Bazinėmis pajamomis vadinami pinigai, išmokami iš mokesčių visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų turtingumo. Tai galėtų pakeisti šiuo metu suklestėjusią bedarbių rėmimo biurokratiją. Kolkas pasaulyje bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema yra taikoma retai.
"Pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas bazinėmis pajamomis pastebimai išaugo. Tam įtakos turėjo išaugusi pajamų ir galimybių nelygybė, sumenkęs saugumo jausmas bei baimė dėl automatizacijos ir globalizacijos pasekmių. Šią idėją neretai palaiko ne tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, bet ir verslo atstovai. Pastariesiems nemenką baimę kelia augantis prekariatas, labiausiai atskirta visuomenės dalis, kurios nusivylimu neretai pasinaudoja populistai ir dėl to kyla nemenka grėsmė politiniam stabilumui, laisvos ekonomikos principui, tarptautinei prekybai ir net demokratinėms vertybėms ir verslo atstovų turtui bei gyvybėms.Tam, kad visiems gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, Lietuvos socialinei apsaugai skiriamas biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis. Neradus kitų šaltinių, biudžeto lėšų trūkumui finansuoti, Lietuvoje pajamos iš mokesčių turėtų didėti daugiau, nei 30 procentų. Tai nėra neįmanoma, nes tuomet mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykis taptų artimas Europos Sąjungos vidurkiui."
Tuo tarpu mes nežinome, kaip sulaikyti tautą nuo išsivaikščiojimo. Jei aukščiau nurodyti paskaičiavimai yra teisingi, gal bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema būtų tas radikalus žingsnis, kuris sustabdytų mūsų emigraciją (emigrantams penkis metus po grįžimo galima būtų nemokėti tų bazinių pajamų lygio išmokų). Kartu tai gal būt sutaikytų tautą, nes dabar vyrauja tokia nuomonė, kad saujelė milijardierių palieka lietuvių tautą išmirimui. Politiškai mums įvesti bazinių pajamų sistemą lengviau, negu kitiems, nes esame maža ir gana homogeniška tautybės atžvilgiu šalis. Beje, bazinių pajamų įvedimas sudarytų mums geresnes galimybes be didelės politinės rizikos pritaikyti robotus gamyboje. Tai yra nelengva, kaip rodo naujausi tyrimai [1]. Daugelis robotus pritaikančių sričių yra neblogai išvystytos Lietuvoje.
1. "2017 m. kovo mėn. publikuotame darbe "Robotai ir darbo vietos: įrodymai iš JAV darbo rinkų", autoriai Acemoglu ir Restrepo konstatuoja, kad vienas papildomas robotas tūkstančiui darbuotojų sumažina užimtumo ir gyventojų santykį apie 0,18-0,34 procento, o darbo užmokestį - 0,25-0,5 proc. Tai yra grėsmingi mums visiems skaičiai. Kalbant apie profesinius sektorius, autoriai aptinka, kad robotų koncentracijos poveikis yra stipriausias automobilių gamybos, elektronikos, metalo gaminių, chemijos, farmacijos, plastikų, maisto, stiklo ir keramikos srityse."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą