Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Ar galime atsilyginti simboliškai?



Kaip taisyklė, negalime. Jei tu priterši svetimus namus ir juos apdraskai per gana ilgą laiką  o po to nedarai nieko ar padovanoji saldainių dėžutę, tai nėra tinkamas atsilyginimas. 

Mes tik tiek stiprūs, kiek mūsų grupė, šeima ir pažįstamų ratas yra stiprūs. Jei mes užkrauname žmonėms daug rūpesčių, trukdančių išgyventi, ir atsidėkojame simboliškai, mes susilpniname tą mūsų grupę, vadinasi ir save pačius. 


Ar reikia vengti bendravimo su žmonėmis, kuriems nesugebi normaliai atsilyginti? Jei tu jau tapai tas pinigus ištraukiantis objektas, nuo kurio tau svarbus žmogus numirs be pinigų ligoninės koridoriuje, prie tualeto, tai, be abejo, būk gailestingas tau pačiam, venk tokio bendravimo. Jeigu tapai zombiu, atimančiu žmonių paskutines santaupas, tai vengti bendrauti su žmonėmis, kurie lieka tavo vienintelė atrama nelaimės atveju, yra vienintelis protingas ir geras tau pasirinkimas. Kai kalbame apie pasirinkimą tarp gyvybės ir mirties, tai mandagumas tampa nesvarbiu. Atsilyginimas ir yra svarbiausia šeimos santykiuose.


Todėl rimtais atvejais pamirškime simbolinį atsilyginimą, atsilyginkime dosniai ir realiai. Gobšus, niekingas, atsilyginimas yra mūsų pačių jėgos naikinimas.

Komentarų nėra: