Tai parodė nauji moksliniai tyrimai, naudojantis žymiai atpigusiu nukleotidų sekos genuose nustatymu.
"Šios sekos pagrindu tyrėjai paskyrė
kiekvienam tyrimo dalyviui poligeninį balą, pagrįstą tuo, kaip plati genetinė
variacija (didelis skaičius genų) koreliuoja su vadinamuoju "išsilavinimo pasiekimu" (jie
pasirinko tai, nes gydymo įstaigose užpildomos formos dažniausiai
klausia pacientus, kokį išsilavinimą jie turi). Poligeninio
balo prognozavimo tikslumas buvo labai mažas - jis prognozuoja tiksliau, nei tėvų pajamų
lygis, bet ne taip tiksliai, kaip pačių tėvų išsilavinimo lygis, ir
yra todėl nenaudingas individualių prognozių kūrimui. Kaip ir kiti viso genomo asociacijų tyrimai, šis atskleidžia koreliacijas, bet jų nepaaiškina.
Pavyzdžiui,
autoriai apskaičiavo, kad, baltieji amerikiečiai, esantys tarp penktadalio aukščiausius poligeninius balus turinčių asmenų, turėjo 57 proc. tikimybę gauti bakalauro laipsnį, o baltieji amerikiečiai, esantys tarp penktadalio žemiausius poligeninius balus turinčių asmenų, turėjo tik 12 proc. tikimybę tapti bakalaurais. Autoriai rašo, kad poligeniniai balai gali pagerinti kitų švietimo studijų tikslumą.
Sakykime, Lietuvoje, sudarydami geras sąlygas mokytis negabiems Landsbergio anūkams (apie tave kalbame, broileri), bet išstumdami į blogas mokyklas gabius kaimo vaikus, mes prarandame galimybę pasinaudoti geriausiu Lietuvos genofondu, kuriant geresnį gyvenimą visai Lietuvai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą