Trys

Du povai - Andrius ir Dainius - ir panelė Prezidentė. Kiek pozos... Kiek gracijos... Nepatikėsi, kad čia vakarykščiai rusų vergai maivosi prieš vargo ir bedarbystės nualintą tautą...

Ką patarti mūsų jaunimui?

Lietuvos universitetai nepatenka net į pirmų 400 pasaulio geriausių universitetų gretas. Lietuvoje yra aukšta studijų kaina, depresijos lygio jaunimo bedarbystė (kiek mažiau nei 30 procentų). Visa tai verčia  pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.

Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.

Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės.

Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.

Pageidautina padėti vaikui su pradinėmis išlaidomis: kelione, aukštosios mokyklos mokesčiu už knygas, išlaidomis maistui ir būstui pirmaisiais mėnesiais. Manoma, kad pirmiems 3–4 mėnesiams reikės nuo 6 iki 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jūsų vaikas gali susirasti darbą, nes, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje yra unikalios galimybės derinti studijas ir darbą. Studentui pakanka dirbti 15–20 val. per savaitę, kad padengtų visas išlaidas.

Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.

Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.

Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?

Studentus tokia sistema verčia būti nesąžiningais, naikindama tautos elito moralinius pagrindus. Tai nėra keista, juk gali susidaryti tiesiog baisios, lyginant su mūsų atlyginimais, skolos. Tyrimai rodo, kad studentai prisitaiko prie tokios nežmoniškos tvarkos.

_"Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kaip jie elgtųsi tam tikrose galimybę sukčiauti suteikiančiose situacijose, pavyzdžiui, ar "pasitikrintų" testo atsakymus su kolegomis dėstytojui išėjus iš auditorijos. Dauguma atsakė, kad pasielgtų nesąžiningai“, – teigia tyrimo autorius, Lietuvos studentų sąjungos sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas.
"Pasitikrintų" su kolega testo atsakymus 81 proc. apklaustųjų, o pasinaudotų "špargalkėmis" – 49 proc. Kyšį dėstytojui galėtų pasiūlyti iki 15 proc., o 26 proc. studentų sumokėtų už referatą [1]._


1. Tyrimas: keturi iš penkių studentų, esant galimybei, sukčiautų. BNS
2012 m. kovo 2 d. 11:35 (http://www.delfi.lt/news/daily/education/tyrimas-keturi-is-penkiu-studentu-esant-galimybei-sukciautu.d?id=56194533#ixzz1nxo47yM7)

Andrius Kubilius džiaugiasi rinkimų rezultatais

Daugiausia balsų laimėjo socialdemokratai. Andriuli, pribusk, vėl seną propagandą dainuoji. Senatvė, traukia prie jaunystės socializmo su aiškia propaganda, nieko nepadarysi.

Prezidentė ir Seimo Pirmininkė spaudžia D.Kreivį

Moteriškės veržia kilpą ant D.Kreivio kaklo. Nedera mat atvirai vogti milijonus. Žmonės iš pasipiktinimo gali sukilti prieš tuos, kurie vagia milijardus ir išlaiko visą mūsų prarūgusią grietinėlę.

Socdemai nėra jokia kairė.

Tai tokia pati stambaus kapitalo interesus atstovaujanti partija. Pati tikriausia dešinė. Turime valdžioje dešiniuosius jau daug metų. Rimtos opozicijos gimtinėje nėra. Lemiamu momentu socdemai ir kubiliniai susivienija ir prastumia užsienio bankams ir Maksimai naudingus sprendimus mūsų sąskaita. Visai nuvarė Lietuvą nuo koto.

Kairiosios partijos visur (pvz., Jungtinėje Karalystėje, JAV) kuriasi prie profsąjungų, atstovaudamos daugiau darbo interesus valstybės valdyme. Ir mums reikia nuo to pradėti, kuriant tikrą opoziciją tam, ką turime.

Biurokratinė mašina ir mes

Teisingai visi rašote. Ir būti aktyviems,susitvarkyti savo savivaldybėje, apie savo namus, yra gerai. Ir susivienyti yra puiku. Ir išrinkti gerus kandidatus, vėliau sekti, ką jie veikia, yra nuostabu.

Bet susivienijate jūs lietuviškai - geram pokalbiui. O prieš jus yra gerai sutepta ir sureguliuota biurokratinė mašina. Jūs sekate, kad jums būtų geriau. Jie daro, kad jiems būtų geriau.

Jūs esate laisvi žmonės. Nėra jėgos,kuri jus sulaikytų, jei nutarsite veikti ir susitvarkyti jūsų tėviškėje.

Mes ir Europos lėšų grobstymas stambiu mastu

Tikėjomės, kad tokie Kreiviai prisivogs ir organizuos mums visiems darbo vietas. O jie prisivagia ir išveža pinigus į Londoną.

Teks patiems kurti smulkius verslus, kredito unijas bei reikalauti iš valstybės gerų sąlygų darbui.

O Kreivių vieta yra kalėjime. Pageidautina iki gyvos galvos. Už Europos Sąjungos lėšų grobstymą stambiu mastu. Taip bus praskaidrinta ne jų verslo ryšių sistema, o žmonių nuotaika. Mažiau emigruosime. Lietuvoj gyventi smagiau bus.

Žmonėms tikrai nusibodo vagystės. Kas patikės, kad švogerių krašte nei Kairys, nei Florentina nieko nematė ir nieko nežinojo, nieko neorganizavo, tie milijonai jiems iš dangaus nukrito. Mes suaugę žmonės, visą gyvenimą Lietuvoje. Žinom vieni kitus, kaip nuluptus. Baikit sekti pasakas.

Kodėl turgeliai yra svarbūs visiems?

Pilate purvą ant turguje dirbančių moteriškių galvų. Kai jos ten nebedirbs, maisto kainos dar pakils, tada visas pasaulis iš jūsų juoksis.

Jūsų pasitikėjimas Kubiliumi yra begalinis. Išrinkote Kubilių valdžion. O jis jums nukirto pensijas ir algas. Pinigus atidavė Maksimai, kompensuodamas už Leo. Dabar turgelius sunaikins. Maksima maisto kainas sukels.

Ką daryti?

Gerai, kad dauguma mano skaitytojų rimtai dirba. Blogai, kad to jau neužtenka, kad Lietuvos ūkį išlaikytume. Stagnacija, infliacija ir emigracija - čia labai prastos ekonomistų prognozės Lietuvai. Reikia keisti padėtį.

Tokio bankų duodamų kreditų srauto, koks buvo prieš krizę, jau nėra ko tikėtis. Geros ir pigios darbo jėgos Lietuvoje taip pat jau nebebus niekada. Stambius lietuviškus bankus mes sukompromitavome visokiomis sekundėmis.

Todėl stambus verslas šalyje pasmerktas žlugimui, lieka tik tęsti monopolijų ardymą. Beliko sukurti labai geras sąlygas smulkioms kredito unijoms bei tikėtis, kad jos finansuos vietinį smulkųjį verslą.

Reikia sukurti geras sąlygas bei kvalifikuotai darbo jėgai iš išeivijos lietuvių bei užsieniečių tarpo. Visokius kalbos mokėjimo reikalavimus, pasų atiminėjimus ir ilgus dokumentų tvarkymo laikotarpius būtina skubiai sunaikinti kartu su biurokratais, kurie iš to gyvena.

Smulkus verslas, kredito unijos bei brangi kvalifikuota darbo jėga iš užsienio - tai vienintelė mums likusi išeitis.

Užbaikime Poeto darbą.

Vykime nomenklatūrininkus ir kubilinius prisiplakėlius. Visi į mitingą šeštadienį.

Lietuviški Putinai

Kęstas 2011.02.17 13:16


Adomui:

Mes dabar laisvi. Norim - emigruojam, norim - ne. Bet Lietuvoj vis dar po kiekvienu usnės lapu mažas lietuviškas Putinas auga. Nejuokink svieto.


Adomas 2011.02.17 12:07


Nori emigruoti, bet pasilikti ir Lietuvos pilietybę, kad, sunkmečiu pasislėpę po šluota, pagerėjus situacijai, sugrįžę paklaustų: ,,Kur manasis, kur manasis, tas didysis šaukštas?"
Tokių ,,patriotų" Lietuvai nereikia.

Bemokslių pensininkų kalėjimas - kuo Tu pavirtai, Tėvyne?

_Iš Lietuvos niekada neemigruoti nusiteikę tik 12,3 proc. apklaustųjų. Niekada neišvažiuosiantys iš Lietuvos nurodė vyriausio amžiaus (virš 55m.), žemesnio išsimokslinimo, mažiausių ir didžiausių pajamų gyventojai [1]._

Ir aišku, kodėl: atlyginimai Lietuvoje yra maži, o kainos yra europinės. 2009 m. pabaigoje kainos Latvijoje sudarė 85 proc. ES vidurkio, Estijoje 80,5 proc., Lietuvoje 73,8 proc., Danijoje 136,8 proc., Airijoje 129 proc., Suomijoje 119,7 proc., Lenkijoje 63,7 proc., Rumunijoje 66 proc., o Bulgarijoje 67,8 proc.

Taip gyventi neįmmannoma. Teks emigruoti ir pensininkams.



1. Apklausa: emigruoti nori ketvirtadalis lietuvių. Vytenė Stašaitytė, DELFIO portalas.

Realpolitik ir Lietuva

Kęstas 2011-02-15 05:07
>Jahja,

Tai angliškai vadinama realpolitik. Vakarams tinka ir mūsų nomenklatūriniai karaliukai. Yra kam įpiršti kiaulidžių kompleksus. Bet jei mes karaliukų atsikratysim, Vakarai tik džiaugsis ir pripažins mus lygiais jiems.


Jahja 2011-02-14 22:19
>Kęstas 2011-02-14 01:38

"Skaudu matyti lietuvius,kenčiančius tą pačią Rytų despotiją, korupciją ir panieką žmogui, kokia yra Putino Rusijoje ir buvo Mubarako Egipte"

Kestai, Rytų despotiją Mubarako Egipte 30 metu laikesi vien tik del "Vakaru civilizacijos". O Putino Rusija su "Vakaru civilizacija" labai gerai vienas kita supranta ir bendrai kuria "Europa nuo Briuselio iki Vladivostoko" (na, bent jau iki Uralo, nes nuo Vladivostoko iki Kinijos labai jau netoli). Taip kad nezinau, nezinau kaip ten su Lietuva ir lietuviais... [1]

1. Vakarų šalių žiniasklaida sveikina Egipto lyderio atsistatydinimą
2011-02-12. Komentarai. Bernardinų internetinis puslapis.

Kubilinis ir Morta

MORTA 2011.02.15 09:28


Sendien komentatorius is Klaipedos sake,kad Lietuvai iki Egipto,tik mazas zingsnelis.Kad tik greiciau tas ivyktu.





Kęstas 2011.02.14 23:13


>2011.02.14 19:07

Tokie kaip tu ir yra didžiausia Lietuvos problema. Kodėl?

Mes esame laisvi žmonės. Turime teisę taikiai demonstruoti ir protestuoti, kiek tik norime. O tu, komunistų metodu, rėkaloji apie VSD ir actą. Kas nori gyventi vienoje šalyje su tokių pusdurnių valdžia?

Todėl tu esi daugiausiai kaltas dėl Lietuvos naikinimo, dėl didžiulės emigracijos, dėl neregėto ūkio smukimo. Gerai, kad ateina laikas atsisveikinti su A.Kubiliumi ir su tavim.





Kęstui 2011.02.14 19:07


Nežinau, kas tu toks esi, bet panašu kad prieš 2 metus kurstei riaušes prieš Vyriausybę, paskirtą gal prieš pora savaičių. Dabar vėl giedi seną giesmę ir kurstai neramumus. Tai klausimas, kodėl nesėdi cypėje kartu su kitais riaušininkais. Kodėl tavimi nesusidomi VSD? O kol jie susidomės, tai savo acto prisipilk ten, kur nesueina. Iš karto paaiškės, kad Kubilius nėra prisiplakęs prie nomenklatūros. Aišku? [1]

1. Ministras: visi iš karto neatgaus kompensuojamų pensijų.Komentarai. Lietuvos radijo ir televizijos internetinis puslapis.

Patyčios ir kasos aparatai

Be Grybauskaitės, Degutienės, Kubiliaus, Butkevičiaus, Kirkilo ir kitų valstybės papuošalų žinios stambi kontrabanda, įskaitant cigarečių, nekerta Lietuvos sienos. Visa mūsų politika aptarnauja stambius kontrabandininkus, nusikaltėlius bankininkus, sugriovusius mūsų statybos sektorių, bei rubikoniško nusikalstamo tipo monopolijas. Tame šešėlyje ir sukasi milijardai, kuriuos suskaičiuoja mūsų ekonomistai. Tikrąjį šešėlį Kubilius neliečia. O kad rinkėjai galvotų, kad kažkas daroma, naikinami smulkūs prekiautojai. Gėda.

Tie kasos aparatai yra blogi smulkiam verslui. Kubilius ir Šimonytė apie tai tyli. Dar daugiau, Kubiliaus ir Šimonytės pastabos apie kasos aparatus skamba užgauliai ir paniekinančiai.

Kodėl verčia Kubilius žmones vargti su tais aparatais? Kad pridengti monopolijas, stambius kontrabandininkus, ir kitus šešėlinius gigantus, griaunačius Lietuvą, bet finansuojančius visus mūsų politikus.

Rinkėjams aiškins, kad kovojo su šešėliu, va visus turgus išvaikė. Žmonių mulkinimui skirti tie kasos aparatai.

Gyvename sunkiais laikais. Kodėl dar turime kęsti patyčias? Šiandien tyčiojasi iš mano artimo, rytoj ateis mano eilė. Visi į gatves. Vykime juos laukan.

Kompiuterinė revoliucija ir bankų paskolos

Kompiuterinės revoliucijos dėka gabiausieji ir darbščiausieji gali plačiai paskleisti jų darbo rezultatus, todėl sukuria didelę pridedamąją vertę. Nuo tų rezultatų priklauso valstybių gerbūvis. Mes dėl tų gabiausių ir darbščiausių konkuruojame su Jungtine Karalyste, kuri turi geriausius universitetus ir Europos finansų centrą.

Tai, kad mes, reformuodami universitetus, darome paskolų sąlygas blogesnes, negu anglai, yra trumparegiška. Kur veš jų vaikus tie gabiausieji ir darbščiausieji,aišku, išvažiuodami kartu su vaikais? Kur važiuos geriausieji mūsų studentai? Kas laukia mūsų valstybės gerbūvio? Kur emigruos likusieji? Pagalvokim.

Kubiliniai ir Rusija

Jūs, broliukai, baidote mus Rusija, o patys vagiate (prisimink D.Kairį). Mes dabar ES, NATO, o Rusija turi savo bėdų.
Neįdomi mums dabar Rusija. O jūs mums dabar esate labai įdomūs. Nes jūs griaunate Lietuvą, prisidengdami Rusija.

Gobšus sumoka dvigubai.

Dažnai girdime kvietimus nepadėti studijuoti niekam, net skurdžiausiems ir gabiausiems. Jau dabar mes blogai įsisaviname mokslui ir IT skirtus pinigus. Trūksta darbo vietų, maži atlyginimai ir pensijos, nes negalime konkuruoti su Azijos šalimis. Dar griauname universitetus. Kas bus toliau?

Staiga daugėja darbų Lietuvoje

Atlyginimai Lietuvoje - kaip Baltarusijoje. Kainos tėviškėje - kaip Vokietijoje. Ir Vokietijos darbo rinka atidaroma. Aišku, kad kai kurių darbų pasiūla gimtinėje auga.

Tikiu, kad greitai ir A.Kubilius sės už sunkvežimio vairo. Vežios mūsų eurus bei dolerius maišuose į Skandinaviją.Reikia gi jam kaip nors realiai atidirbti. Jo primityvus melas baltais siūlais susiūtas. Visiems jau nusibodo.

Diskusijos internete išvada: jei neturi pinigų dideliems kyšiams, tai nestudijuok Lietuvoje

Kęstas 2011.02.04 04:47


O po kelių metų tą finasavimą paima ir atiduoda kitam, kuris davė didesnį kyšį. Tada tampi skandinavų bankų auka visam likusiam gyvenimui.





to pff 2011.02.04 02:36


reikėjo geriau mokytis ir būtum įstojęs į valstybės finansuojama ;) dabar nereiktu verkti ir galbūt net stipendija gautum prie algos :)





pff 2011.02.03 23:45


norejau testiniu studiju klaipedos universitete, tai uz metus 7000 Lt paprase. Turint mintyje kad sis universitetas pasaulio reitinge pozicionuojasi virs tukstantosios vietos, manau svelniai tariant per brangu. Kita vertus uzdirbant 1200 Lt i menesi ne tik per brangu bet ir neimanoma.

A.Kubilius vėl uždainavo apie studijų naudą

A.Kubilius vėl daro viena, o gieda kita.

_Liūdna tai, kad, skirtingai nei daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, niekas nežiūrės į tai, ar jaunas žmogus galės gražinti kreditą baigęs mokslus. Pavyzdžiui Anglijoje, jaunuolis, paėmęs studijoms kreditą iš bankų, gali pradėti jį gražinti tik tada, kai jo pajamos pasiekia 15 tūkst svarų, o nuo 2012 metų ir virš 20 tūkst. svarų per metus, jei mokslo kaina bus padidinta. Ir kas labai svarbu, žmogus gali sustabdyti gauto kredito išmokėjimą bankui, jeigu jo pajamos nukrenta.

Lietuvoje panašių saugiklių jauniems žmonėms iki šiol nėra numatyta, o kaip bankai „lanksčiai“ kalbasi su klientais, gali pajusti kiekvienas, kas jau susidūrė su problemomis, negalėdamas išmokėti kreditų už paskolą. Pokalbis dažniausiai būna pakankamai griežtas. Geriau būtų, jeigu jaunam žmogui, baigusiam studijas ir paėmusiam kreditą iš banko, nereikėtų susidurti su situacija, kai tektų maldauti atidėti mokėjimą už gauto kreditą (A.Medalinskas)._

Studijuokite užsienyje.