Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. kovo 31 d., antradienis

Skolos ir nelinijinės sistemos

Ekonomikos suirutė palaipsniui užsitarnauja vardą: Didžioji recesija. Praeitas tokio masto reiškinys vadinosi Didžioji depresija ir tesėsi daugelį metų iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar jėgos pasaulyje labai nelygios, kariauti kolkas nebėra kam. Todėl krizė yra tokia ilga. Skolintis studijoms iš bankų tokiu metu neprotinga. Sustabdykime universitetų privatizavimo traukinį, kol nevėlu.

Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais? Tik ne tie, kurie rimtai galvoja studijuoti ir atiduoti tas skolas. Net JAV, kur pinigų spausdinimas ir ekonomikos stimuliavimas nėra didelė problema, tie kurie pajėgtų atiduoti skolas, dabar vengia skolintis kartais ir už labai mažus procentus. Aišku, kad toks net potencialios būtinybės skolintis vengimas nemažai žmonių vers emigruoti. Taip jau pasirodo reformos galas. (1) Studijuoti Lietuvoje liks nedaug žmonių. Tik tie, kurie nori nelaukti kažko ir daryti kažką. Kas supranta, ko nori, lietuviškų paskolų studijoms neims.

Jau įsitikinome su naktiniais mokesčiais, kad ir Lietuvoje socialinės sistemos nėra linijinės. Iš pažiūros nedideli pokyčiai gali pavirsti naikinančia lavina. Net ir nedidelio papildomo abiturietų skaičiaus emigravimas komercializuotus universitetus lengvai gali sunaikinti. Ne vieną, ne du, o visus. Ar mes tikrai to norime?

Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse? Bankrutuojančių bankų pinigai apsuko jo galvelę.

JAV turi geriausią universitetų sistemą pasaulyje. Jų sugebėjimo sukurti naujoves ir jas parduoti pavydi visi. Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės. Kitaip sunku konkuruoti su Kinija, Indija, Rusija ir kitais sparčiai modernėjančiais kraštais. Tokiame fone reikalavimas du kartus sumažinti universitetų sistemą gali ateiti tik iš dramblio kaulo bokšto, arba iš tarpo tarp apvalių Steponavičiaus žandų.

Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti.

Daugelis klykia, kad reikia atimti iš profesorių ir patiems pasidalinti. Čia ir yra Steponavičiaus reformos esmė. Jie atėjo į valdžią bailios mažumoje esančios rėksnių minios išrinkti. Jie ir valdyti mus bando minios pagalba.

1."Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?



Rosita Rudvalytė, "Londono žinios"
2009 balandžio mėn. 1 d. 17:57

Corbis/Scanpix
Reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas atneš pokyčių tiek būsimiems abiturientams, tiek jų tėvams. Finansinių ypač. Kasmet vis daugiau studentų, dėdami viltis į geresnės kokybės studijas ir tikėdamiesi šviesesnės ateities, išvyksta mokytis į kitas šalis.


„Eurostat“ duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6 proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7 tūkst.

Vadinasi, 2008-aisiais metais Europos aukštosiose mokyklose studijavo beveik 8 tūkst. Lietuvos jaunimo. Ar reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas sulaikys, o gal tik dar labiau paskatins jaunuosius protus bėgti už Tėvynės ribų?

Tikslių kainų dar nėra

Kol kas Lietuvoje Aukštojo mokslo ir studijų kainą apibrėžiančio įstatymo nėra. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tik preliminarius skaičius. Padidinus įmokas už studijas ir panaikinus dalinai valstybės finansuojamas mokslo vietas, studentai turės dvi galimybes: arba pateks tarp tų laimingųjų, kurių studijų kainą visiškai kompensuos valstybė, arba bus priversti mokėti milžiniškas sumas patys. Gerai tiems, kurie sugebės. O kaip elgsis gabūs, bet nemokamos vietos negavę jaunuoliai?

REKLAMA





Universitetuose bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams bus nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).

Kolegijose profesinio bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams svyruos nuo 3 361 Lt (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt (muzikos studijos). Koleginės studijos pigesnės ~20%.

Abiturientų ateitis miglota

Dabartiniai dvyliktokai su nerimu stebi Mokslo ir studijų įstatymo reformą: Kauno gimnazijoje besimokantis Martynas Masaitis tikina, kad dauguma jo laidos abiturientų studijuos Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje. „Imti paskolą ir mokėti už studijas naudingiau ten, kur gauni kokybę, plačiakultūrį požiūrį ir didesnes ateities perspektyvas“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Abiturientė Edita Steiblytė iš Utenos Šapokos gimnazijos priduria: „Kiek teko girdėti, studijos užsienyje yra tikrai geresnės kokybės, jas pripažįsta užsienio firmos, nes didesnis dėmesys telkiamas į praktiką, bendradarbiavimą, o ne sausos informacijos kišimą į galvą, kurią lengvai galima rasti „Google“ ar žodyne.“ E. Steiblytė piktinasi ir dėl nuo 2009 m. naujai įsigalėsiančių studijų kainų: „Užsienyje mokslas arba nemokamas, arba gaunamos realios paskolos, kurių galima arba negrąžinti, arba grąžinti, kai pradedi dirbti ir uždirbti“.

Lietuvoje paimtas paskolas studijoms bus privaloma pradėti grąžinti praėjus vos metams po studijų baigimo.

XXI a. hamletai

Šiandienos abiturientai tarsi XXI a. hamletai mėgina pasirinkti vieną iš dviejų: „Būti ar nebūti Lietuvoje“. Kodėl Lietuvos jaunimas vis dažniau nori varstyti užsienio aukštųjų mokyklų duris? Kas lemia abiturientų apsisprendimą? Apie tai kalbamės su „Kalba.lt” valdybos pirmininku Ryčiu Jurkėnu.

Kalbų mokykla padeda abiturientams išvykti mokytis ar studijuoti į prestižines užsienio vidurines ir aukštąsias mokyklas.

Anot R. Jurkėno, 2008 m. dėl studijų užsienyje kreipėsi daugiau nei 2 tūkst. studentų. Tačiau, jei skaičiuotume visus, dalyvavusius „Kalba.lt“ organizuotoje parodoje „Education &Career 2008” (dalyvavo daugiau nei 40 užsienio universitetų ir koledžų) gautume solidų maždaug 5 tūkst. abiturientų būrį, kurie aktyviai domisi studijomis užsienyje. Mūsų duomenimis, 70-90 proc. besikreipiančiųjų ir išvyksta studijuoti.

- Kas skatina jaunimą išvykti studijuoti svetur: studijų kokybė, kaina ar atsiveriančios perspektyvos pasilikti ten dirbti?


"Londono žinios"

- Visų pirma jaunimą išvykti svetur skatina žinių troškimas ir atsivėrusios naujos galimybės, Lietuvai prisijungus prie ES. Vis daugiau jaunimo moka užsienio kalbą tokiu lygiu, kad gali studijuoti užsienyje. Šiais metais, pradėjus diegti mokamo mokslo Lietuvoje sistemą, „Kalba.lt“ pajuto dar didesnį besikreipiančiųjų srautą. Pastebėta, kad per keletą 2009-ųjų mėnesių besikreipiančiųjų padaugėjo 20 proc.

Lemiamas veiksnys yra studijų kaina bei kokybė. Aukštosios Didžiosios Britanijos mokyklos veikia konkurencijos sąlygomis jau ilgą laiką ir tai skatina jas tobulėti bei aktyviai prisitaikyti prie naujų iššūkių. Lietuvoje studentai vis labiau skundžiasi sustabarėjusia mokymo sistema, atitrūkimu nuo realaus gyvenimo ir šių dienų poreikių. Nepaskutinį vaidmenį atlieka ir pinigai – Didžiojoje Britanijoje aukštųjų mokyklų finansavimas lenkia mūsiškį dešimtimis ir net šimtais kartų, o tai, žinoma, negali neatsiliepti ir mokymo kokybei.

Finansai taip pat labai svarbu studentams bei jų tėvams. Mokslas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 3200 svarų (12 000 litų) per metus, tačiau mūsų studentai nuvykę gauna paskolas ir de facto jiems jas reikės grąžinti tik tuomet, kai jie pradės uždirbti pakankamai. Paskolą jie turės grąžinti per 25-erius metus – apie tokias sąlygas Lietuvoje kol kas galime tik pasvajoti.

R. Jurkėnas pateikia palyginimą: mūsų paskaičiavimais, studentui iš Klaipėdos išvažiuoti mokytis į Vilnių ar į Didžiąją Britaniją yra tos pačios sąnaudos: nors pragyvenimas ten nėra pigus, daug geresnės galimybės dirbti sudaro sąlygas padengti savo pragyvenimo išlaidas. Taip dalis studentų sugeba visiškai nepriklausyti nuo tėvų jau nuo pat pirmų metų.

Renkantis studijas galimybės likti užsienyje nėra labai plačiai svarstomos ir retai būna pagrindiniu motyvu. Vis tik daugiausia lemia finansai ir studijų kokybė.

- Kokiais balais reikia baigti vidurinę mokyklą, kad būtų galima įstoti į užsienio universitetą?

Mokyklos baigimo pažymiai turi didelę reikšmę stojant į Didžiosios Britanijos universitetus. Dalis universitetų jau nebereikalauja tarptautinio anglų kalbos IELTS sertifikato, o pripažįsta mūsų brandos atestato anglų kalbos pažymius. Tai ypač svarbu ir labai skiriasi nuo Lietuvos, kai stojant į tam tikras specialybes Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kreipiamas dėmesys į konkrečius kiekvieno abituriento gebėjimus, jo motyvaciją ir darbus, o ne tik į bendrą vidurkį. Kartais žmogus turi ypatingų gebėjimų menui, bet jis imamas vertinti pagal tai, kokie jo matematikos ir fizikos pažymiai.

Ar užsienio aukštųjų mokyklų diplomas palengvina darbo paieškas Lietuvoje?

- Didžiosios Britanijos diplomas vienareikšmiškai palengvina darbo paieškas Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau studentų, baigusių studijas Didžiojoje Britanijoje, papildo darbo rinką Lietuvoje ir darbdaviai jau suskubo įvertinti, kad pabaigusiųjų ten ir čia skiriasi ne tik motyvacija ir požiūris į darbą. Jų praktinė patirtis, įgyta studijų metu, smarkiai lenkia baigusiųjų Lietuvoje. Pavyzdžiui, daugumoje Didžiosios Britanijos universitetų galima pasiimti metų „gamybinę pertrauką“, kurios metu dirbama konkrečioje įmonėje pagal savo būsimą specialybę. Vėliau, pabaigę mokslus, studentai jau turi pagrindinius įgūdžius ir žinias, kas labai palengvina jų įėjimą į darbo rinką.

- Lyginant su Lietuvos situacija, kiek už studijas reikia mokėti Didžiosios Britanijos universitetuose?

- Lietuvoje studijų kainos vis dar tvirtinamos, tačiau, kaip minėjau, pasiėmus paskolą ir turint galimybę dirbti iki 20-ies valandų per savaitę tikrai finansinė našta Didžiojoje Britanijoje gali būti mažesnė nei klaipėdiečiui studijuojant Vilniuje. Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją, ko gero, gauti darbą šiuo metu būtų beveik neįmanoma.


"Londono žinios"

Bristolio universitete Tarptautinius santykius studijuojanti Lina Jutkutė džiaugiasi savo pasirinkimu. Vilniaus universitete baigusi filosofijos bakalaurą, mergina gavusi draugo rekomendacijas magistro studijas pasirinko viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų. Studijų kaina – 5 tūkst. svarų (18 750 litų). Kadangi Lina pasirinko vienų metų magistro studijų programą, kaip ji sakė, darbui laiko nelieka. Bet magistro studijos gali trukti dvejus metus, vadinasi, suma dalijasi iš dviejų ir atsiranda papildomo laiko darbui, o tai jau gerina tavo finansinę padėtį.

„Nė akimirkos neteko gailėtis dėl savo apsisprendimo. Buvau įmesta į tautų katilą ir puikiai jame plaukioju“, – džiūgavo pašnekovė. Lina dabartinę Lietuvos situaciją dažnai aptaria su ten bestudijuojančiais lietuviais. Visi vienbalsiai sutinka, kad, keldami studentams mokslo kokybės kartelę, didindami mokesčius už studijas, valdžia pati pastūmėja jaunus žmones dairytis alternatyvų svečiose šalyse: „Mokesčiai už mokslą beveik prilygsta kainas užsienyje, todėl dauguma studentų nebemato reikalo pasilikti Lietuvoje“.

Pašnekovė lygina Bristolio universitete ir Lietuvoje dėstomų paskaitų įvairovę. „Lietuvoje bestudijuojantys mano draugai skundžiasi ir dėstymo kokybe, ir paskaitų metodika. Laikas keisti seno sukirpimo dėstytojus ir apskritai mąstymą“, – ryžtingai mintį užbaigia Lina.

Mergina pamini porą esminių skirtumų tarp Lietuvos ir savo universiteto dėstytojų: „Dabartiniai mano dėstytojai yra draugai, čia studentai kreipiasi į juos vardu ir bendrauja kaip su lygiais. Aš buvau pripratus kitaip: dėstytojai tai – autoritetas, ir kreipimasis vardu į savo darbo vadovą sunkiai įsivaizduojamas. Buvo!“ – šypteli mergina.

„Kitas dalykas – savo nuomonė. Nesakau, kad Lietuvoj to nereikalaudavo, tačiau labai dažnai kad ir ką studentas sakytų, būdavo sukritikuotas. Ir tai varžė. O čia kad ir ką sakytum, galvotum ar vertintum, niekas nepasakys, kad tai yra nesąmonės. Todėl šiuo atveju tu esi laisvas kalbėti“, – studijų privalumus vardijo pašnekovė.

Dėl ateities Lina kalbėjo užtikrintai: „Kol kas ateities nesieju su Lietuva. Darbo ieškosiu jei ne Didžiojoje Britanijoje, tai kurioje kitoje šalyje.“"

(Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?)

Komentarų nėra: