Kaip išmokti kūrybiškumo?

Dvi gerai žinomos strategijos yra divergencinis mąstymas (generuojantis daug idėjų) ir konvergencinis mąstymas (surandantis, kuri iš tų idėjų dirba).

Naudingos veiklos stadijos, įgyvendinant šias strategijas,  yra:

Pirma, išsiaiškinimas, klausiant teisingus klausimus, nes žmonės dažnai nesuvokia pilnai problemą, kurią reikia išspręsti.

Antra, idėjų formavimas - reikėtų atsisakyti vidinio balso, teigiančio, kad nieko padaryti neįmanoma, tokiu būdu atpalaiduojant vaizduotę.

Trečia, idėjos vystymas, arba sprendimo konkretizavimas. Jis gali parodyti, kad pasirinktas sprendimas nedirba, todėl reikia grįžti atgal prie idėjų generavimo.

Ketvirta, idėjos pritaikymas, įskaitant kitų žmonių įtikinimą, kad idėja dirba [1].

Beje, atvira klaidų analizė yra gėris verslui. Mes taip bijome, kad stambesnė klaida bus lemtinga mūsų versle, kad dauguma klaidų yra slepiamos nuo mūsų, verslininkų. Todėl negalime net normaliai mokytis iš klaidų. Na, o jei klaidos yra darbovietėje neleistinos, visi mūsų kūrybiškumo siekiai yra tik tuščios svajonės.

1. The Spark of Creativity, Taught, Tested and Graded