Ar rimtas verslas yra mūsų natūrinis ūkis?

Dažnos dvi nuomonės, atsakant į mano teiginį, kad natūrinis ūkis yra mūsų charakterio ir mūsų išgyvenimo bei verslo pagrindas, išmokantis mus strateginio mąstymo [1]:

_Tai kada kraustomės į kaimą?_

_Natūrinis ūkis - tai nerimtas verslas._

 Realiai dirbamos žemės galima išsinuomoti lengvai visur, bet ypač Rytų Europoje su jos grandiozišku emigracijos lygiu.

Galima pasakyti, kad verslas, kurio pelnas po mokesčių yra 200 000 eurų per metus yra rimtas, tikras, verslas. Bet jei verslas duoda tik 100 000 eurų per metus tokio pelno? Ar tai yra tikras, rimtas, ar netikras verslas? Nebėra logikos tokiuose svarstymuose. Abiejų šiuo nuomonių paskirtis vienoda: iškelti veiklai labai sunkias, neįmanomas sąlygas  ir nedaryti nieko.

Tas nieko nedarymas turi gerų pusių. Kai visi pavasarį dirba soduose ir daržuose, galima ramiai sau pasivaikščioti Nidoje. Neigiama pusė irgi nemaža: pinigus, skirtus uogoms, vaisiams bei daržovėms, paima restoranai,  Maxima ar kiti pardavėjai. Ir tos uogos, vaisiai bei daržovės, kurias valgo jūsų šeima, yra pagamintos pardavimui. Nėra šis maistas toks sveikas, kokį mes užsiauginame sau. Jūs ir jūsų šeimos gyvensite trumpiau. Bus panašiai, kaip žydiškame sakinyje: stori žmonės trumpiau gyvena, bet užtat daugiau suvalgo.

1. A Farm’s Lessons in Long-Term Planning