Atkreipkime dėmesį, kad kalafioras taip pat yra žiedas. Tik jis yra lietuviškas: neišvaizdus, nežymiai spalvotas, praktiškas, valgomas, geras sveikatai, kresnas, net, sakyčiau, storas. Juk mes esame viena iš storiausių nacijų Europoje.
Na o revoliucija? Tęsiasi. Kaip ten mokydavo: viršūnėlės negali, o šaknelės nenori senoviškai. Liberalai buvo vieninteliai iš viršūnėlių, kurie dar apgaudavo Lietuvos jaunimą: mes švarūs, mes paspausime runkelius, ir bus alus. Dabar liberalai sukasi aplink unitazo angą, nunešami į nebūtį nenumaldomos gyvenimo srovės. Na o šaknelės? Boikotai, taikios demonstracijos? Bus.
Kiti sako, kad Lietuvos Dainuojanti revoliucija – periodas 1988–1991 m., kai buvo siekiama Nepriklausomybės nuo SSRS Baltijos valstybėse.
Atsakymas: Jums nenusibodo ketvirtis amžiaus dainavimo? Iš kitos pusės, jei Dainuojanti revoliucija būtų pasiekusi tikruosius jos tikslus, ir mes taptume europietiška tauta, tai ar turėtume dabar išgyventi gėdą su kalafioru? Jums negėda? O man tikrai gėda, kad mano tauta skursta ir nyksta.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą