Lietuva potencialiai bankrutuoti galinčių šalių reitinge – 14-ta

Vis ieškojimas kaltų. Kaip drįsta emigrantai negrįžti namo ir nemirti kartu su mumis nuo skurdo? Ir vėl propaganda. Tik dažniau atlikime Kumbaja, tik daugiau bendruomenių, nevalstybinių organizacijų, linksmumo spaudoje ir viskas bus gerai. Linksminkimės maro metu.

Tuo tarpu visi esame kalti. Kalčiausi esame mes čia, Lietuvoje. Išsirinkome tik žmones, kurių vizija yra Lietuva be lietuvių. Aiškiausiai tai išsako Kubilius, bet Grybauskaitė ir Seimas jį palaiko. Štai trumpas tos vizijos aprašymas:

Lietuva bankrutuoti? Niekada. Jūs, į gaublį žiūrėdami, bambą matėt? Tai Lietuva. Mes patekome į vadovėlius, susidorodami su krize. Mes padarysim Silikoninį slėnį. Tai tokia vieta, kur lietuviams gyventi yra pernelyg brangu. Čia susitinka Indijos programistų vadovai su Vokietijos finansininkais. Tais pačiais, kuriems darbovietė organizuoja orgijas su prostitutėmis vietoj atlyginimo pinigais. O darbo žmonės atvažiuoja autobusais iš Lenkijos. Mes per dvidešimt metų tą Silikoninį slėnį pastatysim. Mes per dvidešimt metų komunizmą pastatysim... Oi ne, čia ne mes, čia Chruščiovas iš mūsų vaikystės.

Lietuvių gimstamumas

Suminis gimstamumo rodiklis yra vidutinis skaičius gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdo per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį. 2010 m. Lietuvoje jis buvo 1,55.

Didžiausias Europos suminis gimstamumo rodiklis 2009 m. buvo Airijoje (2,07), Prancūzijoje (2,00).

Ką airiai ir prancūzai daro teisingai? Nemokamas aukštasis išsilavinimas? Nekeliami pernelyg aukšti reikalavimai moterims būti idealiomis tarnaitėmis šeimoje? Kas dar?

A. Kubilius: pateikti dažno sekimo duomenys stebina

Retas atvejis, kai sutinku su A.Kubilium. Jei mes nežinome, kiek turime sekimo atvejų, tai kaip mes sužinosime, kas naudojasi tų sekimų informacija.

Nėra nieko svarbiau žvalgyboje už pinigus. O vargingoje Lietuvoje - tuo labiau. Kas daugiau sumokės, tas daugiau informacijos turi. Kad kaimyninės šalys gali nukreipti didesnius pinigų srautus žvalgybai, tuo niekas neabejoja.

Sekame, sekame, o po to suaugę žmonės per langus iškrenta.

Skalūninių dujų gavybos entuziastų pasiteisinimas

Kai kurie iš tų entuziastų primena, kad skalūnai Lietuvoje yra nuo maždaug 1800m iki 2000m gylio... hidroplėšymas nebaisiausia...

Gerai, kad platinate žinias, kas dedasi giliai žemėje. Bet įdomiau, kas dedasi žemės paviršiuje. Turtingesnės ir protingesnės bendruomenės (Niujorko valstija Amerikoje, Prancūzija Europoje) supranta, kad būna avarijos, kad tas vanduo susimaišo, ir atgal iš to vandens teršalų nebepaimsi. Biedni ir kvaili Lietuvos vadovai reikalauja tų dujų, dar gerai nesupratę, kas tai yra.

Pasižiūrėkime, kas darosi Lietuvoje. Žmonėms neduoda ramybės Kubiliaus ir Pakso sėkmė su Mažeikių nafta. Kubilius atidavė veltui įmonę, mus baidydamas rusais. Jis užtikrino tokį finansavimą jo niekingai partijai, kad galų gale tapo premjeru. O Paksas pasinaudojo mūsų pasipiktinimu, trenkė durimis, atsisakė dalyvauti machinacijoje, ir tapo Prezidentu. Todėl šlamštas (Leo.lt, Ignalinos atominė, skalūninės dujos) plaukia į mūsų pusę galingais nemunais, kaip niekur pasaulyje.

Ar aš galiu apie tai tylėti? Galiu. Esu pakankamai turtingas, išvešiu saviškius į švaresnę vietą. Bet visų, kurie man brangūs, kuriems bent esu dėkingas, išvežti negaliu.

Lietuvos verslininkams

Savo kailiu žinau, kaip jums sunku, kiek brangiai kainuoja kiekviena klaida.

Bet reikia žiūrėti tiesai į akis. Nesugebam. Po viso emigracijos potvynio bedarbystės lygis Lietuvoje yra nerėgėtai aukštas. Esame čempionai, tarp trijų aukščiausią bedarbystės lygį turinčių šalių Europos Sąjungoje, nukraujuodami kiekvieną dieną didžiulę išvykstančių iš šalies piliečių dalį.

Laikas apsivalymui. Kas neišgali mokėti normalaus minimalaus atlyginimo, be kurio dirbantieji nepragyvena, tam ne vieta Lietuvos verslininkų tarpe. Viso gero. Laikas nukirsti supuvusį medį, kad likęs sveikas vėl pradėtų augti. Nėra jums daugiau politinio palaikymo šiuo klausimu visuomenėje.

Kas gimdys Lietuvoje?

Paklauskime ministrą Steponavičių, kodėl emigracija greitėja, tuo tarpu gimdymų mažiau, negu mirčių. Krepšelių sistema negarantuoja universiteto baigimo net gabiems, jei jie konkuruoja su daugeliu.

Jeigu padarome aukštąjį mokslą sunkiai prieinamu, o darbą be aukštojo sunku gauti, tai kas norės Lietuvoje turėti nors keletą vaikų?

Daugiau apie senųjų LDK didikų giminių likimus

Prof. Rimvydas Petrauskas aiškiai išdėsto svarbų mūsų istorijos klausimą trumpame populiariame straipsnelyje [1]. Deja, pagrindiniai faktoriai mūsų didikų giminių likimuose lieka nenušviesti.

Didikai nesugebėjo pasinaudoti europinės kultūros ir mūsų protėvių sunkaus darbo vaisiais ir atsispirti suirutei regione, kurią kurstė ir tebekursto daugiausia Švedija, Vokietija bei Rusija. Na ir ultranacionalistinis, galų gale atvirai fašistinis, perversmas, sukūręs tarpukario Lietuvą, galutinai sunaikino mūsų krašto didikų luomą. Jis atvedė į valdžią žmones, neturinčius jokio supratimo apie deramą vidaus ir užsienio politiką, apie sugebėjimą bent pabandyti ginklu apginti gimtinę. Tą patį atkūrėme ir Sąjūdžio dienomis.

Lietuvoje jau seniai nebėra žmonių, tinkamų valstybės valdymui, sugebančių globoti mažumas, derinti atskirų grupių bei giminių interesus, suvienyti piliečius bendriems žygiams, skleisti ir remti katalikybę bei europinę kultūrą, atsispirti destrukcijai iš išorės, apginti mūsų interesus išoriniame pasaulyje ir saugoti kraštą nuo ginkluoto užpuolimo. Krizių prispautame pasaulyje tokią betvarkę toliau toleruoti negalima.

1. Senųjų LDK didikų giminių likimai. Prof. Rimvydas Petrauskas, VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedra, „Spectrum“

Kubilius liko kubilinių pirmininku

Kubilinių partija atsiskleidė visu grožiu. Ji ir apkvaitusi nuo valdžios. Tai rodo Kubiliui skirti balsai. Bet partija kartu ir davatkiška. Tai rodo daug balsų, tekusių Degutienei.

Skurdo spiralė ir valdžia

_Tačiau kvalifikuotos darbo jėgos net iš trečiųjų šalių nepritrauksime – per menkas mūsų gyvenimo lygis[1]._

Sutinku su SEB banko vyriausiąja analitikės Vilijos Tauraitės patarimu,kad nebelauktume specialistų iš užsienio. Kaip mes galime konkuruoti dėl pakankamo gerų specialistų skaičiaus, būdami tokie vargo nualinti. Patekome į skurdo spiralę. Kuo prasčiau gyvename, tuo daugiau darbingų žmonių emigruoja. Ir kuo daugiau jų emigruoja, tuo prasčiau gyvename. Reikia keisti valdžią, kad ji pradėtų valstybės infrastruktūros sutvarkymo darbus. Reikia keisti verslą. Nepakanka vien efektyvios prekybos degtine. Būtina panaudoti kultūringą šalies darbo jėgą ir gamtinius resursus gimtinėje. Reikia organizuoti pakankamai didelio specialistų skaičiaus ruošimą Lietuvoje.

1.V.Tauraitė: mažiau pagaminsime, mažiau vartosime
Teodora Rašimaitė, „Savaitė“.

Ar trukdytų stiprios profsąjungos verslui?

Lietuva be stiprių profsąjungų ir politinės partijos,kuri tas profsąjungas remtų, virsta Lietuva be lietuvių, nes žmonės negauna atlyginimų, būtinų pragyvenimui, ir išvažiuoja.

A.Kubilius nenorėtų rinktis tarp pensijų ir algų

Negražiai elgiasi ponas A.Kubilius, bandydamas sukiršinti pensininkus prieš dirbančiuosius. Skaldyti ir valdyti - primityvumo viršūnė. Jei dirbančioji Lietuvos dalis išvažiuos, jokie baltarusiai nemokės mūsų pensininkams. Baltarusijoje batiuška skiria tokias pat algas, kaip ir mes. Nėra prasmės baltarusiams prasidėti su Lietuvos imigraciniais įstatymais. Jei dabar pensininkai badauja, tai vėliau tiesiog mirs iš bado.

Atrodo, man pirmam Lietuvoje sekasi suvienyti pensininkus ir dirbančiuosius.

Ar būtina į karinius mokymus kviesti daugiau jaunuolių?

Turime atliekamų pinigų? Mums jau nebereikia iš visų jėgų kelti kvalifikaciją bei sutvarkyti valstybės infrastruktūrą, kad mūsų verslininkai nors pabandytų konkuruoti pasaulio rinkoje? Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas teigia, kad susisiekimo sparta neatitinka XXI a. poreikių. Konkurencingumo reitinge Lietuva – 45-a. Galime sakyti, kad 45-a vieta yra gerai, kad Lietuva išlaikė išbandymą, o toliau seksis geriau, kad tikime sėkme ir tolimesniais pasiekimais. Taip, bet dauguma jaunimo netiki ir palieka šalį. Sėkmė reikalinga dabar. Ir be pinigų sėkmės nebūna.

Ar mes suradome naujus priešus, kurių keliamas pavojus yra neišvengiamas ir nuo kurių apsaugotų trys šimtai vaikų su praeito šimtmečio kariniais įgūdžiais ir ginkluote? Kas tie priešai? O gal tiesiog nustokite leisti pinigus vėjais?

Degutienės programa:

Suverskim visą bėdą liberalams ir jų sąjungininkams. Apsimeskime gailestingais antilenkiškais krikščionimis. Ir toliau valdysime, kaip valdėme, iki gilios senatvės visos mūsų giminės naudai ir džiaugsmui.

Nejaugi?

Prezidentės patarėjas: emigraciją lemia būstas ir kopūstas.

Va tas kopūstas ir neveikia. Bet neskubėti jau neišeina: per dešimtmetį netekome maždaug 15 proc. kauniečių. A.Kubiliaus komandai pritiktų pasitraukti po tokio valdymo
rezultatų paaiškėjimo.

Airija yra mums kelrodė žvaigždė?

Be reikalo A.Kubilius linksniuoja Airiją. Tikrai, airiai bėgo iš Amerikos pūsti nekilnojamo turto burbulo Airijoje. Tas burbulėlis Airijoje buvo pučiamas taip pat smagiai, kaip 2K (Kubilius plius Kirkilas) leido užsienio bankams ir godiems besiskolinantiems pūsti Lietuvoje. Dabar airių srautai vėl pasuko išėjimo link. Ne burbulų pūtime yra tautų išsigelbėjimas.

Kubiliniai ir skalūninės dujos

_Vašingtone viešintis A. Sekmokas susitikinėjo su įvairiais JAV administracijos atstovais. Vakar buvo išplatinta informacija apie jo pokalbį su JAV Energijos išteklių informacijos agentūros vadovu Richardu Newellu.

Pranešama, jog susitikimo metu ministras išgirdo apie mūsų šalyje glūdinčius gausius skalūninių dujų išteklius.

Amerikiečiai A. Sekmoką informavo, kad Lietuvos poreikiams jų užtektų 30–50 metų.

Ministras pareiškė, jog sugrįžęs į Vilnių siūlys imtis veiksmų, kad kuo skubiau būtų pradėta išgauti skalūnines dujas._

Cheminės medžiagos, suvaromos į žemę, kad išgauti skalūnines dujas, teršia gruntinius vandenis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jau girdimi įtakingi protestai prieš tokios chemijos naudojimą. Vanduo ir gabūs žmonės yra du vieninteliai Lietuvos resursai. Antrąjį socdemai su kubiliniais jau baigia sunaikinti. Nejaugi leisime užteršti ir vandenį?

Amerikoje dar yra didžiuliai neapgyvendinti plotai. Jie gali teršti jų vandenis, nes dar daug lieka.Mes mažoje Lietuvoje tokios galimybės neturim. Kūrenkite malkomis.

Skandinavų bankai susitarė mulkinti

_2011 gegužės mėn. 13 d. 08:23:29
Ignas JAČAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt


Susidomėjimas bankų karteliais per Baltijos valstybes pagaliau atsirito iki Lietuvos - neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo aiškintis galimus Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų susitarimus. Ekspertai tvirtina, kad kartelis - akivaizdus, tačiau scenarijumi, kad kaltieji bus pripažinti, labai abejoja.

Tyrimą dangsto?

Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus trijuose didžiausiuose skandinaviškuose bankuose Lietuvoje dėl galimo bankų kartelinio susitarimo nustatant aptarnavimo mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis. Tiesa, oficialiai to patvirtinti Konkurencijos taryba nesiryžo - įstaigos atstovė Palmira Kvietkauskienė “Vakaro žinioms” tvirtino, kad “Konkurencijos taryba nieko šiuo klausimu nekomentuoja dėl savo darbo specifikos”.

Tyrimas, kaip manoma, pradėtas neatsitiktinai - Latvijos konkurencijos taryba kovo viduryje nubaudė 22 šalyje veikiančius komercinius bankus 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių. Tuomet Latvijos institucija skelbė, kad susitarimas iškreipė konkurenciją, padarė žalos prekybininkams ir vartotojams. Didžiausios baudos, skirtos tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje veikiantiems skandinavų bankams, siekė apie 22 mln. litų. Tiesa, Latvijos bankų asociacija pareiškė, kad kaltinimai yra absurdiški, o dalis bankų baudas apskundė.

Banga iškart nusirito iki Estijos - ten bankai ėmė žaibiškai derėtis dėl tarpbankinių paslaugų komisinių mokesčių mažinimo. Tiesa, Lietuvoje įkainiai, bent jau vartotojų pastebėjimu, nenukrito.

Kovos nelaimės

Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas “Vakaro žinioms” teigė, kad net ir Latvijos bankams skyrus milžiniškas baudas, jų mokėti niekas neskuba - vyksta ginčai, kuriuos, atrodo, Latvijos tarnybos gali pralaimėti.

“O šie procesai reiškia tai, kad visose Baltijos šalyse veikia savotiška oligopolija - realios bankų konkurencijos nėra, tad visur taikomos vienodos sąlygos. Tad galima įtarti, kad monopoliniai susitarimai turi daug atmainų, ne tik kalbant apie mokėjimo korteles. Tačiau atrodo, kad visi tyrimai ir skirtos nuobaudos baigsis niekuo. Greičiausiai bankai ginčą laimės, nes jie atkakliai tvirtina, kad tarifai nebuvo reguliuojami susitarimais”, - sakė jis.

Anot D.Smirnovo, Lietuvoje “dėl rinkos ypatumų susitarimai gali būti vykdomi dar lengviau nei Latvijoje”. Anot jo, kartelio šaknys netgi siekia daug giliau, mat Europoje ir visame pasaulyje iš esmės mokėjimo korteles kontroliuoja du operatoriai (“Visa” ir “Mastercard”), kurie lengvai gali derinti paslaugų įkainius. Tad ir komerciniams bankams esą nėra prasmės konkuruoti tarpusavyje.

Akivaizdu, bet neapčiuopiama

Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:

Statistika rodo, kad bankai 2010 metais, palyginti su 2008-aisiais, “kitų” finansinių paslaugų tarifus padidino beveik 36 procentais. Tai - labai daug. Čia nereikia nė susitarimų - Skandinavijos bankai dominuoja Lietuvoje. O jų motininiai bankai tiesiog duoda nurodymus - ir važiuojam.

Galbūt tyrimas ir palengvins padėtį paprastų žmonių, kurie priversti valdžios nutarimu atlikti visus mokėjimus. Nurodymus valdžia duoda, bet pasirūpinti, kad būtų alternatyvų tam, nepasirūpina. O pažvelgus į Baltijos šalių tarpbankinių palūkanų rinką, viskas paaiškėja: jei patikrintumėte, kaip kinta vadinamasis VILIBOR’as RIGABOR’as ir TALINBOR’as (Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių palūkanų rodikliai - red. past.), tai vaizdas yra idealiai identiškas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios_

Kada nubausime socdemus ir kubilinius, atidavusius Lietuvą užsienio bankų prievartai?

Prezidentė kratosi progresinių mokesčių, neva tai siekia išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus

Nejuokinkit jūs su Prezidente žmonių. Neliko Lietuvoj nei pramonės, nei žemės ūkio, tik katino ašaros. Bankuose sėdi kūmai ir vaikai, griebia daug pinigėlių ir gilina krizes vieną po kitos, nieko nesugebėdami. Išvada: neturime mes aukštos kvalifikacijos specialistų. Reikia apkrauti valdančiųjų gimines bankuose progresiniais mokesčiais, susitvarkyti valstybėje, tada ir specialistai gal atvažiuos.

Kaip sukurti tvarką valstybėje?

_53 straipsnis
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus._

Tai yra mūsų pagrindinis įstatymas. Visokios rinkliavos sveikatai apsaugoti yra vagystė ir Konstitucijos laužymas. Atsakingi už konstitucinės tvarkos šalyje palaikymą Prezidentė, teisėjai, ministrai ir seimūnai turi sėdėti kalėjime iki gyvos galvos su jų ir jų giminių turto konfiskavimu (nepamirškite Kreivio mamą Florentiną).

Sprangi "Sodros" reforma

Be reikalo A.Kubilius rodo į Europos pusę. Mes daugumoje skurstame. Taip ilgai, kaip Vakarų Europoje negyvename. Pailginus išėjimo pensijon amžių, daugumai bus atimtas šansas gauti pensiją. Jaunimui dar labiau truks darbo vietų. Padidės jaunų emigracija. Todėl Lietuva ims dar sparčiau nykti. Ne laiku keliama ši idėja.

Kokią elektros kainą mums siūlo A.Kubilius

Viena dozė, turinti 100 milisivertų radiacijos bei 40 kartų viršijanti metinį radiacijos kiekį, kurį mes gauname iš natūralios aplinkos, padidina kiekvieno iš mūsų tikimybę susirgti vėžiu dviem procentais [1].

1. Report, “Biological Effects of Ionizing Radiation VII,”US National Academy of Sciences. Standing committee on the effects of radiation.

JT prognozė: 2100 m. Lietuvoje beliks 2,4 mln. gyventojų

Prognozės neatspindi mūsų kaimiško kvailumo. Renkame valdžion tik socdemus ir kubilinius. Jie durnina mus arba antirusiškais, arba socialdemokratiniais šūkiais. Tačiau realiai abi šios partijos tarnauja tik užsienio bankams ir kitam stambiam veslui. Daugumos gyventojų uždirbtos gerybės tiesiog išvagiamos. (Prisiminkite istoriją su Kreivio mamyte Florentina.) Žmonės tai jaučia ir emigruoja masiškai. Į išvogtą dykynę net baltarusiai nevažiuos, nesitikėkite. Ir jiems Vokietijoje atrodys geriau.

Vilniuje atidarytas „Western Union“ centras su 460 darbo vietų

_„Invest in Lithuania“ vadovas Mantas Nocius atskleidė, kad „Western Union“ buvo suteikta „kelių milijonų litų“ pagalba._

Propagandiniai triukai už mūsų sumokėtus mokesčius. Šalyje, kur yra trys šimtai tūkstančių bedarbių, valdžia šokinėja iš melagingo džiaugsmo, nupirkusi darbo vietas keturiems šimtams ir šešioms dešimtims informatikų, kurie jau turėjo darbą.

Pensinio amžiaus vėlinimas ne tik gali paskatinti emigraciją, bet tikrai ją paskatins.

Jei priversime senukus ir toliau dirbti, jaunimui teks ieškoti darbo užsienyje. Kas gimdys vaikus?

„Mes negalime patenkinti eksporto poreikio, nes neturime kreditų“, – teigia LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigitas Besagirskas

Ką galvoja skandinavų bankai, smaugdami Lietuvos verslus kreditų trūkumu? Ar jie galvoja, kaip Lietuvos bankų asociacijos vadovas Kropas, kad tie Lietuvos verslai yra pernelyg silpni, todėl neverti finansavimo? Ar jie galvoja, kad Lietuvos verslai yra potencialūs skandinavų verslų konkurentai, esantys tame pačiame pasaulio regione, todėl naikintini. Tai, kad bankai primetė mūsų jaunimui afrikietiškas paskolų už studijas sąlygas, verčia manyti, kad konkuravimas yra pagrindinis motyvas. Šie bankai yra glaudžiai susiję su verslais jų šalyse. Pavyzdžiui, Danske Bank A/S Lietuvos filialas priklauso vienai didžiausių Šiaurės Europos šalyse, „Danske Bank“ finansinei grupei. Didžiulę dalį, net 22,7 šios grupės akcijų procentų, valdo A.P. Møller Mærsk grupė ir A.P. Møller og Hustru Chastine Mc-Kinney Møllers fondas. A.P. Møller Mærsk grupė yra žinoma transporto kompanija mūsų regione. Aišku, kad Lietuvos transporto įmonės su jais konkuruoja.

Tai geras darbas mūsų saugumiečiams, finansų specialistams bei žurnalistiniams tyrimams. Ar egzistuoja monopolinis susitarimas tarp skandinavų bankų, tyčia smaugiantis mūsų verslus?