Universitetai Lietuvoje yra pripratę žuvauti drumstame vandenyje. Todėl studijų sistema Lietuvoje yra paini. Toks pat painus ir privačių Lietuvos universitetų aprašymas, neseniai pasirodęs spaudoje. Vertinimo kriterijai, minimi šiame aprašyme, neturi daug bendro su realiu gyvenimu.
Stipri emigracija mus verčia pereiti prie normalios Europos Sąjungoje darbo jėgos kainos. Pereinant nuo pigios darbo jėgos prie normalios Europos Sąjungoje darbo jėgos kainos, universitetai ir kitos mokymo įstaigos turi būti vertinami pagal darbo jėgos vertės didinimą. Iš mažai pajamų turinčios vidutinės lietuvių šeimos turime išugdyti gerai uždirbantį jaunimą.
Todėl universitetus geriausia vertinti, pagal absolventų pajamų po universiteto baigimo santykį su jų šeimos pajamomis vienam šeimos nariui iki studijų. Valstybė gali surinkti šiuos duomenis iš sumokėtų mokesčių duomenų bazių. Jei toks pajamų santykis pirmame universitete yra dukart didesnis, negu antrame, tai reiškia, kad pirmasis universitetas dukart geriau paruošia darbui šiuolaikiniame Lietuvos ūkyje, negu antrasis. Blogiausiems šiuo požiūriu universitetams mes, valstybė, galime visai neskirti studento krepšelio pinigų. Valstybės pinigai yra mūsų, skiriam tam, kam norim. Tik taip galime susidoroti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu Lietuvoje ir reformuoti universitetus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą