Skalūnininkams nelieka šansų

Mūsų daug kas šokinėja iš džiaugsmo, kad nafta atpigo. Rusų valstybė nuskurs, girdi. Realybė kitokia. Nafta atpigo, nes rusai ir arabai nesumažino naftos gavybos, nors naftos poreikis rinkoje sumažėjo. Kodėl rusai ir arabai taip padarė? Nes rusai ir arabai spaudžia iš rinkos JAV skalūnininkus. Skalūnininkams reikia pastoviai gręžti, kad nafta ir dujos išeitų iš žemės. Todėl skalūninė energija yra brangesnė, negu tradicinė. Yra žmonių, kurie tiki JAV skalūnininkų kūrybingumu: girdi, skalūnininkai išras ką nors, ir jų produktas atpigs. Deja, kolkas nieko tokio išrasta realiai nėra, nes prieš vėją nepapūsi.

Dabar apie rusų valstybės nuskurdinimą. Kadangi ir rublio ir naftos kainos krito paraleliai, tai rusai už naftos toną gauna tiek pat rublių, kiek ir prieš metus. Todėl Rusijos valstybės biudžetas subalansuotas [1]. Rusai niekur neskuba. Ramiai laukia, kol visi JAV skalūnininkai subankrutuos. O pagrindinės rusų bendrovės, kurios išleidžia rublius, o pelnus gauna doleriais, dabar klęsti.

Tiems iš mūsų, lietuvių, kurie tikėjosi prasigyventi iš JAV skalūnininkų kyšių, patarimas: pereikite prie leidimų danų kiaulidėms. Žiauriai smirda, bet kyšiai garantuoti.

1. "One seemingly miraculous result of the weak ruble policy has been that Russia’s oil-dependent budget has remained mostly in balance despite the sharp drop in oil prices. That is because both the price of oil and the ruble lost about 50 percent of their value simultaneously. So a barrel of oil now brings the Kremlin roughly the same number of rubles as it did a year ago.

And some companies are already being buoyed, counterintuitively, given the glum outlook by investors on Russia lately. With costs in rubles and export profits in dollars, the steel maker Severstal is cash-rich; it is buying back $600 million in bonds due in the next two years. Its fellow Russian steel maker, Evraz, is trying to buy back $750 million ahead of schedule this year."