tikrai geresnės kokybės, jas pripažįsta užsienio firmos, nes didesnis dėmesys telkiamas į praktiką, bendradarbiavimą, o ne sausos informacijos kišimą į galvą, kurią lengvai galima rasti „Google“ ar žodyne.“ E. Steiblytė piktinasi ir dėl nuo 2009 m. naujai įsigalėsiančių studijų kainų: „Užsienyje mokslas arba nemokamas, arba gaunamos realios paskolos, kurių galima arba negrąžinti, arba grąžinti, kai pradedi dirbti ir uždirbti“.

Lietuvoje paimtas paskolas studijoms bus privaloma pradėti grąžinti praėjus vos metams po studijų baigimo.

XXI a. hamletai

Šiandienos abiturientai tarsi XXI a. hamletai mėgina pasirinkti vieną iš dviejų: „Būti ar nebūti Lietuvoje“. Kodėl Lietuvos jaunimas vis dažniau nori varstyti užsienio aukštųjų mokyklų duris? Kas lemia abiturientų apsisprendimą? Apie tai kalbamės su „Kalba.lt” valdybos pirmininku Ryčiu Jurkėnu.

Kalbų mokykla padeda abiturientams išvykti mokytis ar studijuoti į prestižines užsienio vidurines ir aukštąsias mokyklas.

Anot R. Jurkėno, 2008 m. dėl studijų užsienyje kreipėsi daugiau nei 2 tūkst. studentų. Tačiau, jei skaičiuotume visus, dalyvavusius „Kalba.lt“ organizuotoje parodoje „Education &Career 2008” (dalyvavo daugiau nei 40 užsienio universitetų ir koledžų) gautume solidų maždaug 5 tūkst. abiturientų būrį, kurie aktyviai domisi studijomis užsienyje. Mūsų duomenimis, 70-90 proc. besikreipiančiųjų ir išvyksta studijuoti.

- Kas skatina jaunimą išvykti studijuoti svetur: studijų kokybė, kaina ar atsiveriančios perspektyvos pasilikti ten dirbti?


"Londono žinios"

- Visų pirma jaunimą išvykti svetur skatina žinių troškimas ir atsivėrusios naujos galimybės, Lietuvai prisijungus prie ES. Vis daugiau jaunimo moka užsienio kalbą tokiu lygiu, kad gali studijuoti užsienyje. Šiais metais, pradėjus diegti mokamo mokslo Lietuvoje sistemą, „Kalba.lt“ pajuto dar didesnį besikreipiančiųjų srautą. Pastebėta, kad per keletą 2009-ųjų mėnesių besikreipiančiųjų padaugėjo 20 proc.

Lemiamas veiksnys yra studijų kaina bei kokybė. Aukštosios Didžiosios Britanijos mokyklos veikia konkurencijos sąlygomis jau ilgą laiką ir tai skatina jas tobulėti bei aktyviai prisitaikyti prie naujų iššūkių. Lietuvoje studentai vis labiau skundžiasi sustabarėjusia mokymo sistema, atitrūkimu nuo realaus gyvenimo ir šių dienų poreikių. Nepaskutinį vaidmenį atlieka ir pinigai – Didžiojoje Britanijoje aukštųjų mokyklų finansavimas lenkia mūsiškį dešimtimis ir net šimtais kartų, o tai, žinoma, negali neatsiliepti ir mokymo kokybei.

Finansai taip pat labai svarbu studentams bei jų tėvams. Mokslas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 3200 svarų (12 000 litų) per metus, tačiau mūsų studentai nuvykę gauna paskolas ir de facto jiems jas reikės grąžinti tik tuomet, kai jie pradės uždirbti pakankamai. Paskolą jie turės grąžinti per 25-erius metus – apie tokias sąlygas Lietuvoje kol kas galime tik pasvajoti.

R. Jurkėnas pateikia palyginimą: mūsų paskaičiavimais, studentui iš Klaipėdos išvažiuoti mokytis į Vilnių ar į Didžiąją Britaniją yra tos pačios sąnaudos: nors pragyvenimas ten nėra pigus, daug geresnės galimybės dirbti sudaro sąlygas padengti savo pragyvenimo išlaidas. Taip dalis studentų sugeba visiškai nepriklausyti nuo tėvų jau nuo pat pirmų metų.

Renkantis studijas galimybės likti užsienyje nėra labai plačiai svarstomos ir retai būna pagrindiniu motyvu. Vis tik daugiausia lemia finansai ir studijų kokybė.

- Kokiais balais reikia baigti vidurinę mokyklą, kad būtų galima įstoti į užsienio universitetą?

Mokyklos baigimo pažymiai turi didelę reikšmę stojant į Didžiosios Britanijos universitetus. Dalis universitetų jau nebereikalauja tarptautinio anglų kalbos IELTS sertifikato, o pripažįsta mūsų brandos atestato anglų kalbos pažymius. Tai ypač svarbu ir labai skiriasi nuo Lietuvos, kai stojant į tam tikras specialybes Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kreipiamas dėmesys į konkrečius kiekvieno abituriento gebėjimus, jo motyvaciją ir darbus, o ne tik į bendrą vidurkį. Kartais žmogus turi ypatingų gebėjimų menui, bet jis imamas vertinti pagal tai, kokie jo matematikos ir fizikos pažymiai.

Ar užsienio aukštųjų mokyklų diplomas palengvina darbo paieškas Lietuvoje?

- Didžiosios Britanijos diplomas vienareikšmiškai palengvina darbo paieškas Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau studentų, baigusių studijas Didžiojoje Britanijoje, papildo darbo rinką Lietuvoje ir darbdaviai jau suskubo įvertinti, kad pabaigusiųjų ten ir čia skiriasi ne tik motyvacija ir požiūris į darbą. Jų praktinė patirtis, įgyta studijų metu, smarkiai lenkia baigusiųjų Lietuvoje. Pavyzdžiui, daugumoje Didžiosios Britanijos universitetų galima pasiimti metų „gamybinę pertrauką“, kurios metu dirbama konkrečioje įmonėje pagal savo būsimą specialybę. Vėliau, pabaigę mokslus, studentai jau turi pagrindinius įgūdžius ir žinias, kas labai palengvina jų įėjimą į darbo rinką.

- Lyginant su Lietuvos situacija, kiek už studijas reikia mokėti Didžiosios Britanijos universitetuose?

- Lietuvoje studijų kainos vis dar tvirtinamos, tačiau, kaip minėjau, pasiėmus paskolą ir turint galimybę dirbti iki 20-ies valandų per savaitę tikrai finansinė našta Didžiojoje Britanijoje gali būti mažesnė nei klaipėdiečiui studijuojant Vilniuje. Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją, ko gero, gauti darbą šiuo metu būtų beveik neįmanoma.


"Londono žinios"

Bristolio universitete Tarptautinius santykius studijuojanti Lina Jutkutė džiaugiasi savo pasirinkimu. Vilniaus universitete baigusi filosofijos bakalaurą, mergina gavusi draugo rekomendacijas magistro studijas pasirinko viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų. Studijų kaina – 5 tūkst. svarų (18 750 litų). Kadangi Lina pasirinko vienų metų magistro studijų programą, kaip ji sakė, darbui laiko nelieka. Bet magistro studijos gali trukti dvejus metus, vadinasi, suma dalijasi iš dviejų ir atsiranda papildomo laiko darbui, o tai jau gerina tavo finansinę padėtį.

„Nė akimirkos neteko gailėtis dėl savo apsisprendimo. Buvau įmesta į tautų katilą ir puikiai jame plaukioju“, – džiūgavo pašnekovė. Lina dabartinę Lietuvos situaciją dažnai aptaria su ten bestudijuojančiais lietuviais. Visi vienbalsiai sutinka, kad, keldami studentams mokslo kokybės kartelę, didindami mokesčius už studijas, valdžia pati pastūmėja jaunus žmones dairytis alternatyvų svečiose šalyse: „Mokesčiai už mokslą beveik prilygsta kainas užsienyje, todėl dauguma studentų nebemato reikalo pasilikti Lietuvoje“.

Pašnekovė lygina Bristolio universitete ir Lietuvoje dėstomų paskaitų įvairovę. „Lietuvoje bestudijuojantys mano draugai skundžiasi ir dėstymo kokybe, ir paskaitų metodika. Laikas keisti seno sukirpimo dėstytojus ir apskritai mąstymą“, – ryžtingai mintį užbaigia Lina.

Mergina pamini porą esminių skirtumų tarp Lietuvos ir savo universiteto dėstytojų: „Dabartiniai mano dėstytojai yra draugai, čia studentai kreipiasi į juos vardu ir bendrauja kaip su lygiais. Aš buvau pripratus kitaip: dėstytojai tai – autoritetas, ir kreipimasis vardu į savo darbo vadovą sunkiai įsivaizduojamas. Buvo!“ – šypteli mergina.

„Kitas dalykas – savo nuomonė. Nesakau, kad Lietuvoj to nereikalaudavo, tačiau labai dažnai kad ir ką studentas sakytų, būdavo sukritikuotas. Ir tai varžė. O čia kad ir ką sakytum, galvotum ar vertintum, niekas nepasakys, kad tai yra nesąmonės. Todėl šiuo atveju tu esi laisvas kalbėti“, – studijų privalumus vardijo pašnekovė.

Dėl ateities Lina kalbėjo užtikrintai: „Kol kas ateities nesieju su Lietuva. Darbo ieškosiu jei ne Didžiojoje Britanijoje, tai kurioje kitoje šalyje.“"

(Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?)

2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Emigracija ir lietuviškos davatkos

Sunaikinta Lietuvos ekonomika. Monopolijų savivalė. Davatkų viešpatavimas politikoje. Šios problemos turi nemažą poveikį emigracijos tempams.

Kai emigrantų atsiųstais pinigais papildome mūsų gerbūvį, kai turime didžiules sumas Europos Sąjungos paramos, kai gauname JAV ir kitų sąjungininkių ginkluotųjų pajėgų pagalbą, dorojantis su grėsmėmis valstybei, tuose Lietuvai geruose darbuose yra ir mūsų emigrantų triūso dalelė.

Kai reikėjo stoti į NATO, reikalavome emigrantų politinio aktyvumo. Dabar kaltiname juos už nenorą dykai vergauti Maksimoje. Siekiame toliau kvailinti mūsų tautą, kuri bando užtikrinti jaunimo ateitį. Nesuprantame, kad bandymai drausti, atiminėti pasus, tik atstumia nuo mūsų feodaliniais pelėsiais prakvipusios valstybės. Ne visi vaikai, užaugę Lietuvoje, ją paliks. Kiti išsimokys (jei neišsidalinsime universitetų pastatus), bei taps mokesčių mokėtojais. Spjaudome į šulinį, iš kurio gersime.

Negražu.

2009 m. kovo 28 d., šeštadienis

Apie Lietuvos ateitį

Kubiliaus šutvės mintyse yra primityvus mūsų visų ateities vaizdelis. Jų svajonėse beviltiškas gyvenimas laukia mūsų pačių ir mūsų vaikų bei anūkų. Kubilius ruošiasi privatizuoti ir išsidalinti universitetų bei kolegijų pastatus. Kur ir kaip reiks mokytis? Jie nori sunaikinti Lietuvos universitetus ir kolegijas, likviduoti lietuvių verslus, prisikviesti fašistuojančių nevykėlių "verslininkų" iš Vokietijos, kurie pelno vardan tik gadintų žmonių sveikatą katorga tapusiame darbe. Kai vietinių darbuotojų nebeliks - atveš iš Bangladešo. (1)

Kai kubiliniai komercializuos ir rinkos suirutės sąlygomis sunaikins universitetus, gydytojų Lietuvoje visai neruošime. Teks visiems mokytis angliškai, kad bandyti susišnekėti su varliamušiais iš Bangladešo, dirbančiais vietoje mūsų gydytojų.

Rezultatas dramatiškas: gimtojo krašto patriotams - mirtis jaunystėje, kubiliniams - pasidalinti kyšiai už nežmoniškų darbo sąlygų toleravimą, vokiečių perėjūnams - pelnai.

Tai, kad kai kurie gabus abiturientai studijuos uzsieny, nera pakankama priezastis neapgalvotai reformai ekonomines suirutes metu. Ekonomikos krize gileja. Reikia issaugoti tas tvarkos liekanas, kurias dar turime. Jei ponai Adamkus, Donskis bei Steponavicius noretu savo lesomis finansuoti nauju privaciu universitetu kurima - maloniai prasom. Liesti tai, ka savo mokesciais sukure daugelis Lietuvos zmoniu dabar nevalia.

Nejaugi mes pamiršom, kad išsikovojome demokratiją? Nejaugi nesusitvarkysime su saujele apgavikų?
------------------------------------------------------------------------------------------------
1. Siuvėjo amatas – baisiau už nedarbą

2009 m. kovo 27 d., penktadienis

Diskusija apie universitetų kokybę

"Kęstas > mmm 2009-03-28 03:59

Kokį tokį žalią supratimą tu turi apie Lietuvos universitetus, apie mūsų ekonomiką? Gal tu žinai apie baigusių mūsų universitetus darbo kokybę? Gal skaitei nors vieno iš mūsų mokslininkų darbus? Ne, deja, tu pats esi tik to krūva, ką ant savo artimų bandai krauti. Ir tokie kaip tu, labai jau ryžtingai kalbantys, rusų tankų Gruzijoje sukeltos baimės dėka sulindo valdžion. Nereiks nei anarchistų, mes patys jus iškrapštysim.

mmm 2009-03-28 00:08

Kestai kas tu per pausktis esi? Visa laika skleidi kazkokia anarchistine propaganda visada ne i tema ir per visus internetinius laikrascius.

mmm 2009-03-28 00:05

Lietuvos aukstasis mokslas sh. kruva. Ir kas mano kad yra kitaip tie visiskai neturi zalio supratimo apie moksla nes jie net nezino kiek mes atsiliekam nuo lyderiu. Jau tarybu sajungos laikais viskas buvo perkopijuojama is USA bet dabar viskas dar blogiau." (1)

1. Pasaulio banko ataskaita: Pagal mokslo ir studijų rezultatus Lietuva stipriai atsilieka. Komentarai.

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

JAV ir Lietuva: universitetų problemos sprendimai

Yra nemažai rėksnių, ypač ministerijose, teigiančių, kad mes stipriai atsiliekam moksle be studijose nuo likusio pasaulio. (1)

Kuriose srityse mes atsiliekam? Kokie duomenys tai įrodo? Ar tikrai blogai, kad turime nemažai studentų? Pati dinamiškiausa kapitalistinė visuomenė (JAV) iškėlė tikslą: pasiekti didžiausią studentų skaičių tūkstančiui gyventojų pasaulyje. Jie daug padeda gerai besimokantiems neturtingesniems. Jie žino, kad tokia sistema leidžia valstybei konkuruoti ir sukrauti turtus. Jie pirmieji pasaulyje jau buvo pasiekę tokį rekordą.

Ką mūsų "šviesuliai" apie tai galvoja? Ar gali išsilaikyti globalizuotame pasaulyje tauta, neturinti konkurencingos ekonomikos? Kodėl iš mūsų ministerijų sklinda lenininių valdančių valstybę virėjų paniekos universitetams tvaikas? Nejaugi jie ir vėl išsinešios mūsų pinigus po užsienio bankus, o mus paliks čia dirbti be kvalifikuotų kadrų prie suskilusios geldos?

Mums reikia ne tik lygintis su Amerika. Mums reikia su ja konkuruoti. Jei neturėsime konkurencingos ekonomikos, globaliame pasaulyje nebus lietuvių tautos.

Mat svetimšaliai bankai atsiuntė banko "ekspertus". Jie greitai paaiškins mokslininkams apie mokslą. O visus likusius suvystys į milžiniškas skolas, kaip kūdikius. Viskas daroma tik tam, kad reformatoriai gautų iš bankų pinigų sekantiems rinkimams. Pasaulio tautos vienijasi bėdos akivaizdoje. Nejaugi tik mes leisim egoistams griauti Tėvynę?

1. ŠMM: pagal mokslo ir studijų rezultatus Lietuva stipriai atsilieka

2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

Diskusija apie biudžeto subalansavimą Lietuvoje

"Kęstas
2009.03.25 06:24
Kubiliaus vyriausybė dabar yra toje pačioje padėtyje, kokioje buvo Titaniko kapitonas, susidūręs su ledo gabalu. Tikėti jais, linkėti jiems pasisekimo ir daug garbės yra arba ciniška, arba naivu. Apiplėšti tuos iš mūsų, kurie turime daugiau pinigų (bankus, stambius verslininkus, šiaip daugiau uždirbančius žmones) yra tas pats, kaip papjauti vištas, kurios deda auksinius kiaušinius. Lietuva didelė, tų kiaušinių jau dabar nebeužtenka. Yra tik viena išeitis. Susivienydami į platesnes koalicijas, dalyvaudami protestuose, privalome pasiekti, kad Kubiliaus vyriausybė būtų pakeista pragmatikais, kurie nebesiremia tik gryna ideologija ir skambiais žodžiais, o nori patys išlikti ir išsaugoti mūsų valstybę.

Kodėl mūsų ekonomikos likimą sprendžia garsiai rėkalojančių pusdurnių grupelė? Kada pasibaigs cirkas Seime, klounada Konstituciniame teisme bei durnių namai Prezidentūroje? Turėtume mažiau žmonių valdžioje, bent atsakomybės už kvailiojimus būtų sunkiau išvengti.


augis
2009.03.24 21:10
O as manau kad taupymo lakstai iseitis.. n.. tie bankai jei jei paskolu neduoda o tik i motinius bankus pinigus pumpuoja... taupymo lakstai, fizinio asmens bankroto istatymas, dirbtinis darbo vietu kurimas ir vidinio vartojimo didinimas ..reikia vos ne ipatinga padeti skelbti ir daugiau tiesiogini valdymo....tikiu Kubiliaus vyriausybe ir didziule pagarba jiems- sunki dalia jiems kliuvo...jei istrauks- garbe jiems...


Kęstas
2009.03.24 20:33
Pagaliau pasisakė nors vienas ekonomistas - ponas Nausėda. Įsiklausykite. Priešingu atveju, jei suirutė pasieks tą minią, kuri kartoja jūsų šūkius, ta minia atsisuks prieš jus be gailesčio. Bus jau vėlu." (1)

"Kęstas Vygintui
2009.03.23 19:21
Išeina, kad tu sakai, jog Lietuva negali egzistuoti kaip savarankiška valstybė realioje ekonomikoje, nes yra pernelyg maža ir negali lengvai pasiskolinti. Prie kurios didelės valstybės siūlai jungtis? Jei reikia skolintis, būtina bandyti skolintis. Griaudami verslus, mes tik mažiname mūsų pajamas bei galimybę pasiskolinti.

akad. A. DUBOVAS
2009.03.23 17:48
Prakeikti komunistai, kada jūs rinkote protus, jūs juos naikinote, sodino į kalėjumus, uždarin ėjote psihuškėse, tą darote ir dabar, Jūs gerai žinote kad aš su savo akademikų pogrindžiu sunaikinau sovietų sajunga, o jūs su KGB prisiėmėte garbe sau, paskyrėte KGB pilkininką muzikantą valstybės vadovu, o šis bukas kaip auto buso užpakalis, jis tik tiek prišiko, kad niekas nesugeba to mėšlo iškopti. Pats patrdavei LEO LT visą Lietuvą ir neturi gėdos su Abišala meluoti tautai, manai kas tavim patikės ir nusiplausi savo mėšlą. NE, NENUSIPLAUSI, smidėsi net po m irties. Man viskas aišku ir aš žinau visus užlkulisius ir galėčiau patarti kaip išeiti kiš šios krizės, bet jūsų niekšų tikslas neišeiti iš krizės, o prisiplėšti pinigų ir dar stipriau prikimšti savo kišenes, bet ar ilgai....

Vygintas
2009.03.23 15:51
Kestai nebutinai tu ir kiti Keinsistai teisus - amerika is diddziosios depresijos istrauke padidintos islaidos - bet nepamirsk tai buvo karo islaidos, kitaip tariant isgelbejo antras pasaulinis karas. jei biudzetas deficitinis, ir padidinusi islaidas valstybe padidins ji dar labiau ir nesugebes pasiskolinti tartautinese rinkose trumpalaikiams isipareigojimasm - sakes. be to daugelis tu ekonomistu kurie sako kad reikia didinti islaidas tai taiko didesnes labiau 'patikimom' aukstesni kredito reitinga turincioms valstybems pvz jav ar didz britanijai, o lietuva negali taip lengvai deficito ypac dabar padengti skolindamasi tartautinese rinkose. taigi reikia kitokiu sprendimu. visu pirma nereikejo to deficito tureti(kieno Kalte is didziosios K - ar ne Kirkiliaus ir socdemu kurei ekonominio pakilimo salygomis nesugebejo subalansutoi biudzeto) ir tada galima dabar butu didinti islaidas - bet bijau kad nera is kur.

Vygintas
2009.03.23 15:46
Va je Kirkilas vis dar turi ka pasakyti, butkaveiciu su obama sulygino - visiskai neturi supratimo nei apie amerikos politika, tuot arpu ir obama, ir kas baisiausia ko gero nie apie lietuvos..

Kęstas
2009.03.23 15:37
Kubilius yra neteisus. Dabar yra netinkamas laikas kovoti su trumpalaikiu deficitu. Dauguma ekonomistų sutaria, kad šis JAV prezidento Hooverio kelias yra pražūtingas. Išsigandę krizės, vartotojai dar labiau taupo. Sumažėjęs vartojimas savo ruožtu gilina bedarbystę bei krizę aplamai. Tik valstybės padidintos išlaidos gali bent jau sulėtinti šią kenksmingą spiralę, vedančią į ūkio sunaikinimą. Ekonomikos reikalais turi užsiimti ne griežtai kalbantis fizikos laborantas, ne buhalteris, ne painiotos mąstysenos statistikos specialistas, o ekonomikos žinovas." (2)

1. G. Nausėda: iš TVF reikia skolintis jau dabar. Komentarai.

2. G. Kirkilas: reikia lyderių „kaip Obama“. Komentarai

2009 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

Vyrai mūrai ažuolai, imkimės darbo

Kaip gali ką tik vidurinę baigę vaikai išrinkti tas specialybes, kurių Lietuvos ūkiui reiks po kelių metų? Dauguma mūsų verslininkų neseniai galvojo, kad mums labiausiai reikia statybos specialistų. Dabar jų tiek daug jau nebereikia ir artimiausiu laiku tikrai neprireiks. Kas galėjo tai atspėti prieš keletą metų? Kokie mokiniai iš provincijos mokyklų?

Jei tie inžinieriai, kurie baigia šiemet, būtų prasiskolinę, kaip jie dabar atiduotų skolas?

Lietuvos mokslo, verslo ir valstybės geriausiems atstovams reikia išrinkti prioritetines ūkio vystymo kryptis ir sudaryti sąlygas kiek galima daugiau gerų studentų ruoštis tokiam darbui. Liaukimės fantazavę apie pseudoreformas. Liaukimės statę pasenusias ir niekam nereikalingas šovinių gamyklas. Gėda, vyrai. Pakelkime rankas nuo pilvų. Imkimės galų gale darbo.

Vykime Kubilių iš valdžios. Jis tik naujais mokesčiais naikina Lietuvą. Mato, kad nieko neišeina iš šios idėjos, tai kelia mokesčius iki absurdo. Jau tėvai tiek dirba, kad neturi laiko vaikams, iš Lietuvos išvažiuoja net tie, kurie niekad negalvojo išvažiuoti, o Kubiliui vis negana.

Lietuvos universitetai švedų bankų istorijoje


Švedų bankams (1) reikia rimtai pagalvoti, prieš toliau stumiant aukštojo mokslo privatizavimą Lietuvoje. Įtampa gali atvesti prie Vyriausybės griuvimo. Nauja Vyriausybė tikrai būtų jiems ne tokia palanki. Ji gali pasinaudoti besiformuojančiomis įstatymų galimybėmis nacionalizuoti nesusitvarkančius bankų filialus Lietuvoje. Visas jų įdirbis mūsų krašte nueitų šuniui ant uodegos.

Paskolos už studijas kainuotų mūsų vargšams studentams ne mažiau negu šešis su puse procento per metus. Daug kur yra žymiai pigiau. Normalesniuose kraštuose jaunimas eina studijuoti krizės laikotarpiu, kad veltui neleisti laiko. Mūsiškiai tam turės važiuoti į užsienį. Tai neprisidės prie galimybių atsigauti mūsų ūkiui nuo krizės.

Lietuvos komercija yra gilioje krizėje. Kaip prisidės prie Lietuvos universitetų išlikimo jų komercializavimas būtent dabar?

1. Švedijos bankus ima slėgti įsipareigojimai Baltijos šalims

2009 m. kovo 18 d., trečiadienis

Kubiliniai fašistai (1)

Hitlerininkai taip pat niekino mūsų profesorius ir kalino juos konclageryje vardu Dievų miškas. Tėvynė pavojuje.

1. "Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui – profesorių atkirtis

(18)
lrytas.lt
2009-03-18 19:36

Visų Lietuvos universitetų profesoriai pasirašė viešą kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių. Profesorius supykdė ministro pasisakymas mitinge, kurio metu buvo protestuojama prieš neapgalvotą ir rizikingą šalies aukštojo mokslo reformą.

G.Steponavičiaus teiginiai mitinge papiktino profesorius.
G.Steponavičiaus teiginiai mitinge papiktino profesorius. V.Ščiavinskas

Mitingo metu iš Švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus lūpų nuskambėjo frazės ir vertinimai, kurie, anot profesorių, gali būti traktuojami kaip diskriminacija pagal esminius socialinę padėtį apibūdinančius požymius – amžių ir pareigas. Labiausiai profesorius supykdė ministro frazė: „Ar jus tenkina seni profesoriai, 20 metų iš senų konspektų skaitantys paskaitas?“

Viešą kreipimąsi pasirašę profesoriai šį incidentą įvertino moralės ir pilietinės demokratijos požiūriu.

Pasak profesorių, ministras viešo renginio metu kaltę už blogybes, kurios galimai egzistuoja aukštojo mokslo sistemoje, kandžios metaforos forma permetė vienai konkrečiai pareigybei – profesoriams, taip pat konkrečiam amžiaus tarpsniui – seniems asmenims. „Įtakingo viešo asmens pasisakymas postuluoja blogio prezumpciją visai socialinei grupei. Klijuojama neigiama socialinė etiketė, skleidžiami ir įtvirtinami ydingi socialiniai stereotipai. Didelė grupė žmonių nepelnytai pažeminama, paminamas daugelio žmonių orumas“, - teigia pareiškime profesoriai.

Anot pareiškimo iniciatorių, ministro išsakyta diskriminacinė pozicija gali būti suprasta kaip netiesioginis bandymas vertinti universitetus ne pagal mokslo pasiekimus, bet pagal personalo amžių. Gilios finansinės krizės sąlygomis visa tai gali būti suprasta kaip raginimas universitetų administracijoms vykdyti diskriminuojančią personalo politiką (neatestuoti pagyvenusių profesorių, nepratęsti ir nesudarinėti su jais darbo sutarčių ir pan.).

„Kokią žinią visuomenei ir akademinei bendruomenei pasiunčia ministras, viešai pažemindamas pagyvenusius profesorius, įžeidinėdamas ir kiršindamas akademinę bendruomenę? Griaunamos prielaidos socialiniam dialogui, kuris, vykdant demokratines reformas, yra būtinas. Kiek prasmingas dabar yra Ministro, kaip reformos lyderio, susitikimas su akademine bendruomene?“, - retoriškai klausia profesoriai.

Jų teigimu, ydingų socialinių stereotipų viešinimas iš Ministro lūpų kelia socialinę įtampą ir nerimą dėl ateities.

„Ministro pasisakymas platina ir įtvirtina viešoje erdvėje antikultūrą, ydingus socialinius stereotipus, žemina daugelio žmonių orumą, socialiai neigiamus bruožus nepagrįstai priskiria didelei žmonių grupei. Galbūt to visai nenorint, visgi buvo padaryta moralinė žala, buvo sukelta socialinė įtampa, pakenkta viešajam interesui ir demokratinėms vertybėms, kurios su bet kokia diskriminacija yra nesuderinamos“, - tvirtina pareiškime profesoriai.

Viešą pareiškimą pasirašė: prof.habil.dr. Gediminas Merkys (KTU), prof.habil.dr. Romualdas Grigas (VPU), prof.habil.dr. Povilas Gylys (VU), prof.habil.dr. Bronius Genzelis (VDU), prof.habil.dr. Vicentas Lamanauskas (ŠU), prof.habil.dr. Alfonsas Vaišvila (MRU), prof.habil.dr. Stasys Puškorius (MRU), prof.dr.Eugenijus Jovaiša (VPU), prof. habil. dr. Juozas Bagdanavičius, prof.habil. dr.Leonardas Lukoševičius (LVA)."

Reformatoriai nemoka logiškai galvoti

Siūlomam universitetu reformos pateisinimui trūksta logikos, kaip pastebi matematikas Mindaugas Bloznelis (1)


1."ŠVIETIMAS. MOKSLAS

Mindaugas Bloznelis. Mokslo politika ar liberali reforma?

2009-03-19

Šiandien liberalų peršamą aukštojo mokslo reformą norėčiau palyginti su žinoma istorija apie naujuosius karaliaus drabužius. Anoje liūdnoje istorijoje paiką karalių pataikūnai patarėjai saldžiais žodžiais išvedė nuogutėlį į miesto gatves. Nuomonė buvo taip sėkmingai suformuota, kad apdairūs miestelėnai aikčiojo grožėdamiesi drabužiais, kurių nebuvo.

Mano galva, naujoji Lietuvos studijų reforma savo radikalumu nenusileidžia minėtos Anderseno pasakos naujųjų drabužių „verslo planui“. Ir ne tokia didelė bėda, kad siuvimo „ekspertai“ susiglemžė aukso verpalus. Bėda, kad karalius liko nuogas.

Reforma siūlo dvi esmines naujoves: (1) krepšelio principą biudžeto lėšoms skirstyti ir (2) valstybinių aukštųjų mokyklų kapitalizavimą.

Krepšelis. Teigiama, kad krepšelio principas laiduosiąs esminį studijų kokybės šuolį. Esą studentai, laimėję krepšelius, rinksis aukštos kokybės studijas (ko gi jiems rinktis žemos kokybės studijas?) ir tokiu būdu biudžeto lėšos pačios „atras kelią“ į kokybiškiausias studijas užtikrinančias aukštąsias mokyklas. Nekokybiškos studijos nebegaus finansavimo, taigi, jų neliks. Studijų kokybei Lietuvos aukštosiose mokyklose nieko kito nebeliks, kaip tik šuoliuoti... aukštyn.

Dalykas būtų tikresnis, jei abiturientas galėtų adekvačiai įvertinti ir palyginti studijų įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose kokybę, pvz., tos pačios srities studijas skirtingose aukštosiose mokyklose. Kiek man žinoma, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (ir ne tik Lietuvos) to padaryti negali. (Studijų kokybės vertinimo centras orientuojasi į priemones studijų kokybei užtikrinti. Studijų kokybės palyginimas yra kitas uždavinys.) Klausimas pernelyg subtilus. Lietuviškosios reformos kūrėjai lengva ranka permeta šį uždavinį abiturientams. Taigi, abiturientas, neturintis aukštojo išsilavinimo, turės atsakingai spręsti apie įvairiausių studijų sričių aukštosiose mokyklose kokybę!

Kitas dalykas, ar abiturientas, laimėjęs krepšelį, tikrai stos į aukščiausią kokybę garantuojančią aukštąją mokyklą net ir tuo atveju, jei tokią informaciją turėtų. Aukštesnė studijų kokybė yra susijusi su griežtesniais reikalavimais, taigi su didesne rizika prarasti krepšelį, neatlaikius konkurencijos tolesniais studijų metais.

Nedrįsčiau daryti optimistinės išvados, kad krepšelių pasiskirstymas efektyviai atspindėtų studijų kokybę. Sakyčiau, jis geriau atspindėtų aukštųjų mokyklų investicijas į masinės informacijos priemones, žiniasklaidą.

O kas laukia aukštosios mokyklos, jei atsitiktinis studentų pasirinkimas šiais metais lėmė, jog į NN studijų programą atėjo vos 10 krepšelių? Nutraukti sutartis su dėstytojais? O kur juos kitais metais rasite? Kur rasite bent kiek kvalifikuotą specialistą, kuris sutiktų tokiomis sąlygomis dirbti? Labai tikėtina, kad praėjus penketui – dešimčiai metų apie aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje apskritai bus nemandagu prasitarti.

Matome, kad universalusis krepšelis savaip išsprendžia ir iki šiol nesėkmingai spręstą „Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavimo“ problemą. Ji supaprastinama iki krepšelių dydžių ir kvotų įvairioms studijų kryptims nustatymo. Nors grakštus ir paprastas šis kelias turi absurdo elementų. Raskite asmenį, kuris pirkdamas prekes ar paslaugas nepasirūpintų išsiaiškinti jų kokybės. Todėl logiška būtų tikėtis, kad ir valstybinis studijų finansavimas butų paremtas skaidriais, viešais ir objektyviais studijų kokybės kriterijais. Tačiau pasirinkusi krepšelio principą, mūsų valstybė skirdama biudžeto lėšas atsiribotų nuo perkamų paslaugų kokybės vertinimo. Studijų kokybės vertinimas būtų deleguotas abiturientams, kurie objektyviai tai galėtų padaryti ne anksčiau, nei įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Kapitalizavimas. Valstybinių aukštųjų mokyklų kapitalizavimas (teisės disponuoti universitetų nuosavybe perdavimas patiems universitetams ar privatiems fondams, kurie būtų suformuoti universitetams valdyti) šiuo metu svarstomas ir mums artimoje Suomijoje. Tai pagrindinis Suomijos universitetų reformos elementas. Teigiama, kad išlaisvintas iš valstybinio administravimo universitetas taps savarankiškesnis ir galės pilniau atsidėti savo misijai: švietimui ir mokslui. Nemaža akademinės visuomenės dalis abejoja tokios reformos nauda. Iš tiesų kai kurios sritys, pvz., fundamentiniai tyrimai, matyt, nukentėtų (nepriklausomų universitetų vadyboje brangiai kainuojantys ir "nepraktiški" mokslai anksčiau ar vėliau užleistų vietą rentabilesniems), o tai turėtų ilgalaikių neigiamų pasekmių mokslo lygiui ir studijų kokybei.

Universitetų kapitalizavimas taip pat reiškia, kad silpnesnes pozicijas turintys universitetai (bent iš principo) gali bankrutuoti. Siekiant išvengti tokių tiek socialiai, tiek ekonomiškai nenaudingų pasekmių, į reformos projektą buvo įtrauktas ir kai kurių regioninių universitetų jungimas į stambesnius vienetus. Aišku, Suomijos reforma išlaiko anksčiau galiojusią nuostatą, kad suomių ir ES studentams studijos nemokamos, o aukštųjų mokyklų finansavimas numatomas ilgametėmis sutartimis*. Tokios sutartys sudaro sąlygas racionaliam universitetų resursų panaudojimui ir apgalvotai aukštojo mokslo plėtrai visos šalies mastu.

Lietuvos liberalioji reforma, skirtingai nuo suomiško varianto, nesirūpina egzistuojančios aukštojo mokslo infrastruktūros likimu. Taigi, ir socialiniai, ir ekonominiai nuostoliai, kilę dėl silpnesnes pozicijas turinčių valstybinių aukštųjų mokyklų galimų bankrotų, bus skaudūs. Nėra nė užuominos apie regioninę politiką (turiu galvoje aukštąsias mokyklas, formuojančias regionų kultūros ir mokslo gyvenimą, kurias gali pasiekti mažesnis krepšelių skaičius).

Mokslo ir studijų sistemos „išvalstybinimo“ tendenciją įvairiose Europos šalyse galima stebėti jau keletą metų. Viena vertus, tai reiškia, kad valstybė siekia šiek tiek sutaupyti mažindama išlaidas mokslui ir studijoms (nesvarbu, kokie būtų viešieji tokių pokyčių lozungai). Kita vertus, tokia tendencija reiškia, kad aukštasis mokslas nebėra investicija į tautos ateitį, o valstybė tiesiog perka „aukštojo mokslo paslaugas“. Susidaro įspūdis, kad tokiu būdu valstybė atsiriboja nuo atsakomybės už šią kultūrinio gyvenimo sritį.

Autorius yra Vilniaus universiteto matematikos profesorius, Helsinkio universiteto statistikos docentas.

Bernardinai.lt"

(Mindaugas Bloznelis. Mokslo politika ar liberali reforma?)

Valdantys nori galimybės išpirkti bankų turtą, teikti valstybės garantijas bei valstybei dalyvauti banko kapitale (1)

Praktiškai tai reiškia galimybę nacionalizuoti bankų skyrius Lietuvoje. Geriau vėlai, negu niekad.


1. 2009-03-18, 17:53
Valstybė užsitikrino manevro teisę finansų rinkoje

Vyriausybė leido valstybei naudoti prevencines trumpalaikes priemones stiprinant bankų sistemos finansinį stabilumą. Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtam Finansų tvarumo įstatymo projektui.Minėtas įstatymo projektas reglamentuoja prevencines trumpalaikes priemones, kurių šalies valdžia galėtų imtis, kad stiprintų bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą, jeigu tam atsirastų poreikis. Projekte nurodytos galimybės išpirkti bankų turtą, teikti valstybės garantijas bei valstybei dalyvauti banko kapitale, pavyzdžiui, įsigyjant banko akcijų ar suteikiant bankui patikėtinę paskolą.Įstatymo projektą dar teiks derinti su Europos centriniu banku bei Europos Komisija, o vėliau jis bus teikiamas Seimui.
(Valstybė užsitikrino manevro teisę finansų rinkoje)

Atsisakykime fiksuoto lito kurso, kol dar nevėlu

"Mes turime valiutų valdybos modelį, fiksuotą lito kursą." (1) Tai verčia kelti mokesčius, mažinti išlaidas, stabdyti ekonomiką, žlugdyti verslus ir todėl surinkti dar mažiau mokesčių. Patekome į valstybę žlugdančią spiralę žemyn. Išeitis tik viena: atsisakyti valiutų valdybos modelio, fiksuoto lito kurso. Ta grėsmė darosi vis didesnė. Pasekmės gali būti labai sunkios, jei litas nebūtų paleistas galimai anksčiau.

Buvusiam Ministrui Pirmininkui A. Šleževičiui turėtų grėsti teismas. (2) Jei litas būtų laisvas, jis palengva pigtų. Žmonės galėtų prisitaikyti prie pokyčių, nors ir skausmingų. Tai dabar vyksta Lenkijoje. Gi Lietuvoje, valiutos rezervams išsekus, litas kris žaibiškai. Visi, kas prisiskolino eurų, atsidurs katastrofiškoje situacijoje. Kartu su jais didelėje bėdoje bus ir visos Lietuvos ekonomika. Taip visai neseniai buvo Azijos finansinės krizės metu. Taip bus ir dabar Lietuvoje.

Paskutinės finansinės krizės Azijoje metu buvo panaši situacija, kaip dabar Lietuvoje. Užsienio valiutos atsargos ten irgi galų gale baigėsi. Teko atsisakyti fiksuoto jų vietinių pinigų kurso. Prisiskolinusieji užsienio valiutos labai nukentėjo. Bet valstybės nežlugo. Išgyvensime ir mes, nors lengva nebus niekam.

O parsidavusių monopolijoms politikų dienos suskaičiuotos. Gilėjanti krizė, pasibaigusios valiutos atsargos, pavėluota priverstinė devalvacija ir - nėra Kubiliaus vyriausybės. Laukti liko nedaug.

1. A. Šemeta: mažinti mokesčius – ne laikas
2. S. H. Hanke: Lietuvą galėjo ištikti Latvijos likimas

2009 m. kovo 17 d., antradienis

Dar vienas būdas apkrauti skolomis visą Lietuvą

Kubiliniai aiškiai nupirkti finansinio kapitalo Jau gieda per radiją, kad neužteks užsikrauti skolas už būsto renovavimą. Reiks dar mokėti už draudimą tam atvejui, kai remonto kokybė bus bloga ir tą remontą privers dar ir dar kartoti. Juk Lietuvoje seniai neliko gerų statybininkų. Reikia jiems kur nors mokytis prieš išvažiuojant.

O bankams tie pinigėliai labai reikalingi. Juk jie balansuoja ant bankroto ribos po paskolų burbulo skandalo. Visa Lietuva dedama ant skolų aukuro, kad padėti saujelei bankų iš svetimų šalių.

Sustabdykime plėšikavimą.

Rengiama aukštojo mokslo reforma prieštarauja Konstitucijai

Paulauskas buvo vienu iš gabiausių Vilniaus universiteto studentų - teisininkų. Dirbo mūsų įstatymų leidžiamosios valdžios (Seimo) pirmininku. Jei jis sako, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, (1) tai į jo nuomonę verta įsiklausyti. Už Konstitucijos nesilaikymą bei už žalą, padarytą išvaikant gabų jaunimą bei specialistus iš universitetų, teks atsakyti.

1.
A. Paulauskas: mokslo reforma – antikonstitucinė

2009 m. kovo 15 d., sekmadienis

Ekonomika, universitetai ir emigracija

Kęstas 2009-03-16 03:51


Gera analizė. Atrodo, kad turėsime tokią valdžią, kokios norėtume, kai krizė nušluos visus buvusius valdžioje iki šiol.

Kęstui
2009-03-15 10:33

O kur tie mūsų jaunuoliai eis dirbt baigę mokslus? O kas jų laukia baigus mokamas ar nemokamas studijas? Ekonomoka juda link nulio, ką mes gaminam? Fabrikai stoja, žemės ūkis vos kruta.Gal taip ir reikia? Išvažiuos lituvaičiai iš savo žemių, bus galima poligonus kurti, kalėjimus statyti,atominę elektrinę, o kiek dar liks tų lietuvių, bus aptarnaujančiu personalu... Tai kam to mokslo....
Jei norim, kad emigracija baigtųsi, reikia kurti darbo vietas čia, o kaip kurti, jeigu esam susaistyti ES susitarimais? Kur rasti tokią gudrią valdžią, kuri sugebėtų išsaugoti tai, kas dar neprarasta ir kurtų naujas įmones.Tada ir specialistų reikės, ir mūsų valstybė taip pat skatins mokymasi, o ne naikins.
O mokykla - visuomenės atspindys...Kartais mokytojas, kalbėdamas apie moralę, doro elgesio normas, yra toks keistuolis...


Kęstas
2009-03-14 19:11


Kokią teisę iš daugumos lietuvių atima oligarchų siūloma studijų reforma? Teisę pasinaudoti tėvų ir protėvių sukurtais valstybei turtais, bei gauti pigų išsilavinimą. Daugumai stojančiųjų bus aiškus pasirinkimas: arba studijuoti užsienyje, arba prisiimti didžiules skolas.

Kodėl kitų pasaulio valstybių mokesčių mokėtojai noriai subsidijuoja lietuvių studijas jų universitetuose? Todėl, kad žino, jog didelė tų jaunų, energingų bei talentingų žmonių dalis po studijų liks dirbti ten, kur studijavo, bei atneš valstybei žymiai didesnę naudą, negu studijoms išleisti pinigai.

Kodėl mes to nedarome? Simbolinė valdžia, galimybė "nubausti" laisvai po pasaulį judantį jaunimą mūsų oligarchams svarbesnė, negu nauda Lietuvai. Tai tarybinio, Rusijos valdymo laikų, mentaliteto liekana. Nieko negaila, kad "nubausti pabėgusį laisviausios ir drąsiausios" valstybės pilietį, rusiškai vadinamą nevozvrašcencu. Padėkime mūsų oligarchams atsikratyti tų tarybinių kompleksų. Padarykime viską, ką galime, kad užblokuoti siūlomą reformą.

2009 m. kovo 14 d., šeštadienis

Pasaulis ir Lietuvos oligarchai

Kokią teisę iš daugumos lietuvių atima oligarchų siūloma studijų reforma? Teisę pasinaudoti tėvų ir protėvių sukurtais valstybei turtais, bei gauti pigų išsilavinimą. Daugumai stojančiųjų bus aiškus pasirinkimas: arba studijuoti užsienyje, arba prisiimti didžiules skolas.

Kodėl kitų pasaulio valstybių mokesčių mokėtojai noriai subsidijuoja lietuvių studijas jų universitetuose? Todėl, kad žino, jog didelė tų jaunų, energingų bei talentingų žmonių dalis po studijų liks dirbti ten, kur studijavo, bei atneš valstybei žymiai didesnę naudą, negu studijoms išleisti pinigai.

Kodėl mes to nedarome? Simbolinė valdžia, galimybė "nubausti" laisvai po pasaulį judantį jaunimą mūsų oligarchams svarbesnė, negu nauda Lietuvai. Tai tarybinio, Rusijos valdymo laikų, mentaliteto liekana. Nieko negaila, kad "nubausti pabėgusį laisviausios ir drąsiausios" valstybės pilietį, rusiškai vadinamą nevozvrašcencu. Kokia ironija. Taip veržėmės iš tautų kalėjimo (Tarybų Sąjungos), o viskas, ką patys darome prakvimpa tuo pačiu tarybiniu naftalinu. Padėkime mūsų oligarchams atsikratyti tų tarybinių kompleksų. Padarykime viską, ką galime, kad užblokuoti siūlomą reformą.

Turi būti pirmalaikiai Seimo rinkimai. Nejaugi tarp trijų milijonų neatsiras keleto suaugusiųjų, kurie sėdėtų Vyriausybėje ir ženkliai mažiau kenktų Lietuvai?

2009 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Kodėl geriau studijuoti užsienyje?

"Mūsų šalies pragyvenimo lygis Europoje tėra penktas nuo galo, bet ir sunkmečiu maistas mums parduodamas daug brangiau nei kitiems europiečiams." (1) Visi jaunesni važiuokite studijuoti į užsienį. Ten maistas pigesnis, studijos geresnės kokybės ir ne tokios brangios, atlyginimai didesni, darbas lengvesnis ir įdomesnis. Grįšite, jei mes ir čia pradėsime žmoniškai tvarkytis.

1. Maisto kainos tebekybo aukštybėse

Adamkaus ir jo Konstitucinio teismo vaidmuo universitetų tragedijoje

Konstitucinio teismo išaiškinimas: valstybė privalo finansuoti tik tuos studentus, kuriuos ji finansuoja. Likusiems Konstitucijos teisės negalioja (1). Net jei valstybė nutars finansuoti tik vieną studentą, tai Konstitucijos reikalavimas bus įvykdytas. Adamkus kaltas, kad mes turime tokį Konstitucinį teismą. Dalyvaukime protestuose.

O ką mes iki šiol kūrėme, ponas Adamkau? Konstitucinių teismų sudėtis, kurios juokingos ištisiems kaimams?

Vyriausybė privalo padėti nemokamai studijuoti tik tiems studentams, kuriems ji jau padeda. Likusieji Lietuvos piliečiai turi sumokėti už studijas?

"Atskiri atvejai" gali būti tik "labai reti atvejai" todėl reikia atiminėti pilietybes iš lietuvių naujagimių, gimusių ne Lietuvoje?

"Leo.lt" nėra monopolija? Ar tokią Lietuvą mes šiandien kuriame?


Mūsų studentai dalyvauja mainų programose, važiuoja mokytis ar dirbti Vakaruose. Kokybė ne menkesnė, negu kitų Europos universitetų. Kam taisyti tai, kas nesugadinta?

1. "Materija priešinasi, arba geroji mokslo reformos žinia
Neringa Lašienė, „Atgimimas“2009 kovo mėn. 12 d. 00:10


Dalis akademinės bendruomenės, nepatenkintos aukštojo mokslo reforma, kvietė protestuoti. Neva reformos tikslas tėra siekis sumažinti universitetų ir studentų skaičių Lietuvoje, o ne reformos teikėjų deklaruojama aukštesnė studijų ir mokslo kokybė.
Perspektyvių mokslininkų, tyrėjų, atradėjų, šiuolaikinių universitetinių laboratorijų, mokslo slėnių, galbūt net iki Nobelio premijų sustiprėjusio mokslinio potencialo ateities vizijos nežavi dalies čia ir dabar aukštojo mokslo ar tik diplomo siekiančių jaunuolių ir dalies nenorinčių keistis ir ką nors keisti dėstytojų. Materija priešinasi, o baimė valdo? Studentai bijo, kad teks mokėti už studijas, rektoriai – kad bus apribotos jų galios, ilgamečiai universitetų lektoriai baiminasi konkurencijos sąlygomis neteksią darbo, visuomenė gąsdinama universitetų turto išpardavimu.
Aukštojo mokslo reforma gal ir nėra tobula, tačiau būtina ir neišvengiama, nes problemos gilios ir įsisenėjusios. Pasak Seimo nario dr. M. Adomėno, pinigų aukštojo mokslo sistemoje chroniškai trūksta jau pora dešimtmečių, gyvenama ant skurdo ribos, dalijamasi labai ribotais resursais, kurie leidžia gyvuoti tik iš bėdos. Lietuva sparčiai praranda ne tik mokslo darbuotojų potencialą, bet netgi būsimuosius absolventus, nes gabiausieji net nebesirenka pirmosios pakopos – bakalauro studijų Lietuvoje, o tiesiai važiuoja studijuoti į vakarus.

Jei mūsų potencialas, mokslininkų bendruomenė išsivažinės, kas Lietuvoje liks po dešimties metų? Ar tapsime išsivysčiusia, konkurentiška valstybe? Mokslo tarybos atstovai, jaunieji mokslininkai, kolegijų direktoriai, vis didesnė dalis akademinės visuomenės taip pat tvirtina, kad delsti nebegalima, reformą reikia pradėti kuo greičiau, kitaip mūsų visuomenė degraduos. Reikia žengti pirmąjį žingsnį. Ar tikrai pasiruošę? Kokios būtų pagrindinės gerosios naujienos, kalbant apie Mokslo ir studijų reformą, klausiau Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus dr. Giedriaus Viliūno.
Pasak jo, bendroji reformos tendencija – universitetų konsolidacija, stambėjimas, bet kartu ir aiškesnis profiliavimasis, savo nišos radimas. Pagrindinė paskata, kurios iki šiol trūko, yra konkurencija, ir per “krepšelį”, taip pat ir struktūrinių fondų lėšas aukštosioms mokykloms bus įmanoma palengvinti perėjimo į naują kokybę procesus. Gavusios daugiau pinigų geros mokyklos galės geriau mokėti dėstytojams ir iš jų daugiau reikalauti, gerinti infrastruktūrą, studijų kokybę.
Audito komitetas Seime pritarė įstatymo nuostatai, kad universitetai galės disponuoti turtu, taigi pagaliau bus atnaujinti bendrabučiai, parduoti ar iškeisti nereikalingi pastatai. O didesnis valstybės vietų finansavimas yra didesnės galimybės, kad studijų lygis kils. Vadinasi išloš visi, ypač stojantieji, nes studijų kokybė pagerės. Šioje reformoje labai daug gerų žinių, tvirtina G. Viliūnas.
Pirmoji gera žinia, kad finansuojamų vietų nemažėja. Praeitais metais stojo 23 - 24 tūkstančiai studentų, dabar numatyta 21 tūkstantis valstybės finansuojamų vietų. Tai reiškia, kad norintys į valstybės finansuojamas vietas įstos visi. Antra, siūloma patraukli ir valstybės garantuojama paskolų sistema, ir studentas, nusprendęs pats mokėti už mokslą ir imti paskolą, ją grąžins tik tada, kai baigęs ir susiradęs darbą pasieks tam tikrą gyvenimo lygį. Remiantis principu, kad pirmiausiai valstybė globoja gabiausius, tuos, kurie geriausiai, tikslingiausiai mokėsi, ruošėsi stojamiesiems, toks finansavimo paskirstymas teisingesnis.
Neringa Lašienė:
Studentai bijo, kad teks mokėti už studijas, rektoriai – kad bus apribotos jų galios, ilgamečiai universitetų lektoriai baiminasi konkurencijos sąlygomis neteksią darbo, visuomenė gąsdinama universitetų turto išpardavimu.Stojimo sąlygas aukštosios mokyklos jau paskelbė, vienintelis skirtumas, kad vietos nepririštos prie pačių mokyklų, ir geriausiais pažymiais baigę abiturientai gaus “krepšelius”, kuriuos ir nusineš į pasirinktą aukštąją Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ar kur kitur. Beje, prestižinės privačios aukštosios , pvz., ISM, tampa visiems labiau prieinamos – ten įstoję mokės tik skirtumą tarp “krepšelio” ir privačios mokyklos studijų kainos. Vaikams ir jų tėvams, siekiantiems kuo geresnės išsilavinimo kokybės, tai gera žinia. Privatūs universitetai kol kas suteikia geresnes sąlygas studijuoti, turi geresnę infrastruktūrą ir teikia geresnį išsilavinimą.
Kai kurios reformos nuostatos kritikuojamos, nes neva neatitinka Konstitucijos. Aišku, galima iki nukritimo ginčytis dėl į įstatymus įrašytos pedagoginės sąvokos „gerai besimokantis“. Tačiau Konstitucinis teismas 2008 metais kovo 20 dieną išaiškino, kad gerai besimokantis valstybinėje aukštojoje mokykloje yra gerai besimokantis valstybės aukštojoje mokykloje valstybės finansuojamose vietose. Vadinasi, jei valstybė paskyrė “krepšelį” – valstybės finansuojamą vietą, tai ji atsakinga tik už tuos, kurie juos gauna. Likusiems, kurie pasirinko mokamas vietas, konstitucinė nuostata dėl “gerai besimokančių” negalioja.
Įstatymo projekte yra pasiūlytas variantas, kad “krepšelio” netenka tie, kurie žemiau už bendrakursių vidurkį mokosi daugiau nei 2 balais. Taigi grėsmę netekti “krepšelio” studentas pajus tik tada, jei jo vidurkis bus mažiau nei 8. Inžinerinėse specialybėse, kur vidutinis balas 7, “krepšelio” nepraras net tie studentai, kurių vidurkis po dvejų metų bus 5! Pakankamai logiška, saugi ir konstitucinga sistema, beje, apsauganti ir nuo korupcijos. Korupcijos pavojus išaugtų, jei studentai būtų vertinami ir rotuojami kas semestrą. Grantų sistema apsaugo nuo nesveikos konkurencijos ir korupcijos, nes kelerių metų vidurkio patikrinimas garantuoja, kad pažymiai nenupirkti.
Dėl Tarybų atsiradimo ir universitetų autonomijos menamo suvaržymo taip pat nuogąstaujama be reikalo. Didesnė laisvė reikalauja tam tikros atsakomybės ir atskaitomybės. Tarybos – ne autonomijos ribojimas, o jos pasireiškimo forma. Autonomijos dalykas yra akademinė laisvė – tyrimų, studijų, dėstymo. Šios sritys atiduodamos Senatui. Taryba nesikiša į mokslo vardus, kuriuos suteikia patys universitetai, ji atsisako tiksliai ir nuodugniai reglamentuoti mokslo produkciją ir pan.
Nepagrįsti ir gąsdinimai mitais, kad į išorines Tarybas gali būti įtrauktas bet kas. Į Tarybas gali būti kviečiami suinteresuoti mokyklos klestėjimu alumnai, verslininkai, sakykim, technikos universitetų absolventai, humanitarinių sričių visuomenės atstovai, meno mokyklų auklėtiniai, žodžiu, tie kurie jaučia socialinę atsakomybę ir turi patirtį. Tarybos nariai prižiūrėtų strategiją, mokyklos atitikimą visuomenės tikslams. Jų paskirtis yra užtikrinti efektyvią lyderystę, efektyvų aukštosios mokyklos valdymą. Reforma remiasi požiūriu, kad žmogaus prigimtis yra gera, todėl visuomenės atstovai paisys visuomenės interesų, aukštosios mokyklos negriaus, o padės jai įgyvendinti skirtąją misiją.
Aukštosios mokyklos ir visuomenė jaudinasi, kaip apsaugoti Tarybas nuo politikų kišimosi, ir, iš kitos pusės, kaip užtikrinti Tarybos narių atskaitomybę tai pačiai visuomenei ir juos aprobavusiai institucijai, kad jie neimtų savivaliauti. Tačiau aukštosios mokyklos Tarybos nario kandidatūrą rekomenduotų Aukštojo mokslo taryba, o ministras tik skelbtų kandidatų sąrašą. Be to, Tarybos narys skiriamas tik savo, o ne Tarybos kadencijai, tai reiškia, kad nariai keičiasi rotavimo būdu, ir dalis Tarybos laikas nuo laiko atsinaujina. Per savo kadenciją net labai apsukrus ministras tesugebėtų pakeisti tik trečdalį Tarybos, nes jo kadencija bet kokiu atveju pasibaigtų anksčiau. Kita vertus, ministro “laiminama” tėra pusė aukštojo mokslo Tarybos, o kitą pusę deleguoja pati mokykla, taigi dėl lemiamo balso tektų tartis.
Ar universitetus optimizuojant išnyks atskiros specialybės? Mažiau populiarioms specialybėms kaip, sakykim, humanitariniai mokslai arba menai, skiriami atskiri “krepšeliai”. Dėl vidinės specialybių konkurencijos įstatymo projekte numatyta, kad specialybėms, kurios yra nišinės, siauros, gali išnykti, kaip, pavyzdžiui, veterinarinė medicina arba slauga, ateityje būtų teikiami valstybės užsakymai. Kita vertus, gal mokyklos pradės reaguoti į darbo rinką, taps aktyvesnės propaguodamos savo specialybes, kurias išlaikyti tikslinga, ir kartu greičiau nutrauks vis dar inertiškai besilaikančias, bet neperspektyvias programas? Darbo rinka keičiasi, todėl mokykloms tiesiog privalu užmegzti ryšius su darbdaviais ir žiūrėti į ateitį.
Autorė yra Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Manto Adomėno padėdėja."

(N.Lašienė. Materija priešinasi, arba geroji mokslo reformos žinia)

Reformatorių planai

Galima trumpai ir aiškiai surašyti tris šio plano (1) etapus:

1. Kalbėsime apie diskusijas bei paslaptingas reformos stadijas, kad išvengtume protestuotojų rūstybės.

2. Jei protestai tikslo nepasieks, lauksime kvailių, kurie neišvažiuos į užsienį studijuoti, bet už paskutinius centus parems skandinaviškus bankus.

3. Kai paskutiniai kvailiai išvažiuos, pasidalinsime universitetų pastatus.

Sakote, krizė? Kokia krizė?


Reformos šalininkai teigia, kad status quo išlaikymas galėtų "...išsaugoti esamą katastrofišką padėtį aukštajame moksle." (2) Nejaugi? Ką jūs, turgaus apologetai, suprantate apie mokslą? Kodėl mūsų studentai bei specialistai laisvai dirba ir mokosi užsienyje, neturėdami jokių problemų su Lietuvoje gautomis žiniomis?



1. "Planai mokslo ir studijų reformai – iki 2012 metų
2009 03 12 / 14:37 /


ELTA
Seimo nariams šią savaitę išsiuntinėtame informacijos apie mokslo ir studijų reformą pakete pažymima, jog planuojama, kad Mokslo ir studijų įstatymą Seimas priims kovą.
Kovo-gegužės mėnesiais Švietimo ir mokslo ministerija atliks aukštųjų mokyklų analizę.
Pirmuosius jos rezultatus tikimasi turėti balandžio 15 dieną, galutinius – gegužės 15-ąją. Per šį laikotarpį ketinama priimti būtinus poįstatyminius teisės aktus.

Planuojama, kad liepą pradės veikti valstybės remiamų paskolų sistema, per liepą-rugpjūtį į aukštąsias mokyklas bus priimami pirmieji pirmakursiai, finansuojami pagal studijų krepšelio principą.
Rugpjūtį-lapkritį bus atliekama stojimo rezultatų analizė, kurios tarpinės išvados bus teikiamos rugsėjo 15 dieną. Pagal rekomendacijas planuojama tobulinti aukštųjų mokyklų finansavimo tvarką.Iki šių metų galo ketinama baigti mokslinių tyrimų įstaigų pertvarką, Valstybinį mokslo ir studijų fondą pertvarkyti į Valstybinį studijų fondą, parengti naujus Lietuvos mokslo tarybos nuostatus.
Taip pat turėtų būti patvirtinti Aukštojo mokslo tarybos nuostatai, Aukštojo mokslo tarybos sudėtis. Juridiniai ir fiziniai asmenys siūlys galimus narius į aukštųjų mokyklų tarybas.2010 metų vasarį Vyriausybė teiks Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komitetui informaciją apie tai, kaip sekasi įgyvendinti reformą, ir siūlymus dėl įstatymų keitimo.
Planuojama, kad kitų metų birželį visuose universitetuose veiks naujos tarybos, bus organizuojami ar jau įvykę rektorių rinkimai. Nuo kitų metų rugsėjo studijų rezultatus visose aukštosiose mokyklose planuojama pradėti matuoti studijų kreditais.Pagal planą, 2011 metų sausio-kovo mėnesiais turėtų būti vykdoma mokslo ir studijų reformos eigos analizė, įvertinama mokslo ir studijų sistemos būklė, teikiamos rekomendacijos tolesnei reformos eigai.Nuo 2012 metų visos valstybinės aukštosios mokyklos bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas, įgis teisę disponuoti turtu.
Tų metų rugsėjį priėmus pirmakursius aukštosiose mokyklose nebeliks studentų, finansuojamų pagal seną tvarką. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais bus atliekamas išsamus reformos rezultatų vertinimas ir pateikiamos rekomendacijos, kaip toliau tęsti pertvarką."

(Planai mokslo ir studijų reformai – iki 2012 metų)

2. Tamsos šešėliai aukštojo mokslo sistemoje

2009 m. kovo 11 d., trečiadienis

Lietuvos likimas


Nevykėliai reformatoriai kartais sutinka, kad jų reforma gali atvesti prie visų mūsų universitetų bankroto. Jie pataria mums nesijaudinti. Girdi, universitetai jau priklauso jiems. Ką nori, tą daro. Bankrotas mat yra jų reikalas. Netiesa. Nuo universitetų būklės priklauso visos Lietuvos likimas, nes pigios darbo jėgos laikai jau baigiasi. Protestuokime visi. Žemiau parodytas tokios diskusijos pavyzdys.
"Kęstas >2 Kestas, 2009 03 10 17:58,
2009 03 11 16:53



_TIK NEREIKIA MUSU GASDINTI! Jei mes bankrutuosime, tai musu reikalas. Ko cia verkiate krokodilo asaromis del musu? :)_

Ne. tai jau ne jusu reikalas. Tai yra visos Lietuvos likimas. Pigios darbo jegos laikai baigiasi.

Kęstas,
2009 03 10 16:21


Sakykim, kad visi abiturientai pasinaudos patarimais ir išvažiuos į užsienį. Universitetai, priklausomi nuo studentų atnešamų pinigų, iškart bankrutuos. Dėstytojai ir studentai turės išsivaikščioti. Ar apie tai svajoja Steponavičius? Ar atsistatydins jis tokiu atveju?" (1)

1. Siekiant aukštojo mokslo lietuvių neatbaidytų nei paskolos, nei negautas „krepšelis“. Komentarai.

2009 m. kovo 10 d., antradienis

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nuomonė

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo kvietimas reikalauti pertvarkos (1)gali taip pat sukelti Lietuvą ant kojų, kaip ir išsivadavimo iš Rusijos vergijos metu. Visi paremkime juos, o taip pat Gediminą, Skirmantę ir piliečių grupę „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Tai žmonės, kurie pasiaukodami kovoja už Lietuvos rytdieną. Mums būtini kaip tik tokie: protingi ir galintys padaryti tai, kas reikalinga.

1. "Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo

Kvietimas

Reikalauti sąžiningos ir socialiai teisingos aukštojo mokslo pertvarkos



Po išsamių ir viešų diskusijų š. m. vasario 17 d. priimtame ir Lietuvos Respublikos Prezidentui bei Seimui adresuotame Klubo pareiškime buvo vienareikšmiškai nepritarta pamatiniams ketinamos įgyvendinti šalies aukštojo mokslo reformos principams. Jame aiškiai sakoma, kad reforma turi būti naudinga studentijai, visuomenei ir valstybei. Aukščiausios valstybinės valdžios institucijos buvo įspėtos, kad Švietimo ir mokslo ministro sumanytos ir įgyvendinamos „reformos“ pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybes bankams pasipelnyti trokštančio sudijuoti jaunimo sąskaita, todėl su tokia „reforma“ nebus taikstomasi ir jos nebus leista įgyvendinti. Į šį įspėjimą neįsiklausyta. Vos po keleto dienų Švietimo ir mokslo ministro paskelbti studijų finansavimo ir paskolų sistemos veikimo principai išsklaido paskutines iliuzijas ir abejones dėl tikrojo vykdomos „reformos“ pobūdžio ir tikslų: -- Naujoji studijų finansavimo ir paskolų sistema diegiama neatlikus aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų audito ir net nepradėjus optimizuoti pačių aukštųjų mokyklų tinklo. Skubiai inicijiuodamos studijų mokesčio įvedimą prieš tai nepadarius šių pradinių ir visiškai būtinų tikrai reformai žingsnių valstybė bei Švietimo ir mokslo ministerija parodo, kad nenori ir neketina prisiimti jokios realios atsakomybės už studijų kokybę; -- Vengdamos atsakomybės prieš studentiją, akademinę bendruomenę ir visuomenę Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija tuo pat metu yra pasiryžusios prisiimti milžiniškus ir besąlygiškus įsipareigojimus bankams. Valstybė padaroma visų studijų paskolų garantu. Bankai galės be jokios finansinės rizikos dalinti paskolas ir šitaip bus skatinami tęsti legvabūdiško ir neatsakingo paskolų dalijimo praktiką. Valstybei vienašališkai prisiimant visus su paskolomis susijusius įsipareigojimus ir riziką, jas lengvai galės gauti ir asmenys, besirenkantys ir akivaizdžiai nekokybiškas ir net minimaliausių profesinės karjeros galimybių nelaiduojančias studijų programas. Iš nemokių studentų paskolų išieškojimu bus priversta užsiimti valstybė, kuri komerciniams bankams pareikalavus privalės už studentus sumokėti jų gautas paskolas. Visiškai nevertinamos šio reiškinio socialinės, teisinės ir moralinės pasekmės, o Lietuva jau šiandien yra lyderių tarpe pagal savižudžių dalį; -- Numatydama, kad studijų laikotarpiu – ir tik juo -- socialiai pažeidžiamiems asmenims gali būti kompensuojamos paskolų palūkanos, bet vienareikšmiškai neįsipareigodama tai daryti, valdžia tuo pačiu atskleidžia ir tikruosius savo vykdomos socialinės politikos prioritetus. Ši nuostata rodo, kad laiduoti bent minimalią studijuojančiųjų gerovę jai yra kur kas mažiau svarbu negu garantuoti ir maksimaliai padidinti bankų pelnus; -- Numatoma, kad studijų paskolas daugiausia teiks privatūs kreditoriai. Toks pasirinkimas demagogiškai teisinamas „būtinybe taupyti valstybės lėšas“. Valstybiniam studijų paskolų fondui numatoma iš esmės palikti tik paskolų administravimo funkciją. Ne vienoje šalyje egzistuojantys ir sėkmingai veikiantys valstybei ir patiems besimokantiems kur kas naudingesni studijų finansavimo būdai buvo iš karto atmesti kaip nepriimtini. Rimtai neiškota galimybių padidinti valstybinį paskolų fondą ir kategoriškai atsisakyta esant būtinybei įvesti visuotinį, bet užtat kur kas mažesnį studijų mokestį visiems aukštosiose mokyklose besimokantiems asmenims. Atkaklus nenoras ieškoti alternatyvių studijų ir jų paskolų paskolų finansavimo būdų ir šaltinių rodo, kad tokios „reformos“ vykdytojams rūpi ne besimokančio jaunimo, piliečių ir valstybės, o privačių finansinių institucijų interesai. Valdžios deklarauojamas valstybės „taupumas“ šiuo atveju reiškia tik tai, kad ji lengviausiu būdu atsikrato atsakomybės už savo piliečių išsilavinimą, visą studijų finansavimo naštą perkeldama ant jų pačių. Didžiules paskolas turėsiantys imti jauni žmonės ir jų šeimos ciniškai bus paversti prievartiniais bankų skolininkais ir įkaitais; -- Nustatant paskolų grąžinimo sąlygas bus reikalaujama pradėti jas grąžinti ne vėliau kaip po vienerių metų asmeniui baigus studijuoti. Šitoks reikalavimas prasilenkia su civilizuotuose šalyse esama panašių paskolų grąžinimo praktika, kai stengiamasi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį ir jo turimas galimybes grąžinti pasiskolintas lėšas. Paskoloms grąžinti numatomi kuo palankesni terminai arba jų grąžinimo pradžia siejama su tam tikru būtinu gaunamų pajamų dydžiu. Tuo tarpu reikalavimas skubiai grąžinti paskolas neatsižvelgiant į asmens turtinę padėtį ir galimybes tai padaryti yra dar vienas įrodymas, kad lietuviškosios aukštojo mokslo „reformos“ pagrindinė figūra yra ne aukštojo išsilavinimo siekiantis šalies pilietis, bet studijų paskolos davėjas; -- Siūloma studijų paskolų sistema yra mėginama pateikti kaip vienintelis būdas laiduoti aukštojo mokslo prieinamumą visiems šalies piliečiams. Tačiau Seime jau svarstant Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą vis dar nežinoma, kokio dydžio bus palūkanos už paimtas studijų paskolas. Delsimas atsakyti į šį tiesiogiai su studijų prieinamumu susijusį klausimą yra dar vienas „reformos“ slaptumo ir neskaidrumo požymis. Vykdant iš tiesų studentijos ir visuomenės, o ne bankų interesus atitinkančią reformą, aukštųjų mokyklų finansavimo, studijų įmokų, paskolų ir jų palūkanų dydžio klausimai turėtų būti svarstomi ne už uždarų durų, dalyvaujant tik siauram valdžios ir bankininkų atstovų būriui, bet privalėtų tapti viena svarbiausių viešos ir atviros diskusijos temų. Šie dabar jau galutinai išaiškėję aukštojo mokslo finansavimo ir paskolų sistemos bruožai leidžia nedviprasmiškai teigti, kad Lietuvoje vyksta ne aukštojo mokslo reforma. Po tokios reformos priedanga nuosekliai įgyvendinamas dar vienas klastingas ir grobikiškas šalies piliečių apiplėšimo ir skurdinimo planas. Vienintelis ir viešai nedeklaruojamas šios „reformos“ tikslas yra žūtbūt sukurti kiek įmanoma gausesnį ir kuo daugiau už mokslą mokančių studentų sluoksnį, kuriam priklausančių žmonių imamos paskolos taptų ilgalaikiu ir pastoviu bankų pasipelnijimo šaltiniu. Ši finansinė afera naudinga tik jos sumanytojams ir vykdytojams. Jos padariniai Lietuvos aukštajam mokslui ir visuomenei būtų pragaištingi. Ši reforma akivaizdžiai didins ir taip didelę socialinę atskirtį visuomenėje, provincijos ir nepasiturintiems gyventojams faktiškai atims galimybę siekti aukštojo mokslo Lietuvoje. Tokiam reformos priedanga vykdomam tautos skurdinimui ir jos intelektinio potencialo naikinimui būtina užkirsti kelią. Visus „reformai“ nepritariančius šalies piliečius ir jų sambūrius raginame pradėti civilizuotą ir taikų pilietinio protesto sąjūdį reikalaujant sąžiningos ir socialiai teisingos aukštojo mokslo pertvarkos. Kova už skaidrią, sąžiningą ir socialiai teisingą aukštojo mokslo reformą turi būti tęsiama tol, kol valstybės valdžia išgirs tokios reformos reikalaujančių savo šalies piliečių balsą."

( Nepavykus reformai švietimo ministras atsistatydintų. Komentarai.)

Šarūno komentaras apie studijas (1)

186. Šarūnas

16:46 03-10 IP: 193.219.57.125

Dabar esu antrakursis. Gaila per vėlai pradėjau domėtis galimybėmis užsienyje. Švedija, Norvegija, Suomija priima studijuoti lygiai už dyką, Vokietija, Austrija už 300 eurų metams. Lietuva priima už ~4000-5000 lt pusmečiui. : ) Dar yra komentarų?

1. Prie Seimo šurmuliavo reforma nepatenkinti dėstytojai ir studentai (video, papildyta 13 val. 56 min., nuotraukos). Komentarai.

2009 m. kovo 9 d., pirmadienis

Komentaras Nerijaus Stasiulio pokalbiui apie universitetų reformą (1)

Kęstas 2009-03-10 08:31

Šaunuolis, Nerijau. Puiki padėties Lietuvos studijų sistemoje analizė.

Sakykim, kad visi abiturientai pasinaudos patarimais ir išvažiuos į užsienį. Universitetai, priklausomi nuo studentų atnešamų pinigų, iškart bankrutuos. Dėstytojai ir studentai turės išsivaikščioti. Ar apie tai svajoja Steponavičius? Ar atsistatydins jis tokiu atveju?
Keista pono Steponavičiaus logika: daug emigruoja, tai sukelkime kainas. Komunizmo rytojus bus garantuotas. Bet tik tiems, kuriems teks privatizuoti universitetų pastatai.

Diskusijų su Kubiliaus vyriausybe laukti neverta. Jie yra taip vadinami neoliberalai. Žinomiausias jų atstovas politikoje - buvęs JAV prezidentas Reiganas. Jie tiki, kad rinka, palikta savieigai, be valstybės reguliavimo, lengvai išsprendžia visas, tame tarpe ekologijos, moralės bei universitetų, problemas. Gili šiandieninė krizė, kurią sukėlė neoliberalų pradėtas godumo savivaliavimas, įrodo, kad jie klysta.

Lietuva pavėlavo daug dešimtmečių įsijungti į šį judėjimą, išsirinko neoliberalus blogiausiu metu, todėl dabar sumokės brangiausiai. Lietuvos ūkis neteks konkuravimui pasaulyje būtinos galimybės formuoti bendrą valstybės politiką studijose, kadrų ruošime ir ekonomikos vystyme. Mūsų universitetai negalės konkuruoti kokybe bei kaina su daugumos pasaulio šalių universitetais, pritraukiant mūsų pačių jaunimą. Emigracija žymiai išaugs. Universitetų turtas bus išgrobstytas. Dėstytojai ir kiti darbuotojai išsivaikščios. Lietuvos kultūrai bus padaryta nepataisoma žala. Padlaižiavimas dar labiau sustiprės. Daugelio iš mūsų alma mater, aukštosios mokyklos, kurios paruošė mus gyvenimui, išnyks.

Kam bankininkams tie iš visos Lietuvos studentų surinkti milžiniški pinigai? Išlaidavimas recesijos metu tapo nebemadingas.

Dalyvaukime protestuose. Kovokime už galimybę dirbti Lietuvoje.

Be kovos, mes negalime konkuruoti. (2)


1. "Nerijus Stasiulis. Studentai bus kaip vorai stiklainyje

2009-03-10

Šiandien įvyks Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingas. Jis organizuojamas kartu su profesinių sąjungų atstovais.
Grupė mitingą bandė organizuoti du kartus, tačiau pavyko tik dabar. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja.
„Bernardinai.lt“ kalbino vieną iš mitingo organizatorių, Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ narį – Nerijų Stasiulį. Jis sutiko paaiškinti, kodėl protestuoja prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą aukštojo mokslo reformą, apibrėžti mitingo tikslus.
Kokius reikalavimus kelsite mitinguodami?
Norime, kad atsistatydintų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Taip pat siekiame, kad būtų atidėtas studijų mokesčio klausimo svarstymas. Juk pirmiausia reikia peržiūrėti visų studijų programų kokybę ir pradėti judėti aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo link.
Pasisakome už tai, jog jei jau mokestis neišvengiamas, tai jis, kaip ir Vakarų valstybėse, turėtų būti visiems vienodas ir kaip įmanoma mažesnis. Skaičiuojama, kad jis galėtų siekti kelis šimtus litų. O pagal ministro siūlomą tvarką, mokesčiai siektų tūkstančius litų kasmet. Tokia mokėjimo tvarka egzistuoja tik pokomunistinėse ir Afrikos valstybėse (Kenijoje, Tanzanijoje). Dalis studentų nemoka, o kiti moka labai daug pinigų. Šią tvarką laikau diskriminacine, ir taip manau ne tik aš: tarptautiniu lygiu jai pažerta gausybė kritikos.
Dar vienas reikalavimas - valdymo pertvarka. Šiuo metu valdymas neefektyvus ir neužtikrina studijų kokybės, taip pat nėra atskaitomybės visuomenei ir valstybei už skaidrų studentų bei valstybės lėšų panaudojimą aukštojoje mokykloje.
Valdymo pertvarką numatančiame Vyriausybės projekte valdymą siūloma patikėti iš išorės narių sudarytoms taryboms. Tokia tvarka yra geriausiose mokyklose ir link to pamažu juda visi, tačiau Lietuvoje tarybos nariai būtų skiriami ministro, politiniu, o ne visuomeniniu, pagrindu: nenumatomos narių atrankos, nėra ir patikimos procedūros, kaip narį atšaukti. Taip į universitetus pateks žmonės, prižiūrėsiantys, kaip dalijamas universitetų turtas, nes kai kurios mokyklos ar jų padaliniai bankrutuos, o jų turtą bus galima išgrobstyti. Valdymo pertvarka reikalinga, ir norint ją įvykdyti tereikia pasinaudoti geriausiais užsienio pavyzdžiais. Tačiau mūsų Švietimo ir mokslo ministerija tuo ir pasižymi: užsienio patirtį jie ignoruoja ir perima labai selektyviai – perima tik naudingus elementus.
Trumpai tariant, reikalaujame nepriimti Mokslo ir studijų įstatymo ir sukurti naują arba peržiūrėti dabartinį. O svarbiausia atsisakyti įsitikinimo ir koncepcijos, kad aukštąjį mokslą turėtų reformuoti laisvosios rinkos nematoma ranka.
Turėjote galimybę savo reikalavimus išsakyti švietimo ir mokslo ministrui. Koks buvo dialogo rezultatas?
Susitikimas įvyko ministro kvietimu, nes jis sužinojo apie mūsų planuojamas akcijas. Tačiau tai buvo tik bandymas imituoti dialogą.
Iki tol buvome dalyvavę ne viename Seimo komiteto posėdyje, kuriuose nei mūsų, nei kitų įstatymų kritikų niekas nesiklausė, ir toliau būdavo derinami tik kableliai, kiti neesminiai dalykai. Ministras tik darkart patvirtino savo ryžtą nesitraukti, nekeisti savo nuomonės ir mums, užuot mitingavus, pasiūlė kažkokį konstruktyvų dialogą, nors mūsų pasiūlymų net nesiruošiama klausyti.
Be to, negavome atsakymų į vieną svarbiausių klausimų: ar bus atlikta reformos socialinių padarinių analizė. To negalėjo atsakyti nė ministras, nė jo patarėjas Gytautas Damijonaitis. Paklausti, kurioje dar Vakarų valstybėje yra tokia aukštojo mokslo sistema, jie teigė, kad tokios sistemos nebandė niekas, kad tai jų kūrinys.
Kokius socialinius reformos padarinius prognozuojate Jūs?
Ministerijos konstatuojamos problemos teisingos. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų yra per daug, tinklas nėra optimalus, iškreiptas studentų santykis profesinėse mokyklose, kolegijose ir aukštosiose mokyklose. Tačiau ministerija šiai problemai spręsti pasirinko nežmoniškus būdus: iš esmės bus paliktas toks pat finansavimas, tik jis bus koncentruotas laiminčiose kovą dėl išlikimo mokyklose. Daugiau gaus ta mokykla, kuri pritrauks daugiau studentų. Kadangi mokykloms tų lėšų nepakaks nė išgyventi, nė laiduoti kokybei, studentai suskirstyti į mokančius ir nemokančius. Už nemokančius mokės valstybė, o iš mokančių universitetai lups tiek, kiek pavyks nulupti. Nepopuliarūs universitetai bankrutuos.
Tai galima prilyginti darviniškai kovai dėl išlikimo, kurios metu nunyks valstybei reikalingos, tačiau nelabai populiarios programos. Tarkime, jau dabar Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos Fakulteto vadovai jaudinasi dėl reformos padarinių. Programos ten geros, tačiau nepritrauks norinčių mokėti studentų, nes studijos ten pakankamai brangios.
Taip nunyks ir regioniniai universitetai, ir specializuoti, prie kurių galima priskirti Vilniaus pedagoginį universitetą.
Reformuoti aukštojo mokslo sistemą galima protingai, palaipsniui siūlant kai kuriems universitetams persikvalifikuoti į kolegijas, nes prastas universitetas, gali būti puiki kolegija. Reformuoti reikia visą po vidurinio švietimo sektorių, įskaitant ir profesines mokyklas. Kol kas Vyriausybė nieko nedaro, kad išlaikytų aukštojo mokslo prestižą. Galima sakyti, kad po reformos prestižas bus įteisintas finansiniais svertais. Kodėl Lietuvoje negalima įvesti pasaulyje pasiteisinusios sistemos, kai du kursus profesinėje mokykloje pabaigęs studentas, gali tęsti studijas kolegijoje, o vėliau ir universitete? Tada studentai profesinio sektoriaus nebijotų ir galėtų save išbandyti: jei turi polinkį ir gabumų mokytis – tęsti studijas, jei ne – pabaigti ir dirbti.
Jūsų oponentai prognozuoja, kad konkurencija nebus akla, jog išliks tik geriausią studijų kokybę siūlantieji.
Mano nuomone, pranašumą turės lengvesnės studijų programos. O jos nebus elitinės gerąja to žodžio prasme: reikalavimai studijuojantiems nebus labai aukšti. Manau, kad nemažai pritrauks Mykolo Romerio universitetas, kuris jau dabar garsėja diplomų pardavinėjimu vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose. Ilgainiui visi universitetai taps tokie kaip šis: mokėsi pinigus, o po ketverių metų gausi diplomą. Bus ir aukštųjų mokyklų, kurios sutiks dempinguoti kainas – taikys mažesnes nei kiti universitetai.
Tačiau ar studentas nėra pakankamai sąmoningas žmogus, kuris turi atsakingai spręsti dėl savo išsilavinimo lygio: mokytis sąžiningai, gerai, būti motyvuotam dėl studijų, ar stoti, kur pardavinėjami diplomai?
Atėjus į kavinę, nusipirkus puodelį kavos, galima nuspręsti, ar gėrimo skonis patiko. Tačiau įstojus į universitetą, mokslo kokybę gali įvertinti tik nemažai pastudijavus, ar pabaigus universitetą. Baigęs mokyklą abiturientas spręsti apie studijų programų kokybę tikrai negali. Ministerija sako, kad būsimi studentai pradės ieškoti medžiagos Studijų kokybės vertinimo svetainėje, bet kažin ar taip nutiks.
Įmanoma, kad gabus abiturientas, kuriam nepasisekė egzamine, rinkdamasis tarp geros, bet brangios studijų programos ir geros, bet ne tokios brangios, pasirinks prastesnę, t. y. deformuos savo pasirinkimų sistemą ir nesirinks, ką nori studijuoti, rinksis tai, ką gali sau leisti. Čia ir yra kertinis reformos akmuo: kolegijas ir profesines mokyklas turi rinktis tie, kurie turi mažiau pinigų, o turtingi – aukštąsias mokyklas. Būdami šalia gabių studentų, mokantys pinigus, arba perkantys diplomus studentai mažins studijų programos kokybę.
Tačiau stojantysis turi pats rinktis ir pats turi būti atsakingas už savo sprendimą: kur nunešti savo krepšelį, o jei turi nepakankamai sugebėjimų – mokėti pinigus.
Kai abiturientai renkasi dabar, žino, kad studijų programa yra bent minimalios kokybės. Po reformos rinksis aklai. Jie negalės keliauti su savo krepšeliu ten, kur nori, nes jau nuspręsta, kiek krepšelių teks kolegijoms, kiek universitetams, kiek vienai studijų sričiai, kiek kitai. Apskritai abiturientai tik rudenį sužinos, ar mokamai, ar nemokamai studijuos, tada, kai bus suskaičiuoti visi balai ir sudarytos krepšelių eilės. Galbūt gabiam studentui pritrūks vieno balo, ir jis jau privalės mokėti.
Tai jau nėra laisva rinka. Reforma – valstybės planavimu paremtas eksperimentas, kuriuo siekiama abiturientus išstumti iš Lietuvos, arba prievarta – finansiniais svertais – nukreipti juos į žemesnio lygio programas, mokyklas, nesiremiant gabumais ir polinkiais.
Bet ar valstybė neturi teisės bent apytiksliai nustatyti, kiek specialistų prireiks darbo rinkoje, reguliuodama krepšelių studijų programose kiekį? Juk pastarųjų metų situacija graudi – statybininkas, neturintis išsilavinimo, uždirbo dukart ar triskart daugiau nei kelis mokslinius laipsnius turintis aukštosios mokyklos dėstytojas arba mokytojas.
Aukštosios mokyklos ir dabar nevengia priiminėti daugiau studentų nei gali mokyti, dėl to jos gauna daugiau pinigų, o dabar valstybė visiškai atsisako svertų ir palieka aukštąsias mokyklas kautis dėl studentų pinigų. Laimės tos, kurios taikys geresnes marketingo strategijas. Kai kurios studijų programos taip bus priverstos išnykti, ir jas galės išgelbėti užkulisinis spaudimas – studijų programas išgelbės valstybė, skirdama tiek ir tiek krepšelių, t. y. tam tikrą kiekį lėšų.
Galima prognozuoti, kad viskas bus kaip dabar, tik bus daugiau finansavimo sumaišties, nestojančių abiturientų, arba prasiskolinusių abiturientų.
Ar daugiau lėšų gali lemti geresnės kokybės studijas (užsienio dėstytojų kvietimas, vietinių dėstytojų stažuotės, galbūt didesni dėstytojų atlyginimai, kurie leistų jiems dirbti tik universitete)?
Tai yra graži vizija ir ji nepagrįsta tikrais skaičiais. Anksčiau universitetai gaudavo 47 proc. reikalingų lėšų, dabar gaus 60 proc., tačiau lėšos skiriamos ne visiems, o tik daliai studentų. Kita dalis pasitarnaus bankams – tai dar viena priežastis, kodėl pasirinkta tokia strategija, ir ji parodo, kad valstybė neturi politinės valios, kad viskas aukojama laisvajai rinkai.
Jau ir šiais metais gali būti, kad keli studentai rinksis vieną studijų programą, tačiau ji nesurinks daugiau studentų ir programa žlugs. O pinigų jiems tikriausiai niekas ir negražins, studentai galės po teismus vaikščioti. Arba kažkas įstos į merdinčią studijų programą ir po kelerių metų sužinos, kad jo programa bankrutuoja. Arba gavęs diplomą sužinos, kad aukštoji mokykla bankrutavo. Kaip eiti su tokiu diplomu pas darbdavį? Apmokestinimas gresia ir dabartiniams studentams: jei šiais ir kitais metais studijų programa nesurinks reikalingos sumos, dabartiniai studentai negalės pabaigti, arba jiems bus pasiūlyta padengti aukštosios mokyklos išlaidas. Taip mokyklos negalės prognozuoti nė kiek specialistų reikia, nė kiek lėšų gaus ir kur jas galima panaudoti.
Kodėl negalima sudaryti stabilių universitetų finansavimo sutarčių: aukštoji mokykla įrodo, kiek pagal savo galimybes gali paruošti studentų ir kokio finansavimo jai reikia.
O ar ilgainiui vienos mokyklos neišnyks, o išliks tik geros kokybės studijų programas siūlančios?
To prognozuoti neįmanoma. Per tą laiką bus daugybė žmonių aukų ir niekam nesvarbu, kas su jais nutiks.
Kiekvienai kardinaliai reformai atsiranda besipriešinančių grupių.
Yra humaniškų sprendimų ir nehumaniškų. Vienas dalykas – priverstinai, atsitiktinai priversti universitetus ir studijų programas merdėti, o humaniškesnis būdas – siūlyti reorganizuotis į kolegijas, tačiau ir tai turi būti daroma labai protingai, ne aklai ar atsitiktinai.
Kodėl gabus ir motyvuotas studijoms abiturientas turėtų mokėti, kai kartu su juo stoja norintys ne studijuoti, o, pavyzdžiui, susirasti sau patinkančią specialybę? Ir stoja vis iš naujo, kiekvienais metais...
Kiekvienas studentas, kuris sugeba įvykdyti studijų reikalavimus, yra laikomas gabiu. Aukštasis mokslas, jei įmanoma, turi būti nemokamas: taip garantuojamas studijų prieinamumas. Tačiau jei tai neįmanoma, reikia įvesti vienodą mokestį.
Lietuvoje bandoma įgyvendinti bausmių sistemą: jei nesimokysi kaip reikia, pagal akademinius kriterijus, tau bus pritaikyta bausmė – mokėsi pinigų. Tokio absurdo Vakarų sistemoje nėra, geras ir gabus studentas gali būti atleidžiamas nuo mokesčio ir jam gali būti skiriama stipendija. Galima sakyti, kad orientuojamasi į skatinimo sistemą, ne į bausmių.
Kitas siūlomas variantas – kas dvejus metus peržiūrėti rezultatus, ir tada turės mokėti tie, kurių pažymių vidurkis dviem balais mažesnis už kurso vidurkį. Taip įvedama rotacija visiškai sunaikinanti akademinį solidarumą. Vyktų darviniška kova ne tik tarp mokyklų, bet ir tarp studentų. Panaši konkurencija buvo įvesta jau po 2000–ųjų. Studentai buvo kaip vorai stiklainyje, kurie stengėsi vienas per kitą perlipti. Tai išgąsdino aukštąsias mokyklas ir sistema buvo atšaukta. Tačiau tada dar studijų kaina nebuvo tokia aukšta kaip planuojama dabar.
Verta mokėti tik tada, kai studijos bus tikrai geros kokybės ir akredituotos ne todėl, kad rektorius turėjo įtakos švietimo ir mokslo ministrui.
Kalbėjosi Kristina Urbaitytė
Nuotrauka Zenekos
Bernardinai.lt" (Nerijus Stasiulis. Studentai bus kaip vorai stiklainyje)

2. "Mr. Obama set a goal of the United States having the highest proportion of college graduates in the world by 2020. Nothing less than that will suffice in the 21st Century, when Americans are competing in a world made ever smaller by the Internet, the president said."( Obama Calls for Changes to the Education System. By DAVID STOUT and JEFF ZELENY )