Lietuvos universitetai nepatenka net į pirmų 400 pasaulio geriausių universitetų gretas. Lietuvoje yra aukšta studijų kaina, depresijos lygio jaunimo bedarbystė (kiek mažiau nei 30 procentų). Visa tai verčia pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.
Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.
Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės.
Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.
Pageidautina padėti vaikui su pradinėmis išlaidomis: kelione, aukštosios mokyklos mokesčiu už knygas, išlaidomis maistui ir būstui pirmaisiais mėnesiais. Manoma, kad pirmiems 3–4 mėnesiams reikės nuo 6 iki 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jūsų vaikas gali susirasti darbą, nes, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje yra unikalios galimybės derinti studijas ir darbą. Studentui pakanka dirbti 15–20 val. per savaitę, kad padengtų visas išlaidas.
Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.
Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.
Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.
Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?
Studentus tokia sistema verčia būti nesąžiningais, naikindama tautos elito moralinius pagrindus. Tai nėra keista, juk gali susidaryti tiesiog baisios, lyginant su mūsų atlyginimais, skolos. Tyrimai rodo, kad studentai prisitaiko prie tokios nežmoniškos tvarkos.
_"Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kaip jie elgtųsi tam tikrose galimybę sukčiauti suteikiančiose situacijose, pavyzdžiui, ar "pasitikrintų" testo atsakymus su kolegomis dėstytojui išėjus iš auditorijos. Dauguma atsakė, kad pasielgtų nesąžiningai“, – teigia tyrimo autorius, Lietuvos studentų sąjungos sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas.
"Pasitikrintų" su kolega testo atsakymus 81 proc. apklaustųjų, o pasinaudotų "špargalkėmis" – 49 proc. Kyšį dėstytojui galėtų pasiūlyti iki 15 proc., o 26 proc. studentų sumokėtų už referatą [1]._
1. Tyrimas: keturi iš penkių studentų, esant galimybei, sukčiautų. BNS
2012 m. kovo 2 d. 11:35 (http://www.delfi.lt/news/daily/education/tyrimas-keturi-is-penkiu-studentu-esant-galimybei-sukciautu.d?id=56194533#ixzz1nxo47yM7)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą