Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Ką daryti?

Gerai, kad dauguma mano skaitytojų rimtai dirba. Blogai, kad to jau neužtenka, kad Lietuvos ūkį išlaikytume. Stagnacija, infliacija ir emigracija - čia labai prastos ekonomistų prognozės Lietuvai. Reikia keisti padėtį.

Tokio bankų duodamų kreditų srauto, koks buvo prieš krizę, jau nėra ko tikėtis. Geros ir pigios darbo jėgos Lietuvoje taip pat jau nebebus niekada. Stambius lietuviškus bankus mes sukompromitavome visokiomis sekundėmis.

Todėl stambus verslas šalyje pasmerktas žlugimui, lieka tik tęsti monopolijų ardymą. Beliko sukurti labai geras sąlygas smulkioms kredito unijoms bei tikėtis, kad jos finansuos vietinį smulkųjį verslą.

Reikia sukurti geras sąlygas bei kvalifikuotai darbo jėgai iš išeivijos lietuvių bei užsieniečių tarpo. Visokius kalbos mokėjimo reikalavimus, pasų atiminėjimus ir ilgus dokumentų tvarkymo laikotarpius būtina skubiai sunaikinti kartu su biurokratais, kurie iš to gyvena.

Smulkus verslas, kredito unijos bei brangi kvalifikuota darbo jėga iš užsienio - tai vienintelė mums likusi išeitis.

Komentarų nėra: