Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Mūsų ateitis - kartu su skandinavais

Sveikinu poną Čilinską su puikia antikrizinių įstatymų analize ekonomikos ir konstitucinės teisės požiūriu. Labai svarbu paremti jo pastangas. Tie įstatymai jau seniai yra žmonių teisme. Dažnai atsiliepia užsienio lietuviai. Jie mato, kaip tvarkosi kitos valstybės. Jie perduoda jų nuostabą ir pasipiktinimą Kubiliaus reformomis mums. Gaila, kad Kubiliaus veiksmai kompromituoja visas dešiniąsias ir antirusiškas jėgas Lietuvoje. Atotranka bus stipri. Jei Lietuvos valstybingumas išsilaikys, tai mūsų laukia skandinaviškas valstybės variantas. (1)



1. K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme. Cituoju visą šios trumpos žinutės tekstą. Pono Čilinsko nurodomi faktai verti mūsų dėmesio:
"K. Čilinskas: antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme
2008 12 31 / 13:44 /


ELTA
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko K. Čilinsko teigimu, antikriziniai įstatymai gali atsidurti teisme, ELTOS nuotr.Teisininko ir buvusio parlamentaro teigimu, 2009 metų biudžetas ir antikriziniai mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme.
Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko teigimu, asmenys, kurie nukentės dėl 2009-ųjų valstybės biudžeto rodiklius patvirtinusių įstatymų bei „antikrizinių“ mokesčių įstatymų, galės savo teises ginti teisme.

Jis mano, kad Konstitucinis Teismas (KT) galėtų tirti, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms ir joje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.
Buvusio parlamentaro teigimu, biudžetas „subalansuojamas“, mokesčiai didinami, valstybės parama gyventojams mažinama prisidengiant krizės motyvu, bet tas motyvas netaikomas pagrindinėms valdžios įstaigoms. Jos pasitvirtina sau didesnes nei anksčiau išlaidas, tarsi valstybė žengtų ne į krizės, o gausaus pertekliaus metus.
K. Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų kaip Lietuva – didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena – monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita – valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuri skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti.
Teisės projektų ir tyrimų centras nurodo, kad 2009 metais numatomas rekordiškai didelis centrinių valstybės įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, 2008 m. biudžete Vyriausybės ir jos kanceliarijos išlaikymui buvo skirta 37,1 mln. litų, o „antikriziniame“ 2009 m. biudžete – 40,7 mln. litų.
Seimui ir jo kanceliarijai 2008 metais dėl pastato rekonstrukcijos ir remonto buvo skirta daugiausiai per visą Seimo gyvavimo laikotarpį – 124,8 mln. litų, dabar Seimo ir jo kanceliarijos reikmėms skirta dar daugiau, t.y. 125,4 mln. litų, Ūkio ministerijai 2008 m. buvo skirta 971,5 mln. litų, dabar Ūkio ir Energetikos ministerijoms skiriama 1 mlrd. 41 mln. litų.
„Iš tikrųjų, – teigia K. Čilinskas, – valstybės padėtis nelengva, bet krizė turėtų būti įveikta naikinant jos pagrindinę priežastį – didžiulę žalą valstybės finansams darantį LEO sandorį“, – kalbėjo K. Čilinskas.
„Valstybė turėtų kreiptis į teismą dėl to sandorio, kaip pažeidžiančio viešąją tvarką, įstatymus ir ES direktyvas, pripažinimo negaliojančiu ir priteisimo valstybei iš jai priklausančių maždaug vieno milijardo dydžio dividendų ir aštuonis milijardus litų kainuojantį energetikos kapitalą ir kasmet daugelį milijonų litų to kapitalo duodamą pelną“, – pridūrė jis."

2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

Ką mums duos siūloma universitetų reforma

Ruošiasi griauti universitetų sistemą ir Lietuvos kultūrą bei kepti vergus užsieniečiams. Sustabdykime nenaudėlius. (1)

1. G.Steponavičius: universitetuose valstybės finansuojamų vietų skaičius mažės, kolegijose didės

Kam Kubiliui reikalingi papildomi mokesčiai

Kiek mes besidaliname, didžiausią dalį išsineša Vilniaus prekybos dešimtukas, nelauktai radęs didžiulę skylę įstatymuose, ir mūsų maitvanagiai, kovojantys už Saakašvilio laisvę. Varguoliams lieka trupiniai. Jų neužtenka gyvenimui.

ES nereikalauja taip kvailai, gilios krizės pradžioje, iki 2010 metų, kelti akcizus. Tai tik Kubiliaus iniciatyva. Jam reikia pinigų intrigas pinti Gruzijoje. Išrinkome beprotį, "kovos už civilizaciją" fanatiką. Kubilius patikėjo propaganda, kurią jis pats daug metų skleidžia. Jei Kubilių nesustabdysime, tai krizės sąlygomis iš mūsų ekonomikos liks tik skeveldros.

2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Diskusija su kubiliniais revoliucionieriais

Kęstas >Edis, Haris _Questo, 2008 12 29 19:56


Ach brangieji mano revoliucionieriai - banditėliai. Atleiskite, supaprastinau jūsų kazuistiką. Jūs gi nemokamai mokysite puikiausius studentus (kurie jau dabar išvažiuoja studijuoti į užsienį) ir gydysite sveikus pacientus. Gėdos jūs, gyvuliai, neturite, apiplėšinėti pensininkes tokiais metodais ir su jūsų PVM pagalba.

Mūsų tikslas - pritraukti i Lietuvą lietuvius, kurie gali konkuruoti su kinais ir gauti stipendiją JAV. Kaip kitaip Lietuvos verslai konkuruos su Kinijos globalioje ekonomikoje?

Kas norės - ims lengvai dalinamas paskolas Anglijoje ir studijuos ten. Gal kam patiks nemokamos studijos Skandinavijoje. O nuo jūsų kubilinio mėšlo mes Tėvynę išvalysim greitai. Krizė yra puikus laikas durniams surasti jų vietą.

Questo > Hariui2008-12-29 13:24
Is esmes - teisingai, tik pamirsote pamineti, kad UK tam mokesciui (3100 GBP/m) padengti galima gauti paskola; paprasius jis suteikiama automatiskai, "non-income assessed". Beje, ja grazinti reiks jau indeksuota pagal infliacija.

Aisku, tie vargsai britai tai ne Kestas - jie, matyt, nesuvokia, kad juos plesia bankai :-))


Haris (Persiusta is kitur :), 2008 12 29 13:34
_Questo -Kestui 2008 12 28 02:44
Tuo rusisku metodu jus, Konstitucijos neismaneliai, galite patys pasinaudoti: sukaupsite lesu studijoms apsimoketi :)))))_



Įvertink: Geras komentaras
Netinkamas komentaras


Haris - Kestui ir kitiems "gabiems", 2008 12 29 13:31
Tai kokio velnio tie gabieji vis dar sedi Lietuvoje, jei tama uzsienyje ju laukia toooookios puikioooos studiju salygos? :-) Gal nera, visgi, tokie gabus ir tokie protingi, jei nesuvokia, kad uzsienyje ju laukia "Pazadetosios Studijos"? :-):D:D

O ka darys ne tokie gabus, kuriems tu stipendiju uzsienio salys neskubes gausiai dalinti? Irgi leks svetur studijuoti?

Kad visiems - ir gabiesiems, ir vidutiniokams- butu lengviau apsispresti, pranesu:

* UK mokestis uz studijas (VISIEMS!) nuo sio rugsejo jau apie 3100 GBP metams, kitamet bus dar didesnis (nes ji kasmet indeksuoja). Pragyvenimo islaidos (bendrikas/nuoma, matinimasis, transportas, etc.) - dar turekit bent 7,000 GBP per metus.

* USA mokestis uz studijas - nuo 10,000 USD/m "so-so" univere iki min 4O,000 USD/m "ivy league" univere. Stipendijos? Is uzsienieciu jas gauna vienetai, tik PATYS PATYS (kurie pranoksta net kiniecius :-)

* Skandinavija? Taip, uz moksla moketi nereiks, bet _pragyvenimui_ gauti stipendija - sansu tiek, kiek laimeti "GoldPot" loterijoje :-))

O dabar - rinkites :-) (1)

1.
Kuriama nauja aukštojo mokslo studijų paskolų sistema. Komentarai.

Solidarumo

Būtinas visuotinis pasipriešinimas naujam kolonijiniam išnaudojimui mokesčiais. Studentai, pasiskaitykite apie MAHATMA GANDHI pilietinio aktyvumo metodus. Paremkite vairuotojus. Patentininkai ir kiti verslininkai, kur jūsų balsas? Neturėtų būti, kad vieną dieną prieš naujus mokesčius protestuoja vieni, o kitą dieną - kiti. Vienybėje - jėga.

Dar patarimas kubiliniams universitetų reformatoriams

Sėskit ant dviračio (kol jo Kubilius neapmokestino) ir aplankykit Vokietiją ar Prancūziją. Pamatysit, kaip gražiai žmonės gyvena. Pamatysit, kad jų aukštojo mokslo sistema nėra paremta lupikavimu. Gal gėda prabus del gobšumu paremto Tėvynės naikinimo.

2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis

Lietuvos universitetai ir Rusija

20. Kęstas09:57 12-28
O gal Lietuvos studijų sistema yra bendroje erdvėje su Skandinavijos šalimis ir Vokietija? Gal kubiliškas eksperimentinis Konstitucijos laužymas tik padidins intelektualinį Rusijos dominavimą Lietuvoje?
19. Dar Karta06:10 12-28
Rusai kaip argumenta galima panaudoti uzh busima reforma . Matot Lietuvos aukshtasis mokslas po shei dienai bendroi erdveja su Rusia Baltarusia. Ivesti mokama moksla tai reishke ishtrukti ish tos erdves. Jus norite ir toliau likti erdveja ish kurios priesh 18 m. pareishkete nora isheiti? (1)

1. Ekspertai kuria naują aukštojo mokslo studijų paskolų sistemą. Komentarai.

Japonų pamoka lietuviams

Geriausia santaupas laikyti grynaisiais (pusę - eurais, pusę - doleriais) namuose. Kubiliaus žygiai daro litą ypač jautriu spekuliantų spaudimui. Tie, kurie remia Kubiliaus "antikrizines reformas", nežino, kad neseniai Japonijoje tokios reformos tik pagilino krizę ir sukėlė ilgalaikę stagnaciją. Kubiliui - ne vieta Lietuvos vyriausybėje.

Prieš du dešimtmečius Japonijoje taip pat sprogo nekilnojamo turto burbulas. Japonų valdžia, kaip dabar Kubilius, bandė subalansuoti biudžetą, o ne skatinti ekonomiką pasiskolintų pinigų injekcijomis. Tai sukėlė papildomą defliaciją (kainų kritimą) ir ilgą stagnaciją, vadinama prarastu dešimtmečiu. Tai yra klasikinis pavyzdys, parodantis, ko nereikia daryti defliacijos pradžioje.

Neskatinkime emigruoti gabų jaunimą - Lietuvos ateitį

Emigracija iš Lietuvos šiuo sunkmečiu auga. (1) Bet eksperimentai su Konstitucijoje numatyta teise į nemokamas studijas universitetuose tik sustiprins gabaus jaunimo emigraciją. Apsigalvokime, kol dar nevėlu.


1. Imigrantų krizė nebaido.

Saugokimės gobšuolių

inžinierius, 2008 12 28 10:48

Dalino bankai paskolas pervertintom "kartonkėms", bet biznis užsilenkė. Bandysim pakartot su aukštuoju mokslu?Valstybei ne tik nereikės investuoti į mokslą, bet ir uždirbti iš to pavyks.Jeigu ir imsiu paskolą savo vaikų mokslui tai tik ne LT univeruose. Pastarieji visai pamiršo kas konkurencija ir kad esam EU dalis.

Kęstas, 2008 12 28 14:24

Inžinierius pastebėjo svarbų dalyką. Bankai sukėlė Lietuvoje paskolų, statybų ir prekybos nekilnojamu turtu burbulą, vaikydamiesi didesnių pelnų. Kubiliaus vyriausybė svajoja perduoti mūsų universitetų likimą tiems patiems žmonėms tuose pačiuose bankuose. Gėda, Kubiliau. (1)

1. Kuriama nauja aukštojo mokslo studijų paskolų sistema Komentarai.

2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Pasiūlymas revoliucionieriams - Konstitucijos laužytojams, apsimetantiems reformatoriais

Mūsų oponentai klausia, ką mes siūlome aukštojo mokslo reformai. Siūlome rusišką metodą: lįskit su Kubilium po tiltu ir apiplėšinėkit pro šalį einančias pensininkes. Lavonus skandinkite pelkėje. Gautus pinigus investuokite į mokslo slėnių statybą.

Litais gautų paskolų palūkanos ir mūsų vaikai

Litais paimtu paskolų palūkanoms ribų nėra. Va baigs kelti palūkanas, tada pradės dalinti paskolas studentams. Bus Lietuvoje bankų rojus. Mokykitės, vaikeliai, kalbas. Arba, važiuokite į užsienį jau dabar, su tėveliais.

Baltarusių branduolinė elektrinė ir mes

Lietuviai bijo baltarusių elektrinės. Mes neturime moralinės teisės protestuoti, nes pasidavėme Maksimos velnių dešimtukui ir patys pareiškėme norą statyti branduolinį katilą. Baltarusių ir rusų pigesnė branduolinė elektra konkuruos su Maksimos. Net ir mūsų velniams ta statyba nebeapsimokės. Todėl ir girdim jų kauksmą per mūsų žiniasklaidą.

Kuo skiriasi tik paskolomis paremta sistema nuo to, ką turime dabar

Tik bankų paskolomis paremta studijų sistema nebeturi stabdžių. Korupciniai ryšiai tarp politikų ir bankų, finansuojančių rinkimus, mums jau žinomi.Aišku, politikai nelabai tinka sulaikyti bankų apetitą. Universitetų grietinėlė taip pat suinteresuota kelti kainas. Studentai ir jų giminės tokioje sistemoje neturi jokio balso. Todėl universitetinio išsilavinimo kainos kyla daug greičiau, negu bendras kainų lygis šalyje. Studentai priversti atidavinėti paskolas visą likusį gyvenimą. Aišku, kad gabus jaunimas mokysis kalbas ir studijuos kitose šalyse, kur gabiems sukuriamos puikios sąlygos, tame tarpe skiriant stipendijas. Lietuvos ekonomika bei kultūra liks be talentų bei skurs. Tikriausiai, skurs neilgai, nes išsivaikščioti dabar gali visi. Jei universitetų darbuotojai tikisi iš šios avantiūros bent laikinai užsidirbti, tai verta turėti omenyje, kad tikri pinigai nueina tiems, kurie jau turi pinigų (bankams). Net universitetų profesorių automobilius visur lengva atskirti nuo studentų mašinų. Profesorių automobiliai yra, kaip taisyklė, žymiai senesni.

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Bankai valdo

Lietuva iš užsienio komercinių bankų pasiskolino beveik 0,6 mlrd. Lt. Pasigirdo is kubilu riksmas. Reikalauja patyleti, netrukdyti bankams, finansavusiems rinkimus, galutinai isvogti Lietuva.

2008 m. gruodžio 23 d., antradienis

Ekonomika ir politika Lietuvoje 2008-taisiais

Taip, ekonomika augo kaip ant mielių, negirdėtu tempu. Tai buvo paskolų, statybų ir būsto prekybos burbulas. Kirkilo ir Kubiliaus kaltė, kad jie leido bankams Lietuvoje užvirti tokią košę. Indijos valdžia buvo supratingesnė ir neleido. Dabar burbulas sprogsta. Prasideda krizė. Krenta vartojimas. Visa atsakomybė už verslo žlugdymą ir didžiulę bedarbių bangą teks asmeniškai Kubiliui. Įdomu, kas sugebės tuo pasinaudoti ir ateiti valdžion ilgam. Kirkilas blokuos komunistus, neleis jiems skriausti jo draugo Kubiliaus. Ateis tikriausiai kažkas kitas.

Apie 2009 metu Lietuvos biudzeta

Tai yra valstybes griovimo biudzetas. Kadangi ekonomika strigs, padidintas PVM nebus surinktas. Valstybe liks be lesu. Mokytojai, gydytojai ir policininkai liks be atlyginimu. Salyje prasides chaosas.Tarptautines reitingo agenturos toki scenariju mums ka tik numate. Jos sumazino Lietuvos kreditini reitinga, pasiremdamos tuo, kad musu biudzetas pagilins krize, sumazindamas vartojima.

Reikėtų sumažinti tranų skaičių

Žmonės sako, kad Lietuvai nereikia Prezidento. Mums ir vyriausybė, ir ministerijos taip pat nėra reikalingos. Užtenka nurodymų iš Briuselio bei vietinės vykdomosios savivaldos. Mūsų valdžia Vilniuje nebesusitvarko. Vienodai kenksmingos Lietuvai tiek jos užsienio, tiek ir vidaus politika. Veltui švaistome pinigus. Seimo narių skaičių vertėtų žymiai sumažinti.

Klausimas universitetu privatizuotojams

Issivysciusiuose kaimyniniuose krastuose, Skandinavijoje ir Vokietijoj, universitetai yra islaikomi is mokesciu. Kaip jus, revoliucionieriai (Konstitucijos niekintojai), ruosiates su tais universitetais konkuruoti?

2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Iškilo grėsmė Tėvynei

"Aušra
2008.12.22 15:16
Pati dirbu ir nieko neuždirbu universitete, kurį baigiau dykai. O tai blogai. Geriau būčiau ėmusi normalią paskolą ir ją išmokėjusi dirbdama pagal specialybę ir gaudama normalią algą. Visa ta agresyvi komentatorių kolionė - bet kokių pasikeitimų baimė. Baisu nuo jų agresyvumo. Tokie ne tik aukštąjį mokslą, bet valstybę vien tik vartoja.

Kęstas Aušrai
2008.12.22 15:25
Jei nieko neuzdirbi, tai kaip grazintum paskola? O gal svajoji, kad bankai su Tavim pasidalys, mat dirbi universitete? Nesvajok, dovanu karaliu laikai seniai pasibaige.

Skirmantė

2008.12.22 17:03
Aušrai Žinot, nebaigiau uniresiteto DYKAI- MOKAM mokesčius valstybei, ar supratai? studijuot turi gabūs. Mokamas mokslas - biednos Lietuvos žudymas. Tuo bus pakirstas inteligentijos formavimasis, visuomenės prusimas(kaip prie caro uždarius VU), o PVM knygoms - spaudos draudimo analogas. Gėda, Aušra, gėda


Kęstas Aušrai
2008.12.22 15:25

Teisi Skirmantė. Mes čia pergyvenam, kad ekonomika buksuos. O juk ir Lietuvos kultūra, naikinant universitetus, vėl atsidurs pavojuje. Jokiu būdu negalime leisti rinkos radikalams naiviai stumti besimokantį jaunimą iš Lietuvos. Sustabdykime Konstitucijos niekinimą. Iškilo grėsmė Tėvynei. " (1)

1. http://lrt.lt/comments.php?strid=2838146&id=5072563

2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Kuo užkimšime burbulo paliktą skylę?

Statybų, bankų paskolų ir nekilnojamo turto prekybos burbulas jau sprogsta. Kadangi jis buvo mūsų ekonomikos variklis, formuojasi didžiulė skylė užimtume ir visoje ekonomikoje. Normaliose valstybėse tą skylę greitai užkemša valstybės skolinimasis ir ekonomikos stimuliavimas. Mūsų užkampyje girdėti tik Kubiliaus ir kitų davatkų sapalionės apie Naujuosius Vasiukus. Pribuski, Lietuva. Tave apgaudinėja saujelė perėjūnų.

Mokyklų reforma būtų dar skaudesnė, bet dar teisingesnė ir būtinesnė

Kubiliaus vyriausybės pasamdytas: Ekspertas: mokslo reforma – skaudi, bet teisinga ir būtina
Pirmyn, brangieji. Zimbabvėje įvedė mokestį mokyklose. Daugelis vaikų negali susimokėti ir mokyklų nelanko. Dar yra neartų dirvonų ir drąsių pasiūlymų Kubiliaus vyriausybei. Jei versti Lietuvą Afrikos šalimi, tai reikia versti ryžtingai. Juk tie vaikai pasimokę eis dirbti. Dar ko gero uždirbs ką nors. Tegu atsilygina mylimai Vyriausybei už rūpestėlį. Mielieji mokytojai. Pasvajokime. Juk Lietuvos valdžia jau suteikė bankams didžiules privilegijas savivalei. Neturime asmeninio bankroto teisės. Todėl bankai drąsiai ir daug skolino. Galima ir ateityje tikėtis to paties, ko tikisi kai kurie rektoriai bei dėstytojai: kokią kainą užgiedosime už mūsų paslaugas, tiek bankai ir paskolins.

Išvesime naują miškinių lietuvių veislę: neraštingi ir pastoviai bankų vergijoje. Nors tokie negalės nei ginti, nei statyti Lietuvą, bet kam to reikia? Po rinkos fundamentalisto Kubiliaus atėjimo į valdžią, pamirškime Lietuvą. Dabar pas mus džiunglių įstatymas: žmogus žmogui - vilkas. Sukursime pirmąją Afrikos valstybę Europoje. Tegyvuoja Kubilius - mūsų Mugabė.

Ar tikrai teisinga ir būtina mokslo reforma?

Aukštojo mokslo ekspertas iš Didžiosios Britanijos Bahramas Bekhradnia, konsultuojantis Švietimo ir mokslo ministeriją, teigia, kad būtina pereiti prie studentų ir jų tėvų skolomis paremtų universitetų Lietuvoje. Argumentai labai primityvūs: "...Pirma, dažniausiai žmonės, studijuojantys universitete, iš to turi kažkokios naudos, t.y. gauna darbus, atlyginimus ir pan. Todėl mainais jie turėtų už tai susimokėti. Tai moralinė ir etinė priežastis.
Antra priežastis yra pragmatinė: už suteiktą išsilavinimą reikia sumokėti ir universitetui. Valstybės nenori finansuoti visų universitetuose dėstomų dalykų, todėl čia turi prisidėti studentai. Jie turi mokėti už mokslą, tačiau ši suma neturi būti suvaržanti ar atgrasanti nuo mokslo. Todėl turi būti sureguliuoti paskolos ir jos grąžinimo mechanizmai...

...Universitetai turi būti laisvi ir nepriklausomi, tik taip jie galės reaguoti į rinkos iššūkius. Jeigu universitetų finansavimas tampa priklausomas nuo studentų įmokų, taip yra ir kitose šalyse, vadinasi, aukštosios mokyklos turi pritraukti daugiau ir išlaikyti esamus studentus. Kad taip būtų, universitetai turi būti pakankamai lankstūs ir prisitaikyti prie studentų poreikių.
Antraip studentai pamatys, kad baigus kitokius mokslus kituose universitetuose, įsidarbinimo galimybės yra geresnės, todėl jie ten ir mokysis." (1)

JAV ir bendrai pasaulyje žmonės atsitraukia nuo šio eksperto aprašytos sistemos. Dabar visi Vakaruose yra priversti konkuruoti su Indijos bei Kinijos kadrų kalvėmis bei verslais. Kiekvienas gabus pilietis yra vertybė tokioje konkurencijoje. Be to, reikalinga galimybė centralizuotai formuluoti studijų, mokslo bei technologijų vystymo politiką, kad sukaupti resursų kritiniuose taškuose.

Todėl JAV valstybės vaidmuo ne mažinamas, o didinamas. Todėl geriausi JAV universitetai, kaip Harvardas, (į kuriuos mums reikėtų lygiuotis) atsisako skolomis remto modelio, pereina prie stipendijų. Visi supranta, kad šiais sunkiais laikais suversti visą riziką, kad įgytą išsilavinimą nepasiseks pritaikyti praktikoje, tik studentui ir jo tėvams nėra nei teisinga, nei protinga. Studentai paprasčiausiai neina į tokius pelėkautus. Lietuvoje tokia reforma sunaikintų universitetus ir verslą.

Jei mums belieka tik prancūzų kelias - išeiti į gatves, kad išlikti pasaulyje - tebūnie taip. Bet tikėsimės, kad Kirkilas ir Kubilius nėra politiniai kamikadzės. Beje, siūloma reforma yra antikonstitucinė Lietuvoje. Kadangi jos pasėkmės būtų ypatingai žiaurios Lietuvos žmonėms, tai tokie ekspertai turėtų būti teisiami už raginimus griauti šalies konstitucinę santvarką ir nubausti atitinkamai.

1. Ekspertas: mokslo reforma – skaudi, bet teisinga ir būtina

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Kas yra VP dešimtukas?

Mykolas Drunga neseniai paklausė mane, kokia informacija remdamasis aš spėju, kad VP dešimtukas yra žydai. Tikrai įdomus klausimas. Problema tame, kad po Hitlerio laikų, dauguma žydų Rytų Europoje turi lietuvių, rusų ar kitų gojų pasus bei pavardes, nebesirengia tradiciniais žydų drabužiais, viešai nedemonstruoja papročių.

Bet liūtą galima pažinti iš letenos pėdsako. Nuo seno žydai Lietuvoje kraudavo turtus iš prekybos degtine ir silkėmis, kaip dabar daro VP vadovaujama Maksima. Paslaptinga startinio kapitalo milžiniškam mažmeninės prekybos tinklui kilmė irgi lengvai suprantama, žinant žydų sugebėjimus dar nuo caro laikų slapta pervesti pinigus per valstybių sienas bei padėti saviesiems. Tai, kad VP dešimtukas yra taip glaudžiai susijęs tarpusavy šeimos ryšiais taip pat būdinga žydams gal net nuo vergovės Egipte pradžios laikų. Žydų šeimos garsėjo susiglaudimu versle seniai (žydų Rothschildų šeima sukūrė pirmąją transeuropinę bankinę sistemą), garsėja ir dabar (pavyzdžiui, šeimų vaidmuo Madoffo pirmosios tarptautinės finansinės piramidės skandale).

Taigi, modus vivendi, gyvenimo būdas, sugebėjimas suderinti vidinius prieštaravimus dalinai atskleidžia, kas yra VP dešimtukas. Būčiau labai dėkingas už papildomas idėjas.

Lietuvos išnykimas

Lietuva – tarp sparčiausiai retėjančių ES šalių. Blogai, tikrai blogai, kad jaunimas sužinojo, jog, atėjus sunkmečiui, paskutinės solidarumo ir lietuvių šeimų palaikymo priemonės panaikinamos. Labai nelaiku išrinkome į valdžią politinius ekstremistus, prispaustus primityvios ideologijos. Graudu matyti atgimti bandančios Lietuvos išnykimą.

Studiju programu ideja

Perskaiciau straipsni: A.Račkauskas. Aukštojo mokslo asimetrija. Sutinku su autoriumi. Studiju programos gali buti ir visos Lietuvos prisitaikymo prie globalizacijos irankiu. Gerai suformulavo problema europarlamentaras E.Maldeikis: "Deja, Lietuvos ūkio struktūra tokia, kad gaminame tą patį, ką ir Azija. O mes su ja negalime konkuruoti." (1) Tai ir yra visų Lietuvos problemų pagrindas.

1. Europarlamentarai: Lietuvą talžo dviejų krizių kirčiai

Provincialaus aklumo siautejimo laikai

Valdžia prilygino knygas tualetiniam popieriui. Provincialus aklumas mums dabar yra pats didziausias pavojus. Pastovi Kubiliaus dainele: "Mes esame geriausi pasaulyje, mes visiems parodysime kelia... Atsisakysime knygu, naudosime kompiuterius. " Nejaugi? Deja, musu tiek nedaug, kad niekas nepastebes, jei mes greitu laiku ir isnyksime. Net musu kvailiojimo pamoka pasaulyje praeis be naudos.

2008 m. gruodžio 19 d., penktadienis

Kodėl bus dar blogiau

Europarlamentaras E.Maldeikis: "Deja, Lietuvos ūkio struktūra tokia, kad gaminame tą patį, ką ir Azija. O mes su ja negalime konkuruoti." (1) Tai ir yra visų Lietuvos problemų pagrindas.

1.
Europarlamentarai: Lietuvą talžo dviejų krizių kirčiai

Sveikata

Naujas ministras pie sveikatos apsaugos sistemos reformas: "...įteisinsime oficialias įmokas arba priemokas – netoleruosime to, kas dabar yra. (1) Tam turėsime surasti ir teisinių būdų, nes tai gali prieštarauti Konstitucijai." Kai veiksmai prieštarauja Konstitucijai, reikia teisti ir sodinti kalėjiman. Taip ir bus padaryta.


1. A. Čaplikas: vyksta keisti dalykai

2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Prognozes krizei Lietuvoje

Nekilnojamo turto kainu ir banko paskolu burbulai Lietuvoje yra didesni, negu Amerikoje. Kai jie sprogs, krizes pasekmes taip pat bus skaudesnes.

2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Kubilas su Kirkilu ir nacionalinis klausimas

Kirkilas darė tą patį, ką dabar daro Kubilas: tarnavo Leo monopolijai bei lenkų Mažeikių naftai, skandinavų bankams ir danų kiaulidėms. Bet Kubilas tai daro nesislapstydamas, neapgaudinėdamas ir dešimt kartų greičiau. Arba jis išlėks kartu su Kirkilu šiukšlynan, arba Lietuva neatsilaikys. Šiukšlyno variantas man labiau patinka.

Na ir šelmis tas Masiulis...

E. Masiulis Kinijos krovinius norėtų nukreipti į Lietuvą. Geriausia bus, jei ponas Masiulis savo proto jėga įtikins Kiniją brangiausias prekes krauti jo bute. Kiek pinigėlių galima būtų surinkti už tokias saugojimo paslaugas...

Ar supranta mūsų dešinieji, ką jie daro?

Trumpai drūtai: toks biudžeto "subalansavimas" atves prie didesnio ūkio nuosmukio, planuoti mokesčiai nebus surinkti. Tai atves prie Pietu Amerikos varianto. Į valdžią prasiverš kairieji populistai ir Putino draugai. Ar toks scenarijus patiktų mūsų dešiniesiems?

Estijos vaidmuo burbulo susidaryme Lietuvoje

"Ar ne kitos rūšies godumas su tos pačios kvailystės priemaiša liepia: pjaukimės kol galim, juk esam lietuviai, ir jokia krizė mūsų nesuvienys. Nebent visiškas badas.
Šioje srityje galima užmesti ir estams, jau aštuonerius metus siurbiantiems Baltijos sesių verslo pelną.
Baltijos pinigų plovykla arba tranzitinis jų pumpavimo Skandinavijos kryptimi taškas. Tokią reputaciją jiems pelnė nulinis pelno mokesčio tarifas.
Lengvata atliko savo darbą – skandinavams buvo lengva skverbis į Baltijos kraštus – ir dabar jau pradedama karpyti pagal ES reikalavimus. " (1)


1. Lėtapėdžiai estai bėgioja greičiau

2008 m. gruodžio 16 d., antradienis

Kas sukele krize Lietuvoje?

Kas kaltas del krizes Lietuvoje? Tie patys zmones, kaip ir Latvijoje. "Antroji pusė – straipsnis „Švedų pinigų politikos diktatūra Latvijoje“ iš „Neatkarigas Rita Avize“
„Kas pasaulyje nukentės labiausiai, jei Latvijos ekonomika ir valstybės biudžetas patirs visišką žlugimą, jeigu valstybė pasiskelbs esanti nemoki ir pasistengs patogiai įsitaisyti ant Europos sprando? Be abejo, tie vietos gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių nepanorės palikti šios šalies, o tarptautinei bendruomenei jie nelabai rūpės. Tegul renka grybus ir džiovina džiūvėsius. Tačiau jei Latvijos ekonomika žlugs, didžiausių nuostolių patirs Švedijos pensijų fondai. Bus prarastos švedų pensijos, taigi nukentės ir Švedijos valstybė. Į Latvijos ekonomiką investuota labai daug Švedijos pinigų, būtent šios šalies pensijų fondai prisidėjo prie to, kad Latvijoje būtų išpūstas finansinis burbulas. Būtent dėl švedų kilmės bankų kreditų politikos finansinis burbulas Latvijoje išsipūtė taip neregėtai, kad ėmė neatlaikyti savo paties svorio.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Švedijos bankai Baltijos šalių bankų sektorių išpūtė ne tam, kad jis sprogtų ir visus paskandintų. Tikslas buvo kitas. Tikėtasi šiuos peraugintus bankų aktyvus kaip didelę investiciją parduoti Vokietijos bankų gigantams. Vokietija istoriškai jaučia nostalgiją Baltijos šalims, ir švedų bankų savininkai neslėpė, kad į Latviją, kaip ir į visą Baltijos regioną, jie atėjo trumpam laikui.
Vis dėlto pasaulinis žlugimas šiuos planus suardė. Dabar visos finansinės problemos gulė ant Švedijos Vyriausybės pečių gerokai ilgesniam laikui nei iš pradžių tikėtasi. Švedų bankų spekuliacijos gali tapti Švedijos vidaus politikos problema. Net pagal skirtingus skaičiavimus Švedijos, o menkesniais mastais ir Suomijos bei Danijos, nuostoliai Latvijos biudžeto ir ūkio žlugimo atveju siektų maždaug 15 mlrd. eurų.
Latvijos politiniams juokdariams gerai tada, kai nieko nereikia daryti, bet Švedijos Vyriausybės pozicija nėra tokia lengvabūdiška. Matematika negailestinga: gavus pasiskolinti porą milijardų eurų, galima išvengti nuostolių, vertintinų keliolika milijardų.
Vis dėlto kaip atrodys, jei Švedijos Vyriausybė lieps Latvijos politinei klasei sutvarkyti šalies finansus ir liautis pervesti pinigus korumpuotiems politiniams projektams? Juk tai gali sužlugdyti Latvijos kaip nepriklausomos valstybės iliuziją. Tai atrodytų kaip Švedijos pinigų politikos diktatūra formaliai nepriklausomoje valstybėje. Kaip tam tikra finansinė okupacija.
Taigi siekiant priversti latvių politikus elgtis tinkamai, buvo pasitelktas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), galintis skelbti ultimatumus ir kelti reikalavimus, taip pat pajėgus pasiekti, kad Vyriausybė laikytųsi įsipareigojimų. TVF pinigai (iš tiesų tai per Fondą perleisti Švedijos Vyriausybės pinigai) bus ne iškart pervesti, o dalijami nedidelėmis porcijomis prieš kiekvieną pervedimą įsitikinant, kad šiame etape numatyti darbai atlikti, pažadai ištesėti ir pinigai panaudoti tam, dėl ko iš anksto susitarta.
Tačiau Švedijos Vyriausybei nerūpi Latvijos gyventojų gerovė. Švedijai tik svarbu, kad Latvija turėtų finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus, kad valstybė nebankrutuotų. Latvių verslininkai nesupranta, kodėl mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas vadinamas Latvijos ūkio stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programa. Tai Švedijos indėlių gelbėjimo planas, kuris stabdys Latvijos verslo vystymąsi. Latvijos Seimas jį patvirtino, pripažindamas, kad Švedijos pinigų politika jau įvesta Latvijoje.
Šiuo metu jaunų aktyvistų grupė pradėjo internete rinkti parašus, kviesdama Švediją okupuoti Latviją. Deja, jauni žmonės pavėlavo – finansiškai tai jau padaryta“. " (1)


1. Nuomonė. Finansinių sistemų spindesys ir skurdas

Kiek mums kainuoja parama bankams ir kitoms monopolijoms

Lietuva – tarp sparčiausiai retėjančių ES šalių. Blogai, tikrai blogai, kad jaunimas sužinojo, jog, atėjus sunkmečiui, paskutinės solidarumo ir lietuvių šeimų palaikymo priemonės panaikinamos. Labai nelaiku išrinkome į valdžią politinius ekstremistus, prispaustus primityvios ideologijos. Graudu matyti atgimti bandančios Lietuvos išnykimą.

2008 m. gruodžio 15 d., pirmadienis

Nenusiminkite.

Kubiliaus vyriausybė yra vienadienė, nes remiasi nerimta koalicija. Pirmas atšiauraus krizės vėjo gūsnis tą koaliciją išsklaidys. Juk visi žmonės nori gyventi ramiai su šeimomis Lietuvoje. Negali jie gyvenimo džiaugsmą remti tik ideologiniu pagrindu išgalvotais eksperimentais. Greitai vėl sulauksime vyriausybės kaitos ir gyvensime po senovei.

2008 m. gruodžio 14 d., sekmadienis

Daugiau galių Europos Sąjungai

Turime butaforinius prezidentus ir ministrus pirmininkus. Jų ekonomikos supratimas siekia tik laikus iki Keynes. Būtų gerai, jei krizė sumažintų šių feodalinių vadukų valdžią. Daugiau galių verta pernešti Europos Sąjungos vadovybei. Reikalingi žmonės, kurie orientuojasi šių laikų pasaulyje.

2008 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Ar viskuo kaltas ponas Kirkilas?

Pono Kubiliaus bandymai pakabinti kaltę už sunkumus, surenkant mokesčius, ant pono Kirkilo nėra įtikinantys. Aišku, kad krizei ateinant iš kitų, labiau išvystytų, pasaulio šalių ir vis labiau smukdant Lietuvos ekonomiką, mokesčių yra surenkama vis mažiau. Kirkilas yra labai nuodėmingas, bet jis nesukėlė krizę visame pasaulyje.

Kodėl Kirkilas daug neprotestuoja? Matyt, jiems abiems reikia vaizduoti skyrybas, kad sunkmetyje išlaikyti jų nuolatinius rinkėjus.

Grybauskaitės ir Kubiliaus dejavimo pasekmės

"A. Kubilius: biudžeto prognozės prastesnės nei manyta." Toks pastovus gąsdinimas tikrai kenkia. Iš vienos pusės žmonės mažiau perka. Iš kitos pusės bankai mažina prieinamą kreditą. Bendras rezultatas: įmonės turi mažiau lėšų, reikalingų prisitaikyti prie kintančios situacijos rinkoje. Geriausiu atveju - stagnuoja, o blogiausiu - bankrutuoja. Kodėl Kubilius rizikuoja ir taip gąsdina? Nes pats bijo. Pats netiki, kad bankams ir kitoms svetimoms mums monopolijoms naudingos jo permainos padės jam išsilaikyti valdžioje. Todėl bando iš anksto suversti kaltę Kirkilui už visas bėdas. Mes žinom, kad Kirkilas - ne angelas, o to paties svetimo stambaus kapitalo gynėjas. Bet Kirkilui pasisekė. Jis vadovavo tuo metu, kai mokytojai, gydytojai ir policininkai dar gaudavo atlyginimus. Dabar Kubilius prie vairo.

2008 m. gruodžio 12 d., penktadienis

Metas baigti "Leo.lt" skandalą

Lietuvai skirtos papildomos taršos kvotos. Dabar mūsų visų aukos branduolinio monstro statybai yra nereikalingos. Laikas išformuoti monopoliją "Leo.lt"

2008 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

Perspėjimas naujai vyriausybei

Reikėtų kam nors perspėti mūsų ponus vyriausybėje: nepasiduokite pagundai patekti į ydingą spiralę. Naudodamiesi pasauline krize, jūs galite pradėti vis labiau silpninti Lietuvos ekonomiką. Pasinaudodami to silpninimo rezultatais, jūs stumtumėte reformas, kurios visai sugriautų Lietuvos ūkį. Tokie veiksmai geruoju nesibaigtų nė vienam iš jūsų.
Durnių namuose greitai sutiksi Kubilių, kuris garsiau už visus rėkia apie krizę Lietuvoje ir garsiai svajoja panaudoti ją "permainoms". Tokios galimybės jį tiesiog veda iš proto.

2008 m. gruodžio 9 d., antradienis

Savižudžių tauta

Mes pateksime į istoriją. Žmonės supras, kad mūsų siekiai buvo kilnūs. Mus vedė antirusiška politika. Tam mes statėme ir stiprinome "Leo.lt". Tam mes davėme privilegijas "Mažeikių naftai". Tam mes padarėmė mūsų pagrindinį verslo partnerį (Rusiją) mūsų pagrindiniu priešu užsienio politikoje. Tam mes didžiulės krizės metu apkrauname papildomais mokesčiais ekonomiką, kad stiprinti mūsų biurokratinį aparatą. Visi šie veiksmai gali dabar sunaikinti Lietuvos ekonomiką visiškai. Todėl mes būsime įtraukti į istorijos vadovėlius. Mes esame tie žmonės, kurie dėl politikos ėmėsi galutinai sugriauti savo šalį. Mes žinojome, ką daryti, kad išgyventume.
"Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan." (Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.)
Tai teisingi pasiūlymai. Bet mes pernelyg įsitraukėme į pasaulinę politiką, kad jais pasinaudoti.

2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

Komerciniai bankai ir Kubiliaus "reformos"

"Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas nesupranta G.Kirkilo priekaištų bankams."
Voras nedoras šitas mūsų Kropas. Juk numatytas studentų apmokestinimo padidinimas, mokamų medicininių paslaugų išplėtimas yra naudingi tik bankams. Tai kenkia visiems kitiems Lietuvoje. Norėsi likti gyvas ar bent gauti išsilavinimą - būsi banko skolininku iki mirties. Aišku, jei bankas pasigailės ir paskolą duos. Na, o kad bankų godumas ir lengvas būsto paskolu dalinimas išpūtė burbulą Lietuvoje, Kropas kukliai nutyli.

Reikia išformuoti parazitines biurokratines "Leo.lt" struktūras

"Į klausimą, ar „Leo LT“, kaip planuojama, per artimiausius metus sugebės surinkti beveik 7 mlrd. litų iš elektros tarifų naujai atominei statyti ir dar daugiau nei 10 mlrd. litų pasiskolinti, G. Kirkilas tiesiogiai neatsakė." (1) Aišku, kad krizės sąlygomis pasiskolinti tuos 10 mlrd. litų nerealu. "Leo.lt" projektas tampa beprasmiu.



1. G. Kirkilas Vyriausybės klaidų neįžvelgia

2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Internete apie konservatorių nuodėmes iki 2009 metų

to 11:372008-12-08 02:39 Pikasui (1)

Apie konservatorių atiduotą užsieniečiams Mažeikių naftą: "O kodėl atmesti faktą? Konservatoriai atidavė ir dar primokėjo. Atidavė ne savo, o primokėjo Lietuvos pinigais. Plius pridalino visokių lengvatų, kurias dar ir dabar jaučiam. Lietuvos geležinkeliai privalo pigiau vežioti dabar lenkiškos MN krovinius. Faktiškas draudimas sudaryti konkurenciją MN, lemia, kad už kurą mokam brangiau nei latviai ir estai, nors kuras gaminamas Lietuvoj, o aniems eksportuojamas.Tavo partijos ir asmeniškai Landsbergio su Kubilium darbas.Tavo faktai apie Pakso lobizmą Gazpromui ištraukti iš to paties maišelio, kaip ir apie tai, kad Landsbergis buvo kagebistas. Sveria lygiai tiek pat. O kas tave samdo, kad tu taip bukai savo tauškalus į viešumą stumdai? Nėra jokio kito tokio aktyvaus uždarbiautojo.Tavo idiotiški "prisipažinimai", jog esi laisvas rašinėtojas tik juoką sukelia. Dirbi juodą darbą. Marios tavo paklodinių rašinių, suręstų iš laikraštinių sakinių nuotrupų. Akivaizdu, kad tai ne už dyką."


(1) http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F88632%2FDESC%2F1

Rytietiška despotija Lietuvoje

Deja, Lietuvoje tebesilaiko iš rusų paveldėta rytietiškos despotijos tvarka. Iš pabėgusių "vergų" mes atimame pasus. "Vergus" šalies viduje niekiname. Žmonės tai jaučia. Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp savijautos tėviškėje ir Vakaruose. Mes išvijome rusų despotus. Jų vieton stojo savi, daugiausia tų pačių rusų išauklėti.

Beje, išsilavinimas Vakaruose nepadeda. Despoto pozicija vilioja neribota valdžia. Mūsų valdžios geriausias draugas, japoniškos virtuvės žinovas, Saakašvilis yra tipiškas rytietiškas despotas. Jis neabejodamas žudo osetinus, kuriuos laiko jo "vergais". Įdomu, kad Saakašvilis tėra paprastas Niujorko advokatas, išsilavinimą įsigijęs Harvarde.

Už ką teistinas Kubilius?

"Mažeikių naftos" perdavimas amerikiečių kompanijai laikė ją žaliavos bado kilpoje ir stipriai pakenkė mūsų kraštui. Perdavimo sąlygos yra tokios blogos lietuviams, kad net dabar "Mažeikių nafta" turi sutartį kaip pagrindą išsaugoti monopoliją rinkoje, bei skriaudžia mus kainomis.

Šiandien Kubilius yra tas banditas, kuris jau išsitraukė ginklą ir pareiškė, kad verslininkams reikia papildomai susimokėti krizės pradžioje. Tuo tarpu visos šalys, išskyrus dar Zimbabvę, skatina verslo aktyvumą. Tik teisininkas gali suabejoti, ar Kubilius jau renka pinigus, ar dar ne, kol pinigai neperėjo iš rankų į rankas. Žmonės planuoja verslą. Tuos papildomus mokesčius reikia įtraukti į planus jau dabar. Bedarbių skaičius pradėjo augti lavina jau dabar. Nelengvas užsiėmimas būti Kubiliaus advokatu.

2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Kuo bloga atominė energija?

Marius: " O ko blogai atominė? Ji pigi ir saugi."

Atsakymas: Atomo energija nėra pigi. Branduolinis kuras ribotai prieinamas ir stipriai brangsta. Ji nėra saugi. Tai ne tik Černobylio pasikartojimo grėsmė. Tai ir mūsų dienų teroristų pavojus. Ir jau minėta neišspręsta radioaktyvių atliekų saugojimo problema. Ir politinė rizika, jei bent kur, pavyzdžiui, Kaliningrade, įvyks branduolinė avarija. Politinis spaudimas būtų nepakeliamas tą elektrinę uždaryti. Juk ir Černobylio tipo elektrinė, kurią dabar turime, yra politinė Černobylio avarijos auka.

Kirkilo ir Kubiliaus kalbos

Liudas klausia: "Keista, bet Kubilius kalba lygiai taip, kaip amžiaus aferos autoriumi norintis būti Kirkilas. Kas tai ?"

Atsakymas: Kirkilas ir Kubilius kalba vienodai, nes jie yra tos pačios "Maksimos" statytiniai. Tarp jų vienas skirtumas: vienas pradeda žygiuoti visada kaire koja, o kitas - dešine. Todėl ir vadinami: mūsų politikos kairieji arba dešinieji.

2K ir "Leo.lt" afera

Kirkilas kartu su draugeliu Kubiliumi suko finansiškai nerealią bei politiškai ir nacionalinio saugumo atžvilgiu rizikingą "Leo.lt" aferą. Teisti reikia ne tik saujelę išsigimėlių, kurie nuėjo su mūsų biudžeto pinigais, bet ir Kirkilą su Kubiliumi, kurie remia monopolijas, teisingai tikėdamiesi trupinių nuo stalo, kad finansuoti rinkimus. Dabar 2K pasikeisdami prievartauja Lietuvą. Bausti reikia žmones, kurie dėl pasimėgavimo valdžia parduoda savo tautą.

Vagys siaucia

Žymėto kuro upėmis iš biudžeto plukdė mokesčius . O kiek pavoge Leo.lt? Kokia skyle padare biudzete? Kas tuos pinigus ruosiasi atimti?

Kubilius tikisi pasiremti monopoliju pagalba

A.Kubilius: Lietuva turi būti naujos AE projekto lyderė . Tai va kam Lietuvos verslas apkraunamas didesniais mokesciais krizes pradzioje. Konservai, padovanojusieji "Mazeikiu nafta", dabar renka pinigus dovanelei "Vilniaus prekybos" desimtukui. Mat tikisi uzsitikrinti monopoliju parama.

Antikonstitucinis Kubiliaus pasiulymas

Viena didžiausių naujovių – valstybė mokės tik už gabiausių abiturientų studijas. (Vyriausybės programoje – naujovės ir grėsmės) Konstitucijoje parasyta, kad nemokamas aukstasis issilavinimas uztikrintas visiems gerai besimokantiems, o ne tik gabiausiems.

2008 m. gruodžio 5 d., penktadienis

Lietuvoje galima surasti specialistų

"Valstybė nesusimoka verslui. Skolų kilpomis supančioti statybininkai paskui save nugramzdins pusę šalies ūkio, jei naujoji Vyriausybė nepakeis požiūrio, kad su verslu galima atsiskaityti paskiausiai. Pavyzdžiui, bendrovei „Hidrostatyba“ biudžetinės organizacijos nesumoka 14 mln. Lt, „Plungės lagūnai“ – 3 mln. Lt. „Vėtrūnai“ savivaldybės skolos siekia 10 mln. Lt, Panevėžio statybos trestui – 3,6 mln. Lt. „Pažiūrėkime į kaimynus – valstybės skolinasi, kad grąžintų įmonėms skolas. Valstybės pagrindas šiandien yra verslas ir jį būtina gerbti – valstybinis užsakymas turi būti aukščiau už viską, o už padarytą darbą privalu laiku atsiskaityti“, – tvirtina Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gecevičius."" Kas sako, kad Lietuvoje trūksta supratingų specialistų. Visiškai sutinku su ponu Gecevičiumi.

2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Atominė energetika nedalyvaus kovoje su globaliu šiltnamio efektu

Atominės energetikos perspektyvos smuko visame Vakarų pasaulyje. Dėl krizės nepakanka finansavimo net reaktorių gamybai. Laikas mums susikaupti prie vėjo, saulės ir žemės ūkio gamybos atliekų energijos įsisavinimo.

Kam patikėsime mūsų jaunimo ateitį?

„PKN Orlen“ apkaltino „Yukos“ dėl „Mažeikių naftos“. Ar mes norime, kad užsienietiški pinigų maišai taip pat žaistų su mūsų universitetų ir jaunimo likimu?

2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

Girti rusai ir Kubilius

Tai, kad pensininkai išsigando girtų rusų nuotykių Gruzijoje ir išrinko valdžion Kubilių, yra suprantama. Bet kad mūsų elitas leidžia Kubiliui realizuoti jo beprotiškas idėjas, sunaikinant Lietuvos ūkį, suprasti sunku. Apsidairykite. Tai ne pirma didelė recesija pasaulyje. Žmonės jau viską pabandė. Kam Lietuvai kentėti Kubiliaus eksperimentą?

Kur mūsų kaimo bėdų šaknys?

Jaskelevičius (1) teisingai pastebėjo, kad neturime kaimo vystymo strategijos ir lyderių. Mūsų kaimas patyliukais vedamas į aklavietę. Perdirbimo ir mažmeninės prekybos monopolijoms pigiausia bei patogiausia dirbti su pramonine žemdirbyste, kuri paremta pigiais iškastiniais energetiniais resursais, teršia aplinką, kankina paukščius ir gyvulius, bei pagamina kenkiantį sveikatai ir neskanų maistą. Ten ir einame. Monopolijos supirko mūsų valdžią. Tuo tarpu globalus atšilimas privers stipriai apmokestinti aplinkos teršimą. Todėl pramoninė žemdirbystė nebeapsimokės. Bet nuo Smetonos laikų išlikęs sugebėjimas ūkininkauti normaliai tuo metu jau bus prarastas.

(1) K.Jaskelevičius. Juodos kaimo dienos .

2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Kubiliaus Naujieji Vasiukai

A. Kubilius per krizę tikisi aplenkti Estiją. Reikia Kubiliui apsukti mums galvas, krizės metu atimant mūsų pinigus naujais mokesčiais, kad atiduotų juos veltui "Leo.lt." Va ir skiedžia jis apie Airijos ir Estijos aplenkimą bei Naujuosius Vasiukus. Kam seilė varva, jo besiklausant, pataupykit seiles: gal dar sulauksit pavasario balandų.

Dar tos diskusijos

Kęstas, 2008 12 01 20:28Questo > Kestas 2008 11 30 19:39, 2008 12 01 17:56

_Šio anekdoto nepakanka rimtam Lietuvių kalbos įstatymo ir kitų "tvorų" aptarimui_

Banali demagogija, kuria siekiama nukreipti kalba i aptarima "tvoru", kurias ir nugriovus nieko nepasikeistu... Kartoju: konkuruoti del protu Europos ar pasaulio akademineje erdveje NEIMANOMA siulant nekonkurencinga atlygi bei nekonkurencingas darbo salygas. Beje, ne tik del protu...ka rodo daug didesnis, nei "protu", "ranku nuotekis" is LT...

-Jei griauti "tvoras", kaip Lietuvių kalbos įstatymą, nieko nekainuoja, tai kodėl nepabandžius? Didžiausi rinkos žinovai dažnai apsirinka.

_Svarbiausias yra lietuviško paso atėmimas. Tiesiog naivu: važiuok į monopolijų nuniokiotą Lietuvą, aukokis, bet uždirbtą pensiją palik tai valstybei, kurioje ją uždirbai. Kam nuo to bus geriau?_

??? Ir vel demagogija! Niekas nereikalauja, kad dirbantis Lietuvoje iseivis (ar ir ne lietuviu kilmes kitos valstybes pilietis) atsisakytu turimo svetimos valstybes paso. Taipgi LT univero destytojui -iseiviui ar ne- visiskai neprivalu tureti Lietuvos pasa. (lygiai kaip ir LT pilieciui, dirbanciam kitoje salyje: pats metus desciau uzsienyje ir man visai neprireike tos salies paso - kuo jis man butu padejes destyti?:-)).Taigi - jei kas nori "aukotis", gali ta daryti ir neatsisakydamas kitos salies paso. Maloniai prasom!:)
- Jei būtumėte be paso dirbęs JAV ir patektumėte į sunkią avariją, tai ligoninė, kad išvengtų didelių gydymo išlaidų, išvežtų už tos ligoninės pinigus jus į Lietuvą, net jei rizika numirti kelionėje būtų didelė. Ir tokių buities be paso detalių yra daug.

_Tinkamai sutvarkytos, tos paskolos studentams yra pakankamai pelningos bei nerizikingos, kad jas suteiktų ir bankai, ir valstybė._

Nagi, nagi - konkreciau, prasom! KAIP tinkamai sutvarkytos? Kokiu budu jas reikia sutvarkyti?

-Jos tinkamai tvarkomos daugely pasaulio šalių. Nesunku pasimokyti.

"Krugom da okolo" liezuveliu pliauksti visi pajegus: "valstybe turi pasirupinti", "visos civilizuotos valstybes moka uz tai"... Bet as prasiau ne deklaratyviu fraziu (juolab paremtu naiviu tikejimu neissenkamomis valstybes galiomis ir neissemiamais jos aruodais :). Norejau labai KONKRECIU atsakymu: KAS ir KIEK mokes uz tai? Patikslinsiu: KIEK tai kainuos moketojui (pvz. valstybes biudzetui per metus) ir KIEK universitetams bus sumoketa (pvz uz toki klausytoja per metus)? Jei, tamsta, nezinai, tai butu saziningiau taip ir pasakyti, uzuot gaisus laika naivybems, kuriu leitmotyvas: "viskuo turi pasirupinti valdzia!":))))

-Taip, svarbiausiais valstybės išlikimo reikalais turi pasirūpinti valdžia. Kas ir kiek konkrečiai mokės, galvoti dar ankstoka. Burbulai sprogs, kainos keisis, krizė įsibėgės. Tada ir pašnekėsim.

2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Mano diskusija su permainų Lietuvoje priešininku

Questo 2 Kestas, 2008 11 30 17:56

Mėgstu KONKREČIĄ kalbą, tad:_Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų_

"Kokie jie bebutu"?? T.y., nesvarbu, kokia juose destymo kokybe, kas desto, ka desto ir uz ka diplomus duoda? Oho, bent geras bizniukas butu :)

-Kokie jie bebūtų dabar svarbiausiu atžvilgiu: juose dirbantys žmonės yra "savi" ar "svetimi"? Juk ir dabar "kokia juose dėstymo kokybė, kas dėsto, ką dėsto ir už ką diplomus duoda?" tapo nesvarbu. Jau liko tik bizniukas. Sertifikavimo problemą reikia spręsti, bet tikrai ne taip, kaip ji sprendžiama šiandien.

_ leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje_

Kvieteme i musu universiteta viena toki, pusmeti praleidusi cia pagal viena euro-programa. Norejo ir...butu galejes. Bet kai suzinojo, uz kiek reiks dirbti ir kokios bus darbo salygos (siuleme geriausia vieta- prie lango :), guztelejo peciais, grizo atgal i Danija ir ten parase i vietini populiaru akademini laikrastuka straipsni apie LT a/m salygas. Sako, buvo populiarus :)

-Šio anekdoto nepakanka rimtam Lietuvių kalbos įstatymo ir kitų "tvorų" aptarimui._panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje_Kokius gi?-Svarbiausias yra lietuviško paso atėmimas. Tiesiog naivu: važiuok į monopolijų nuniokiotą Lietuvą, aukokis, bet uždirbtą pensiją palik tai valstybei, kurioje ją uždirbai. Kam nuo to bus geriau?

_ Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas maistui, būstui ir transportui_

Kas turetu suteikti? Bankai ar valdzia? jei valdzia - tai kokias sumas ji tam turetu skirti ir is kur jas paimti? Ar sutiktumei, tamsta, jei tau ivestu spec.mokesti "studentu paskoloms", pvz kokius 2% nuo pajamu?

-Tinkamai sutvarkytos, tos paskolos studentams yra pakankamai pelningos bei nerizikingos, kad jas suteiktų ir bankai, ir valstybė. Investavome mūsų pensijinius fondus į užsienio finasines piramides. Dabar pinigėlių gaila... O galėtume investuoti į Lietuvos jaunimą. Ir nereikia mus gąsdinti specialiais mokesčiais. Labai jau senu Kubilium tai kvepia...


_Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudoti krizės atnešamas permainas_

Kodel ne, bet KAS uz tai ir KIEK mokes? Kalves irgi nebuna nemokamos... (Beje, po kad" bendratis nevartotina!)

-Dėkui už bendratį. Jei valstybė nepasirūpins kadrų ruošimu, nebus ir mokesčių tai valstybei išlaikyti. Net JAV turi valstijų universitetus bei bendruomenių koledžus, kurie kaip tik tuo daug ir gerai užsiima.

_Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kurius išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti_

KAS ir KIEK mokes uz tu noru bei galimybiu realizavima? Uz "aciu" ne tik bedarbiu, bet ir mokslo daktaru nerengsime.

-Visos civilizuotos valstybės moka už tai. Vien tik didinti mokesčius neužtenka. Teks pasirūpinti bedarbiais. Kitaip bedarbiai jumis "pasirūpins".

_Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva._

:):) Kaip buvo sakoma: tik nereikia musu gasdinti!

-Indijos, Kinijos technologijos, tiesiančios joms kelią i mėnulį bei užverčiančios pasaulį aukštos kokybės paslaugomis ir prekėmis turi jei ne gąsdinti, tai bent priversti pagalvoti: su kuo mes išeisime į globalią rinką, kai mūsų ir kitų Europos Sąjungos tautų atlyginimai susilygins? Tai bus jau gana greitai. Laikas ruoštis. O ir dabar mūsų atlyginimai dideli pasaulinės rinkos atžvilgiu. Konkurencingumas nyksta labai greitai. Krizė dar pagreitins. Teks atverti kelią jaunimui.

Kaip Kubilius pabandė Lietuvą nuo bankroto gelbėti

"Mūsų atveju nerimą kelia tai, su kokiu entuziazmu naujasis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius propaguoja krizės įveikimo planą. Gal šį entuziazmą paaiškintų vienas sakinys iš pokalbio su būsimu Premjeru, išspausdinto praėjusią savaitę: „Siūlyčiau pagalvoti, kas blogiau – verslo įmonės, ar visos valstybės bankrotas“." (1) Bankroto riziką šios krizės metu turi dauguma valstybių. Nė viena iš jų, išskyrus Lietuvą, nesiruošia išgyventi, naikindama savo verslą. Taip darė tik Tėvynės sąjungos nekenčiami komunistai, kai jie buvo Lietuvos valdžioje.


(1) Kai pasaulis nėra vien juodas ar baltas Vytautas Dumbliauskas, 2008 11 30 / 11:21 /

Kaip monopolijos valdo Lietuvą

Taip, mokesčių pakeitimo planas žalingas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau naudingas stambioms monopolijoms bei bankams. Kubilius atidirba už Judo sidabrinius. Seimo rinkimų metu 2008 metais "... juridiniai asmenys dosniausi buvo TS-LKD - daugiau kaip 1,3 mln. litų, socialdemokratų sąskaitą papildė daugiau kaip 1,1 mln.,..." (1) Čia slypi monopolijų, valdančių Lietuvą, jėga.




(1) Daugiausia rinkimams išleido TS–LKD ir socialdemokratai

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Kam geras Kubilius?

Daugumos mūsų monopolijų, o ypač "Mažeikių naftos" monopolijos, geradaris Kubilius ruošiasi joms pagrasinti piršteliu ir dar daug gero duoti nemokamai. Tikras auksinis krikštatėvis... O smulkiems prekybininkams ir kitiems verslininkams jis bus žiaurus patėvis: atims verslo liudijimus. Dar kartą susiprotėsime, kas mus tikrai valdo, kokia ta mūsų"demokratija".

Duokime valdžią specialistams

"Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan." (Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.) (1) Visiškai sutinku su Marium Buivydu. Šalin fizikus ir lyrikus. Leiskime specialistams tvarkyti mūsų ūkį.



(1) Prasideda diržų veržimosi metas

Kodėl mes esame lietuviai?

Lietuvoje dar nemažai žmonių, kariaujančių seniai pasibaigusius karus: su rusais, su lenkais ir kitais kaimynais. Emigravusius vadina išdavikais. Svajoja apie emigravusiųjų sušaudymą.

Tuo tarpu gyvename globaliame ūkyje. Ne visi gali pilnai išnaudoti savo talentą, melždami ožkas ar žaisdami kortomis su kompiuteriu taip vadinamo darbo metu. Mes esame lietuviai ne todėl, kad svajojame išpjauti žydus, rusus ir lenkus, bei iššaudyti emigrantus. Mes esame lietuviai todėl, kad gerbiame bei vertiname mūsų Lietuvos pilietybę, kad visada pasiruošę padėti Tėvynei, kur mes bebūtume.

Reikėtų galų gale atsisakyti rytietiško pasų atiminėjimo iš lietuvių. Taip mes tik silpniname Tėvynę globalizacijos laikais.

Kalba, universitetai ir krizė

Sako, kad jei įvesime brangiai kainuojančias studijas, tai silpni universitetai patys užsidarys, Tai tiesa. Bėda tame, kad visi mūsų universitetai yra silpni. Jei prarasime vienintelį įrankį žmonių kvalifikacijos kėlimui, negalėsime konkuruoti globalioje ekonomikoje. Mūsų darbo jėga jau niekada nebus pigesnė negu kaimynų, nes ir pragyvenimas Lietuvoje brangus.

Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų, leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje, panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje. Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas knygoms, maistui, būstui ir transportui. Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudotume krizės atnešamas permainas. Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kuriuos išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti. Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva.

"Ir kuris gi geriausias pasaulio specialistas važiuos į Lietuvą už dabartinį 800 Eur/mėn profesoriaus atlyginimą, kai pas save uždirba 5-10 tūkst Eur/mėn?" Tai mėgstamiausias mūsų rektorių argumentas. Pasistatėme tvorą specialistams iš užsienio iš kalbos ir kitų reikalavimų. Nieko nekainuoja tą tvorą nugriauti. Kai kas nors apie tai paklausia, pradedame rėkti, kad niekas neis dirbti už tokius pinigus. Bet tvorą laikome, kad tikrai niekas neitų. Mat bijome labiau kvalifikuotos konkurencijos. Tvora neapgynė Kiniją senovėj. Neapgins ir mūsų profesorių nutupėtas vietas dabar. Tiesiog gabūs studentai tuos geriausius pasaulyje profesorius ras užsienyje. Lietuvos ūkis bankrutuos, teks mūsų profesoriams paieškoti postdokų duonos už jūrų marių.

Beje, ne visi geriausieji pasaulyje uždirba tuos 5-10 tūkst Eur/mėn.

Ekonominė būtinybė, noras išlikti, privers pakeisti ir Lietuvių kalbos įstatymą, ir kitas teisines normas. Kūmai iš rektorių, ŠMM, vyriausybės ir profesorių turės taikytis su šiandiena. Krizė pagreitins tuos pokyčius. Beje, tikrai gabūs ir produktyvūs gali siekti visai normalių Europos Sąjungos grantų. Geras mokslinis darbas tiek pat, bent teoriškai, įmanomas Lietuvoje, kaip ir bet kur Europos Sąjungoje. Tik sukurkime sąlygas formuotis imtelektualiam potencialui, kad dalyvauti tuose konkursuose. Jei čekai laimi, tai kuo mes prastesni.

2008 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Užburtas ratas

Mes esame sustiprinančiame mažus pokyčius rate: mažesnis vartojimas veda prie stipresnio finansų sistemos sąstingio, o pastarasis dar sumažina vartojimą. Todėl blogiausia, ką gali daryti vyriausybė, yra bandymas papildomai riboti vartojimą. Tapome Europos Sąjungos dalimi. Todėl nerealu atskirti prekes ir paslaugas, ateinančias iš užsienio, nuo visų kitų.

Karvės slėniuose

Jei universitetų finansavimą galutinai pririš prie studentų, o studentai išsilakstys dėl didelių kainų bei mažų perspektyvų, tai slėniuose ganysim karves.

Ką daryti?

"Ispanijos vyriausybė daugiausia lėšų skirs infrastruktūrai ir viešiesiems statybų bei inžinieriniams darbams..." (1) Kur mūsų lietuviškas Zapateras?





1. Ispanija paskelbė apie 11 mlrd. eurų vertės antikrizinį planą

2008 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Atleisk jiems, Viešpatie

Didžiosios Depresijos pradžioje JAV valdžia bandė taupyti taip, kaip dabar bando Kubilius. Didelė dalis amerikiečių buvo priversta valgyti iš šiukšlių dėžių. Geriausias taupymas. Melsčiau, kad visi, kas atvedė į valdžią Kubilių gautų taip pataupyti, jei mano mama nebūtų viena iš jų. Ką gi... Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro.

Palaikykime Lietuvos jaunimą

"Studentų grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Pareiškimas



2008 11 15

NAUJOSIOS VALDŽIOS PRIORITETAS – STUDENTŲ APMOKESTINIMAS
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-KD) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) jau 2004-2008 m. Seimo kadencijoje, būdami opozicija, aktyviai siekė studentų apmokestinimo, pridengto fundamentalistine laisvosios rinkos ideologija, kurią propaguoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – stambaus kapitalo propagandos įrankis. Aukštojo mokslo „reformos“ pagal LLRI koncepciją esmė yra tokia: aukštąjį mokslą valstybei reikia gelbėti ne nuosekliai tvarkant povidurinio mokymo sistemą, bet kuo skubiau įvedant tūkstantinius mokesčius didesniajai daliai studentų ir, neprisiimant didesnės atsakomybės, paliekant šią sistemą sutvarkyti „laisvosios rinkos nematomai rankai“. Mokesčiai įvedami kuo skubiau ir nė kiek nepakeitus net minimalių reikalavimų neatitinkančių programų, tad studentai verčiami mokėti didesnę kainą vien už geresnių studijų pažadus. Įvedus tūkstantines studijų įmokas, dabar moraliniu ir akademiniu požiūriu bankrutavusios aukštosios mokyklos praras bet kokias paskatas reformuotis, nes jų mokslo ir studijų imitavimą bei neracionalų lėšų naudojimą apmokės studentai. Kadangi idėja visuotinai apmokestinti studentus sukeltų daug masiškesnį nepasitenkinimą, buvo nuspręsta suskaldyti studentus, visą bankrutuojančios sistemos finansavimo naštą užkraunant tik didesniajai jų daliai, o laimingąją mažumą užmigdant nepamatuotais pažadais. Taip ardomi visuomenės solidarumo pagrindai. TS-KD vadovybei jau po rinkimų oficialiai nusprendus vykdyti LLRI projektą ir LLS kandidatui į Švietimo ir mokslo ministro postą G. Steponavičiui oficialiai pareiškus apie valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinimą ir pilną kainą mokančiųjų studentų skaičiaus didinimą, nebelieka abejonių, jog naujoji Seimo dauguma sieks kuo skubiau įgyvendinti LLRI projektą. Šis projektas pagrįstai jau anksčiau įvardytas genocidiniu, kadangi nemažą tautos, jaunimo, dalį įvedami mokesčiai išstums į užsienio šalis. Už jo numatomą įgyvendinimą atsakingas atkaklus akademinės bendruomenės nenoras keistis, nenumaldomas bankų noras pelnytis iš paskolų studentams ir be skrupulų Lietuvai žalingus projektus įgyvendinantys politikai. Studentai nesutiks nė su pačiu menkiausiu mokesčių padidinimu, kol valstybės valdžia nesiims įgyvendinti esminę povidurinio mokymo pertvarką ne pagal LLRI koncepciją, bet pagal alternatyvius akademinės bendruomenės ir mokslo bei studijų ekspertų siūlymus, kurių atkakliai nenorima pastebėti. Tik iš esmės pertvarkius aukštųjų mokyklų valdymą, optimizavimus jų tinklą, atstačius profesinio mokymo prestižą, bus galima kelti ir svarstyti mokesčio klausimą. Siekdami tikros ir esminės reformos, grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai rengs protesto akcijas, ragins studentus masiškai atsisakyti mokėti, kol nebus realaus pagrindo patikėti, jog pradedama reformuoti iš tiesų. pilieciai.lt/minerva Registruokis į akciją - mitinguok@gmail.com"

Antikrizinės programos politinės pasekmės

Kubiliaus antikrizinio plano klaidų atotranka bus įspūdinga. Dešinieji visai išnyks iš Lietuvos politinio žemėlapio. Gaila. Su jais buvo įdomiau.

2008 m. lapkričio 25 d., antradienis

Judo skatikai

Kvaila ir apmaudu, kad bankai, kurių godumas ir atvedė prie krizės Lietuvoje, dabar diktuoja antikrizinę programą mūsų naiviam fizikui Kubiliui. Jie rinko ir vežė iš Lietuvos turtus. Dabar, kai prisiimta rizika pasirodė per didelė, jie bando išsisukti nuo atsakomybės visų Lietuvos gyventojų sąskaita. O gaidžiai kaip Balsys ( išdidžiai besivadindamas korespondentu Briuselyje) pasipūtę aiškina, kad visa bėda, jog bankai išsigando. Na taip, bankininkai jau bėga laukais apie Briuselį. Kodėl piemenys vadinami korespondentais užsieny? Nes jie sako viską, kas ponams Lietuvoje paranku. Judo skatikai yra senas ir patikimas išradimas...

Plėšikų valdžia

Keista ta mūsų valdžia. Visi sako protingas banalybes. O kada imamės už mūsų piniginių, tai suprantame, kad ką tik tie protingai kalbantys mus ir vėl begėdiškai apiplėšė. Ne Lietuva, o kažkoks itališkas visuomeninis transportas gaunasi...

Ką daryti, pasibaigus kubilinio ekstremizmo laikotarpiui?

"Europos receptai Lietuvai netinka"(1) Toks straipsnio pavadinimas yra nepakankamai apibendrinantis. Turėtų būti: "Lietuvai netinka normalių žmonių naudojamas mokesčių mažinimas krizės metu". Žinosime, kas prisiima kaltę už galutinį šalies ūkio suardymą: Kubilius, skandinaviški bankai ir Laisvosios rinkos institutas. Naivu lementi, kad dabartiniai skurdžiai (kurių yra daug) ar netolimos ateities bedarbiai (kurių bus, deja, labai daug) taupytų gautas papildomas lėšas. Juk jie išleidžia liūto dalį maistui ir gyvena pusbadžiu. Jie kaip mat pravalgytų, pagyvindami ekonomiką. Tie, kurie gaus valdžią po kubilinio ekstremizmo dienų, turėtų greitai sumažinti mokesčius. Ar dar turi mano tauta savisaugos instinktą?


1. Europos receptai Lietuvai netinka. 2008 11 25 / 07:12 / Martynas Čerkauskas „Lietuvos rytas“. Tema tokia svarbi, kad cituoju visą nuostabiai trumpą straipsnelio tekstą:

"Tuo metu, kai Europa smunkančią ekonomiką rengiasi gelbėti mažindama PVM, Lietuva ketina elgtis visiškai priešingai.
Europos Komisija (EK) trečiadienį rengiasi paskelbti Europos Sąjungos šalių ekonomikos gaivinimo planą. Neatmetama galimybė, kad kovodama su smunkančiu vartojimu EK paragins ES nares sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu.

Nelaukdama EK rekomendacijų vakar apie ketinimus laikinai mažinti PVM paskelbė Didžiosios Britanijos vyriausybė.
Britai PVM rengiasi mažinti 2,5 proc. punkto – iki 15 proc. Tai yra mažiausias ES leidžiamas PVM tarifas.
Mažinti PVM dešiniosios partijos spaudžia ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Pagyvintų vartojimą
Apie EK norą mažinti PVM visose ES šalyse vakar prasitarė Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso šių planų kol kas nekomentuoja.
Tiesa, EK neturi teisės nurodinėti ES narėms nusistatyti konkrečius PVM ir kitų mokesčių tarifus. Dėl jų apsisprendžia kiekviena valstybė atskirai. Standartinis PVM tik negali būti mažesnis kaip 15 proc. ir didesnis kaip 30 proc.
Tačiau Briuselyje vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad laikinai sumažinus PVM pagyvėtų vartojimas.
Tai duotų teigiamą impulsą smunkančiai ES ekonomikai.
Bijo daug skolintis
Britai pirmą kartą šalies istorijoje planuoja mažinti PVM. Per metus valstybės biudžetas dėl to gali netekti apie 12,5 mlrd. svarų sterlingų (51 mlrd. litų).
Biudžeto deficitas bus finansuojamas iš paskolų.
Toks žingsnis jau sulaukė protestų – bijoma, kad ateities kartoms paskolos taps našta.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas pareiškė manantis, kad tik mažesni mokesčiai ir ekonomikos skatinimas skolintais pinigais gali padėti išvengti ilgalaikio nuosmukio.
Lietuvai vargu ar padėtų
„Lietuvos rytui“ finansų ekspertai teigė, kad Europoje svarstomas ekonomikos gelbėjimo planas Lietuvai netiktų.
„Britams bepigu mažinti mokesčius, jie gali kada nori atsispausdinti daugiau svarų sterlingų, keisti skolinimosi palūkanas. Šiuo atžvilgiu Lietuvos veiksmai suvaržyti. Mums trūksta pinigų ir mažinti biudžeto pajamas neįmanoma“, – sako banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis abejoja, ar sumažinus PVM vartojimas padidės. Mat vartotojų lūkesčiai – neigiami.
„Jei maisto produktai, kitos prekės, paslaugos atpigs keletu centų, žmonės vargu ar pradės masiškai pirkti daugiau. Jei vartojimas augs keletu procentų, valstybės biudžetas vis tiek praras daugiau nei gaus“, – samprotavo R. Rudzkis.
Kainos nepasikeistų
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė neatmeta galimybės, kad sumažinus PVM vartotojai to nepajustų. Kainų skirtumas taptų prekybininkų ar gamintojų pelnu.
„Jei pridėtinės vertės mokestį Lietuva būtų didinusi prieš metus kitus, aš neabejočiau, kad kainos augtų. Tačiau dabar daugelis kainų gali nepasikeisti.
Smunkant vartojimui verslininkai nedrįs branginti savo produkcijos ir paslaugų, nes žmonės paprasčiausiai mažiau pirks“, – teigė V.Klyvienė.
Ekspertai pabrėžia, kad PVM Lietuvoje didinamas norint sumažinti valstybės biudžeto deficitą, nes skolintis šaliai kitais metais bus per brangu.
„Mažinti PVM šiuo metu rizikinga, nes niekas nežino, koks būtų rezultatas ir kiek laiko reikėtų laukti teigiamo efekto“, – sakė Laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Rūta Vainienė."

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Ar galima seną Kubilių išmokyti naujų triukų?

Britanija ketina mažinti PVM iki 15 proc. O kodėl mes, proto bokštai, didiname? Gal pasiųskime mūsų naująjį Petrą I (Kubilių) pasimokyti į Britaniją, kad sužinotų, kaip reikia valdyti šalį?

2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

Komentaras Liberto Klimkos lietuviškumo istorijos apžvalgai

Mūsų istorijos, mūsų šaknų, žinojimas parodo, kad egzistuoja kažkas svarbesnio, negu kasdienos patogumai. Tai vienintelis šansas sumažinti korupciją bei sulaikyti dalį išvažiuojančių. Ir vėl paskutinė Lietuvos viltis yra žmonės, žinantys, kas mes esame.






Dėmesys etninei kultūrai: nuo E. Gizevijaus iki S. Skrodenio 2008 11 21 / 14:15 Libertas Klimka

Donkichotiškos kovos su Rusijos malūnais idėja

Visos tautos turi nuoskaudų bendravime su kaimynais. Vien tik vokiečių ir lenkų tarpusavio problemos ko vertos. Bet tik mūsų vienų neapykanta Rusijai paversta vidaus ir užsienio politikos pagrindu. "Mažeikių naftą" kemšame visiems perėjūnams vos ne nemokamai ir leidžiame jai rinkti monopolinius viršpelnius. Rusų nekenčiame ir bijome labiau negu "Leo" branduolinio monopolinio monstro. Kad rusai neturėtų teorinės galimybės dalinti lietuviams pasus kaip osetinams, mes drakonišku pilietybės įstatymu atkirtome išeiviją nuo tautos kamieno. Apie kvailiausią pasaulyje užsienio politiką jau pasakyta daug. Mes realiai naikiname lietuvių tautą, prisidengdami donkichotiškos kovos su Rusijos malūnais idėja.

2008 m. lapkričio 18 d., antradienis

Kam naudingas lietuvių išsiskirstymas?

„DnB Nord“ analitikai galvoja, kad sutaupyti 5,3 mlrd. Lt – realu. Pagaliau sužinojome, kam naudingos šios keisčiausios pasaulyje kovos su krize priemonės. Ogi skandinaviškiems bankams, kurie finansuoja danų kiaulides Lietuvoje... Daugiau laisvos vietos, mažiau protestuojančių.

2008 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

Kubiliau, kur vedi Lietuvą?

Nedaug primityvus tarybinis fizikas Kubilius žino apie tai, kas yra ekonominė krizė. Krizė - kai kažkam būna blogai. Mums duota pasirinkti, kam bus blogai. Arba - pensininkams, kuriems, jei Kubiliui neleisti sunaikinti Lietuvos ūkį, neva tai tektų patrumpinti pensijas du kartus. Arba likusiam Lietuvos ūkiui (išskyrus dar monopolijas), kuriam, jau merdint, turėtų būti perpjautos gyslos padidintais mokesčiais bei sumažintomis išlaidomis. Monopolijoms, kurių godumas ir žmonių apgaudinėjimas ir sukėlė krizę, Lietuva vienintelė pasaulyje siūlo dar daugiau nereguliuojamos laisvės plėšikauti. Taip Kubilius asmeniškai pasiruošė sekantiems Seimo rinkimams. Monopolijos jam sumokės, o pensininkai išrinks. Tik ar bus Lietuva? Ar bus Seimas? Iš ko mokėsim tas "nesumažintas" pensijas, jei sunaikinsim Lietuvos ūkį?

2008 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis

Kaip padėti silpnoms mokykloms?

Geriausia pagalba blogoms mokykloms:

Žymiai daugiau mokėti geriems mokytojams, kurie dirba skurdžių vietovių mokyklose.

Pirmus tris mokytojo darbo metus naudoti efektyvią sistemą negabių mokytojų atsijojimui.

Panaikinti formalius reikalavimus mokytojų priėmimui į darbą, trukdančius samdymui. (1)




1. The Hamilton Project, a public policy group at the Brookings Institution.

2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Ar nevykdomas tautos naikinimas Lietuvoje?

Lengva valdyti Lietuvą. Bet kokia opozicija apšaukiama Rusijos zombiais. Monopolijos tyloje lupa viršpelnius. Iš rusų okupantų primestos pavojingos atominės elektrinės padarėme nepriklausomybės altorių. Maksima nespėja gabenti degtinę. Savižudybių skaičius yra katastrofiškai didelis. Krizės prispausti, bankų eksplotuojami, žmonės taupo maisto sąskaita. Vietoje pasaulyje vykdomo ekonomikos stimuliavimo vykdoma absurdiška išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo politika. Ar ne laikas pradėti pokalbį apie tautos naikinimą šalyje?

Mūsų pilietybės įstatymas ir Amerikos ligoninės

Mūsų valdžia negerbia ir lietuvių gyvybių. Daug tautiečių dirba ir mokosi JAV. Jei jie rimtai suserga ar patenka avarijon, tai iškyla rizika, kad, neturinčius JAV paso, ligoninės deportuos, norėdamos išvengti didesnių gydymo išlaidų. Teigiama, kad dažnai deportuoja sunkioje būklėje. Žiaurūs mūsų valdžios sprendimai dvigubos pilietybės atžvilgiu kelia pavojų mūsų mažos tautos dalies gyvybėms.

2008 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Dviguba pilietybė atvirame pasauliui krašte

Lietuva nėra Robinzono Kruzo sala. Gyvename globaliame pasaulyje. Esame priversti konkuruoti su kitomis tautomis. Rusiški metodai tiko, kai buvo geležinė uždanga. Dabar gi kuo daugiau lietuvių neteks Lietuvos pilietybės, tuo blogesnis gyvenimas bus Lietuvoje, nes nukertami ryšiai su išoriniu pasauliu, kurie yra dabar būtini sėkmingam darbui. Tuo daugiau lietuvių emigruos. Ir vėl išeina priešingai, negu mes norėjome.

Ką sustabdyti pirmiausia, kad lietuvių kalba išliktų

Deja, turime valdžią, kuri naikina lietuviškai kalbančius rusų metodais. Tai ir rizikingos atominės elektrinės palaikymas bei statybos planai mūsų žemėje. Ir pirmenybės prieš tautą atidavimas monopolijoms, tame tarpe prekiaujančioms degtine (kaip "Maksima"). Ir pasų atiminėjimas iš išvykusių užsienin lietuvių, kuris primena rusų griežtumą poną paliekančių baudžiauninkų atžvilgiu bei Stalino-Chruščiovo-Brežnevo laikus. Tai ir aukštų mokesčių už studijas universitete įvedinėjimas, mažinantis mūsų universitetų bei kartu mūsų ekonomikos konkurencingumą regione. Tai ir universitetų iškėlimas į barakus priemiesčiuose (slėnių idėja), fiziškai atkertant juos nuo kitų valdžios ir kultūros centrų. Tai ir bandymai įvesti brangų medicininį aptarnavimą, kuris neabejotinai pablogintų šalies gyventojų sveikatą (palyginkime ES su JAV, dabar bandančiomis taisyti padėtį). Tai ir agresyvi užsienio politika, be reikalo supykdanti kaimynines tautas, bei mažinanti gimtinės saugumą ir mūsų verslininkų darbo galimybes. Tai ir valstybės išlaidų mažinimas bei mokesčių didinimas krizės metu, kai visas pasaulis bando gaivinti dūstančią ekonomiką priešingais metodais.

2008 m. lapkričio 4 d., antradienis

Pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas atsidūrė net antrajame 500-tuke

Pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas atsidūrė net antrajame 500-tuke. Tai tiesiogiai lemia mūsų ūkio ir valstybės valdymo aparato konkurencingumą pasaulyje. Kaip mes galime tapti geriausiais kokioje nors rinkos dalyje, neturėdami net galimybės pasamdyti geriausių darbuotojų skaičių, viršijantį tam tikrą kritinę masę? Ir kaip mes išliksime rinkoje, nebūdami geriausiais kokiame nors jos segmente? Todėl kiekvienam iš mūsų yra svarbus universitetų likimas.

2008 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Ką daro Lietuvos bankai?

Lietuvos bankai kerta šaką, ant kurios sėdi, stabdydami ekonomiką. Kirkilo ir Kubiliaus gaujos jiems padeda su kvailu džiūgavimu.

Ar tikrai Lietuvą visą laiką valdo rinkos fundamentalistai?

Sulaukus didelės krizės, net rinkos fundamentalistai kitose šalyse atideda į šalį ideologiją bei bando gelbėti rinką. Lietuvoje gi rinka tyčia griaunama, naudojantis krize. Iš tų nuolaužų lipdomi saujelės "patikimų" turtai.

2008 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Prieš branduolinę energetiką Lietuvoje

Mūsų nedidelė mafija (VP dešimtukas, Kubiliaus ir Kirkilo vadovaujamos gaujos) naudojasi branduolinės energijos liaupsinimu bei gąsdinimu tariamais pavojais, kad lupti iš žmonių monopolinius viršpelnius. Branduolinis kuras nėra lengvai prieinamas, todėl brangsta greitai. Ir perkame mes jį iš tų pačių rusų. Atliekų patikimo saugojimo problema neišspręsta net Amerikoje. Teroristų pavojus tokiems objektams milžiniškas. Politinė rizika, jei kur nors pasaulyje atsitiktų avarija, yra didžiulė. Vietoje tikro energetinio saugumo (namų šiluminės varžos didinimo, efektyvesnio transporto pirkimo, vėjo ir saulės energetikos) mes tik išpučiame laikinus saujelės kvailių turtus.

2008 m. lapkričio 1 d., šeštadienis

Prezidentas V. Adamkus pasisako prieš būsimosios valdančiosios daugumos norus naikinti daugelį socialinių lengvatų.

Prezidentas V. Adamkus pasisako prieš Kubiliaus vedamos būsimosios valdančiosios daugumos norus naikinti daugelį socialinių lengvatų. Gerai, kad nedavėm Kubiliui didelės daugumos Seime. Kritiškai nusiteikęs Prezidentas bei stipri opozicija Seime yra būtini, kad Kubiliaus radikalai visai nenuvairuotų Lietuvą į griovį.

2008 m. spalio 31 d., penktadienis

Laukiam gerų naujienų iš Amerikos

Kaip jums vyrai ir negėda? Nejaugi su visomis krizėmis Lietuva dorosis sunkiai dirbančių ir vaikus auginančių šeimų sąskaita? Gudrių lietuvių, susibūrusių apie poną Kubilių, politika: susiveržti diržus ir laukti, kol JAV išspręs mūsų ekonomikos krizės problemas. Pasirodo, jog naujiena mums turėtų būti net tai, kad JAV dabar kovoja tik su savo ekonominiais sunkumais. Mums reikės pasirūpinti patiems.

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis

Svarbiausi Seimo rinkimų rezultatai 2008 metais

Sveikinu visus, kurie neabejingi lietuvių likimui. Gerai padirbėjome. Tik penktadalio rinkėjų pasitikėjimą turinti potenciali Kubiliaus koalicija negavo mandato rimtoms, ypač nepopuliarioms, reformoms. (1)

Turime ir vėl keikti rusus. Jų kvailas nuotykis Gruzijoje išgąsdino mūsų pensininkus. Tie suleido Kubiliaus ožius į Lietuvos ekonomikos darželį. Susidėti su jais į ilgalaikę koaliciją būtų politinė savižudybė. Jie bandys ekstremalias monopolijoms naudingas reformas krizės metu, kai tvirta valstybės ranka, stimuliuojanti visą ūkį, yra būtina. Jiems kris kaltė už krizės skausmus, kurie mus kankins žymiai daugiau, negu drąsesnes kaimynines tautas.


1. "Net ir naujai sudaryta koalicija galės sunkiai teigti, kad ji turi didelės visuomenės dalies pasitikėjimą ir mandatą. Naują koaliciją rems apie 20 proc. piliečių", - sakė A. Krupavičius."
Politologas: rinkimams pristigo rinkėjų ELTA2008 spalio mėn. 27 d. 01:50

2008 m. spalio 25 d., šeštadienis

Benzino ir elektros kainų ryšys su mūsų politika Rusijos atžvilgiu

Kirkilas ir Kubilius gąsdina lietuvius rusais. Patys išmušinėja iš rusų jų satelitus. Rusai atsilygindami didina mums energetinių resursų kainas. Prisidengimas tokiu rusų elgesiu leidžia mūsų monopolijoms užkelti kainas Lietuvoje iki aukščiausio lygio Europoje. Monopolijos gauna viršpelnius bei finansuoja Kirkilo ir Kubiliaus partijų išsilaikymą prie lovio.

Rezultatas: Kubilius ir Kirkilas ilgai gali vaizduoti civilizacijos gelbėtojus. Rusai irgi patenkinti. Lietuvos, vienos iš skurdžiausių šalių Europoje, gyventojai moka už dujas, elektrą ir benziną daugiausiai. Kantrumas neišpasakytas.

2008 m. spalio 24 d., penktadienis

Išnyksim, kaip dūmas

Istorija nebus gailestinga Kūriui. Kūrys buvo politikierius, o ne teisėjas. Po Pakso nušalinimo, Kūrys pajuto despotinių valdymo metodų skonį. Remdamasis juokingu teiginiu, kad atskiras atvejis būtinai turi būti labai retas, Kūrys gynė pražūtingą Lietuvai pasų atiminėjimo iš išvažiuojančių lietuvių idėją. Idėja tikrai yra pražūtinga: praėjusiais metais Lietuvos pilietybės neteko per tūkstantį asmenų, daugiau kaip pusę iš jų dėl to, kad įgijo kitos šalies pilietybę. Mūsų tauta yra per maža tokiam rusiškam valdymo metodui. Išnyksim, kaip dūmas.

2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

Ką mes darome, kad atsilaikyti konkurencijoje su Indija, Kinija bei Rusija?

Klausimas Kirkilui ir jį ilgai palaikiusiam Kubiliui: Indija trečiadienį paleido pirmąjį automatiškai valdomą palydovą į Mėnulį ir tapo trečiąja Azijos šalimi po Japonijos ir Kinijos, tai padariusia.
Ką mes darome, kad atsilaikyti konkurencijoje su Indija, Kinija bei Rusija? Kur mūsų universitetų bei technologijų vystymo planas? Ar turės mūsų paslaugos bei prekės vietą Žemės ekonomikoje? Gal pensininkės iš jų varganų pensijų turės finansuoti mūsų universitetus bei ligonines? Ar tai vienintelė mūsų valstybės "geniali" idėja?

Ką daryti su Leo ponais?

Neleiskime Leo veikėjams tyliai išsiskirstyti su mūsų pinigais. Planas buvo paprastas: užkelti elektros kainas ir kitais būdais išpumpuoti mūsų visų lėšas į privačias kišenes, prisidengiant būtinybe statyti brangią atominę. Vakaruose dabar pakantumas tokiems žygiams žemas. Už daug mažesnius dalykus žmonės netenka visko ir praleidžia dešimtmečius kalėjimuose. Nerinkime konservatorių bei socdemų, kurie globoja mūsų monopolijas. Neleiskime pridengti atomo aferą vien Konstitucinio teismo aktais. Bet kuri kita partija neišdrįstų.

2008 m. spalio 20 d., pirmadienis

Universitetų privatizavimo avantiūra

Pakvieskime į rinkimus tėvus ir senelius. Visi pasipriešinkime mūsų universitetų privatizavimo avantiūristams: Kirkilui ir Kubiliui. Užtenka šeimas apkrauti skolomis.

2008 m. spalio 19 d., sekmadienis

Ką blogiausia mums paliko rusai?

Kai kas siūlo lietuviams, iš kurių atimami lietuviški pasai dėl dar vienos pilietybės įsigyjimo, gyventi Lietuvoje be pilietybės. Tada po sunkios krizės Lietuvoje grįžę visi lietuviai liktų be pilietybės. Tik "Vilniaus prekybos" dešimtukas išlaikytų Lietuvos pilietybę. Nereikėtų jiems švaistyti pinigus, paperkant partijas, "tvarkant" rinkimus bei referendumus. Nejaugi todėl jų tarnai, Kirkilas su Kubiliumi, neskuba gelbėti mūsų ekonomiką, nes toks įsakymas iš dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvos Centro komiteto? Gal yra šioje idėjoje šiek tiek tiesos. Rusai mus išmokė despotišką valdžią sukoncentruoti kelių šėšėlinių asmenybių rankose. Mes taip ir darom. Rusai mus išmokė atiminėti pasus iš pabėgusių vergų. Mes taip ir darom.

2008 m. spalio 18 d., šeštadienis

Oi bankai, bankai...

Dažnas komentarų rašytojas bei pokalbių dalyvis sako apie krizę, kad opozicija kalta, kad Amerika ar Rusija viskuo kaltos, kad reikia aptarti bankus ir panašiai. Atrodo, kad mes esame laukiniai izoliuotoje saloje, kad nesuprantame, kas darosi aplink mus. Krizė - tai mūsų butai, brangesni negu Berlyne. Krizė - tai mūsų statybininkai ir vairuotojai, netekę jų gražių uždarbių. Kai lenkai skolinosi eksporto sutvirtinimui, mes, bankų reklamos užliūliuoti, skolinomės būstams ir maksimų bei jų konkurentų statybai Lietuvoje. Krizė - tai mažėjantis pirkėjų skaičius mūsų eksportuotojams Vakaruose, o dabar - jau ir Rytuose. Krizė - tai alkanos mūsų šeimos, bandančios išsimokėti skolas. Krizė - tai pabrangę ar visai išnykę galimybės pasiskolinti mūsų verslams bei nekilnojamo turto pirkėjams. Krizė - tai mūsų Kirkilas ir ilgai jį palaikęs Kubilius, keliantys mokesčius "Sodrai", patentininkams ir kitiems, kai visas pasaulis mažina mokesčius, stimuliuodami dūstančią ekonomiką. Ir tai tik pradžia. Pasakos apie Ameriką, Rusiją ir bankus yra tiktai pasakos, rodančios, kad turtingi irgi verkia. Nustokime meluoti bent patys sau. Imkimės gelbėti, ką dar galima išgelbėti.

Dainelė apie Lietuvą

"Kęstas
2008.10.18 21:24

Lietuviais esame mes gimę,
Maksimai turim mes vergaut.
Jeigu vergauti nebenori,
Reikia tau dokumentus atimt.

Primas
2008.10.18 19:52
Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt. Kas širdimi to nejaučia, geriau lietuviu ir nebūt." (1)



1. http://www.lrt.lt/comments.php?strid=5082&id=4938767

Leiskite mums tik kūrenti branduolinį pragaro katilą

"Jungtį su Suomija turinti ir pati elektros energiją gaminanti Estija premjero lūpomis pareiškė padėsianti po IAE uždarymo numalšinti Lietuvos elektros alkį 500 megavatų elektros energijos... Tačiau Lietuvos energetikai šnibždasi, kad šis estų siūlymas nėra joks gelbėjimosi ratas Lietuvai. Importuoti elektrą Lietuva gali ir šiuo metu – iš Rusijos. Abejojama, ar elektra iš Estijos būtų pigesnė. " (1) Mums nereikalinga elektra iš Estijos. Mums nereikalinga net pigesnė elektra iš Rusijos. Leiskite mums tik kūrenti branduolinį pragaro katilą ir pardavinėti elektrą labai brangiai Lietuvos vartotojams. Tam rinkite monopolijų liokajus, Kirkilo ir Kubiliaus sėbrus, Seiman.







1. Estija siūlo iki 500 megavatų elektros energijos 2008 10 17 / 20:31 / LTV naujienų tarnyba

Taršos „rekordas“ jau daug metų priklauso didžiausiai šalies įmonei „Mažeikių nafta“

"Taršos „rekordas“ jau daug metų priklauso didžiausiai šalies įmonei „Mažeikių nafta“. Mažeikių rajone kasmet „pagaminama“ per 25 tūkst. tonų pramonės teršalų. Tai daugiau kaip trečdalis viso jų kiekio Lietuvoje, arba beveik tiek pat, kiek teršia visas šalies autotransportas." (1)

Didžiausios monopolijos, kaip "Mažeikių nafta", yra kartu ir didžiausios teršėjos. Tiems, kurie neabejingi mūsų aplinkai, vertėtų naudotis ir Lietuvos bei Europos Sąjungos antimonopoliniais įstatymais. Tai suardytų monopolijų ir valstybinio aparato kompleksą bei priverstų gamintojus keistis.




(1) Kur Lietuvoje gyventi kenksmingiausia? 2008 10 18 / 09:30 / Feliksas Žemulis „Lietuvos žinios“

"Praėjusiais metais Lietuvos pilietybės neteko per tūkstantį asmenų"

"Praėjusiais metais Lietuvos pilietybės neteko per tūkstantį asmenų, daugiau kaip pusę iš jų dėl to, kad įgijo kitos šalies pilietybę. " (1)

Kalbama, kad toks pasų atiminėjimas reikalingas, kad neduotume rusams galimybės teigti, jog jie gina jų piliečius Lietuvoje, jei jie šoktų sukelti trečiąjį pasaulinį bei branduolinį karą ir mus užpultų. Beja, Hitleris, atakuodamas Lenkiją, tiesiog sufabrikavo tokio karo paaiškinimą. Bet svarbiausia, kad galimybė, jog rusai pultų NATO ir Europos Sąjungą šiais laikais yra fantazija. Realiai Europos vadovybė, pavyzdžiui, Italijos premjeras Berlusconis svarsto, ar nepriimti Rusiją į Europos Sąjungą. Bet kokiu atveju lietuviškų pasų atiminėjimas iš užsienio lietuvių yra naudingas rusams, nes silpnina konkurentus jų kaimynystėje.

Taigi, mes, išsigandę Landsbergio ir Kubiliaus fantazijų, darome tai, kas realiai naudinga kaimynams rusams, bei naikiname lietuvių tautą.








1. Mažėja Lietuvos pilietybę turinčių asmenų 2008 10 18 / 11:12 / Neringa Gudišauskaitė Lietuvos radijas

2008 m. spalio 17 d., penktadienis

Mažiau mokesčių įmonėms, įsigysiančioms naujausių technologijų bei programinę įrangą

"Vyriausybė palaimino iniciatyvą sumažinti pelno mokestį iki 35 proc. įmonėms, įsigysiančioms naujausių technologijų bei programinę įrangą.Bet tik maža dalis verslininkų mano, kad dėl sugriežtinto bankų kreditavimo ras lėšų naujai įrangai." (1)

Nesutinku su vyriausybės kritikais. Laiku pasiūlyta idėja. Krizė greitai išnaikins atgyvenusias struktūras Lietuvos versle. Turime pasistengti, kad tai, kas išaugs naujo, sugebėtų lengvai konkuruoti pasaulyje. Be naujų technologijų tai būtų nerealu.





1. Pelno mokesčio lengvata – pavėluota 2008 10 17 / 07:59 / Eglė Kapočiūtė„Lietuvos žinios“

2008 m. spalio 15 d., trečiadienis

Komentarai apie Šimašių (be komentarų)

"Kęstas
2008.10.15 08:34
Šimašiaus išvedžiojimai yra ne kas kita, kaip reklama, kuri naudinga tarptautinėms monopolijoms, veikiančioms Lietuvoje, bet pražūtinga lietuviams. Įdomu, kas už ją moka? Kaip konkrečiai pinigai nukeliauja iš monopolijų sąskaitų į Lietuvos radijo bei Šimašiaus kišenę? Kas žino apie tai ir nori padėti Tėvynei?


Algirdas Kęstui
2008.10.15 15:29
Jokia paslaptis kaip pinigai nukeliauja į Šimašiaus kišenę. Šimašiaus vadovaujamo UAB'o, skambiai pavadinto institutu, tinklapyje WWW LLRI LT visa tai skelbiama skyriuje Apie LLRI > LLRI rėmimas > Kaip tapti LLRI rėmėju. Ten galima rasti ir "rėmėjų" sąrašą, tarp kurių: Vilniaus prekyba, bankai, Lietuvos dujos, Dujotekana ir kt. Beje, jau minėtame tinklapyje galima pasiskaityti ir kodėl "verta" remti šį "garbingą" institutą - kaip viena priežąsčių nurodoma, kad tapti rėmėjų verta jei norite mokėti mažesnius mokesčius. Platesnių komentarų nemanau, kad reikia. O kodėl kiekvieną LLRI atstovų žodį taip paslaugiai ir kaip nešališką nuomonę ištiražuoja LRT - labai įdomu ir man. " (1)

1. http://www.lrt.lt/comments.php?strid=2838146&id=4927399

Ar bus Lietuvoje šįmet krizė?

Atrodo, kad mano vyresnieji broliai Lietuvos pensininkai patikėjo bankų analitikams, kad Lietuvą aplenks ekonominė krizė, kad galima paeksperimentuoti su radikalo Kubiliaus valdžia. Be reikalo. Lietuvoje neseniai buvo tas pats neatsakingo pinigų darymo iš nieko burbulas. Gyvenamojo ploto, ir ne tik jo, kainos pakilo į stratosferą. Dabar viskas skausmingai nusileidžia žemėn, kaip ir kitose pasaulio šalyse. Kubiliui ir jo viršininkui (Landsbergiui) tektų žiūrėti į alkanų minių akis ir spėlioti, kuo tuos žmones pamaitinti. Ar mes tikrai žinome, kad konservatoriai tam tinka? Piktumas nėra geriausia savybė šiuo atveju.

Laikas pamiršti kvailas reformas

Iš vienos pusės Leika rašo: "Suprantama, būtų sunkiai įsivaizduojama, kad Vyriausybė galėtų mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje ar mažinti socialines išmokas. Nepaisant, to, kaip patraukliai tokie siūlymai beatrodytų, jie nėra realūs politiniu požiūriu, o ir didelės dalies visuomenės būtų sutikti priešiškai." (1) Iš kitos pusės: "Realiausia išeitis – atsisakyti nemokamos sveikatos apsaugos ir nemokamo aukštojo mokslo politikos." Va šitas pasiūlymas nėra realus politiniu požiūriu. Žmonės nesutiks vergauti bankams už išsilavinimą ir mirti gatvėse, negalėdami susimokėti už brangų medicininį aptarnavimą. Leika gal ir analitikas, bet jokiu būdu nėra politikas.


1. M.Leika. Ar atėjo laikas naujajam kursui biudžeto politikoje? Mindaugas Leika, finansų analitikas, www.DELFI.lt2008 spalio mėn. 15 d. 10:19

Ar palaikys Kubilius Kirkilą?

" Idėjiniu atžvilgiu TS-LKD yra daug tvirtesnė opozicija socialdemokratams negu TT." (1)

Idėjos nesvarbu, nes tai yra tik žodžiai. Veiksmai parodo realios Kirkilo-Kubiliaus koalicijos egzistavimą.

Su tuo sunku ginčytis būtų ir V. Laučiui: "Savo ruožtu o rinkimuose pirmą vietą dabar laimintys konservatoriai gana ilgą laiką rėmė Gedimino Kirkilo vyriausybę." (1)


1. V.Laučius. Rinkėjai balsavo prieš valdžią? Nepanašu. (24) www.DELFI.lt2008 spalio mėn. 15 d. 12:44.

2008 m. spalio 14 d., antradienis

Didžioji depresija ir Lietuva

Nauji pasiūlymai iš stambaus verslo ruporo, pono Šimašiaus lūpų: "Krizės laikais išsitekti į išlaidas sunku. Tačiau tai daryti būtina. Ir ne tik panaikinti biudžeto deficitą, bet ir sumažinti mokesčius." (1)
Nepakankamas valstybės vaidmuo ekonomikoje ir verslo godumas įvarė Lietuvą į krizę. Šimašiaus pasiūlymas: duokime verslui dar daugiau pinigų ir laisvės. Lyg tai Didžioji depresija niekad neegzistavo ir negali pasikartoti Lietuvoje. Valstybė išvedė ekonomiką iš tos depresijos, darydama priešingai, negu siūlo Šimašius.
Šimašiaus išvedžiojimai yra ne kas kita, kaip reklama, kuri naudinga tarptautinėms monopolijoms, veikiančioms Lietuvoje, bet pražūtinga lietuviams. Įdomu, kas už ją moka? Kaip konkrečiai pinigai nukeliauja iš monopolijų sąskaitų į Lietuvos radijo bei Šimašiaus kišenę? Kas žino apie tai ir nori padėti Tėvynei?


1. Subalansuotas biudžetas ir mažesni mokesčiai 2008 10 14 / 11:54 / Remigijus Šimašius

Paulauskas ir emigracija

"Po nesėkmingų Seimo rinkimų, Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininką Artūrą Paulauską vienas jo bendražygis paragino palikti partijos vadovo postą.
Vienas šios partijos įkūrėjų, 2000-2004 m. Seimo narys Gintautas Kniukšta įsitikinęs, jog tokiu būdu Naujosios sąjungos pirmininkas turi prisiimti atsakomybę už, jo nuomone, triuškinamą partijos pralaimėjimą rinkimuose." (1)

Paulauskas įsiminė Lietuvai ne tik neteisėtu sklypo pasididinimu. Jis pirmasis ir garsiausiai siūlė referendumu nuspręsti lietuviškų pasų atiminėjimo iš emigrantų klausimą. Kartu jis atkakliai atsisakinėjo patikslinti - jis yra už pasų atiminėjimą, ar prieš. Po pralaimėto referendumo dėl Ignalinos elektrinės galima spėti, kad jis, vargšas, tikėjosi tokiu pat būdu sutrukdyti emigrantams išlaikyti Lietuvos pilietybę, kartu išsaugodamas "draugišką tiems emigrantams" poziciją. Nesubtili politika.


1. A. Paulauskui – raginimai palikti partijos vadovo postą 2008 10 14 / 15:00 / ELTA

2008 m. spalio 13 d., pirmadienis

Ko nebus su "Leo.lt"?

Net baidant galimu elektros pabrangimu, referendumas neįvyko. Lietuva nepalaikė branduolinės energijos gamybos pratęsimo idėją. "Maksima" negalės remtis referendumo rezultatais, reikalauti iš mūsų papildomų aukų, ir dar labiau kelti elektros kainas neva tai "Leo.lt" projekto labui.

2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Kas bus Kubiliumi?

Istorija dažnai eina prie tikslo aplinkiniais keliais. Kubilius nesusidoros su krize. Ideologija jam neleis. Pagarsės, kaip žmogus, įvaręs lietuvius į baisų skurdą. Nuo to prasidės dvidešimtmetis Pakso partijos valdymas.

Mūsų ir lenkų energetinis saugumas

Lenkija naudoja kalbas apie energetinį saugumą, kad ilgiau deginti anglį, kuo mažiausiai mokant už aplinkos teršimą. Mūsų gi dalyvavimas šituose svarstymuose yra tik karšto oro pūtimas, kol neleisime žmonėms plėtoti elektros energijos ir šilumos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Apsukrios monopolijos tuo tarpu naudoja šiuos gąsdinimus, kad pakelti energijos kainas.

2008 m. spalio 11 d., šeštadienis

Vienybėje yra mūsų jėga

Išsilaikėme tiek tūkstančių metų Lietuvoje, išgyvensime ir šiuos laikus. Nepasidžiaugs lietuvių tautos priešai: išsaugosime ir tautos kamieną tėvynėje, ir jos šakas užsieny. Vienybėje yra mūsų jėga.

Lietuva ir Černobylio katastrofos pasekmės

"Lietuvoje ketinama kurti tarptautinį mokslinį centrą, kuris nagrinės Černobylio katastrofos pasekmes ir numatys priemones joms likviduoti. " (1)

Laiku daroma. Šios žinios tiks "Maksimos" gobšumo sukeltos radiacijos poveikio pasekmėms minimizuoti. Prancūzai pastoviai suranda jų aplinkoje pasprukusius iš elektrinių radioaktyvius izotopus.


1. Katastrofos padarinius tirs naujas centras 2008 10 11 / 20:30 Vytautas Vitkus„Panorama“

Kokių veiksmų laukiame iš mūsų vyriausybės?

"Vašingtone apie galimus finansinės krizės sprendimo būdus kalbėję Didžiojo septyneto šalių atstovai nesugebėjo susitarti dėl jungtinio veiksmų plano." (1)

Europos Sąjunga taip pat neturi bendros politikos svarbiausių prieš krizę nukreiptų priemonių atžvilgiu. Belieka laukti tik ryžtingų mūsų vyriausybės veiksmų.








1. G7 šalys kovos su finansų krize 2008 10 11 / 09:58 / Ainius Lašas, Lietuvos radijas.

2008 m. spalio 9 d., ketvirtadienis

'''Didžioji depresija'''?

Vokiečiai ką tik išsigando, kad jiems reikės mokėti už kitų europiečių ištraukimą iš krizės. Dauguma bendrų Europos Sąjungos veiksmų užblokuoti. Todėl dabar už tai atsakingos atskirų šalių vyriausybės.

2K (Kirkilo/Kubiliaus) valdžia primena amerikietiškąją prieš '''Didžiąją ekonominę krizę''' (dar vadinamą '''Didžiąja depresija''') – didžiausią kapitalistinio ūkio krizę, vykusią 1929–1933 metais. Tokie pat idėjiniai, kovojantys už civilizaciją ir prieš raudonąjį marą, palaikantys stambų verslą, keliantys mokesčius patentininkams, kai kitos vyriausybės grąžina žmonėms jau sumokėtus mokesčius, kad stimuliuoti lėtėjantį ūkį.

Dabar vėl spekuliacijų bei nevykusių vyriausybių veiksmų dėka pasaulio ekonomikoje dingo pasitikėjimas. Jei 2K vėl išrinksime, teks ruošti degtukų ir druskos atsargas, bei pasirengti šalies ekonomikos krachui. '''Didžioji ekonominė krizė''' Lietuvoje bus garantuota.

(Pastaba: prieš priimant investicinius sprendimus, pageidautina pasitarti su profesionaliu konsultantu.)

Išlieka tik geriausieji

Reikia keisti valdžią, jei norime išlikti pasaulyje. Dabar mūsų universitetų nėra nei tarp geriausių šimto universitetų. "Šiais metais geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąraše jau penktą kartą iš eilės pirmąją vietą užėmė prestižinis Harvardo universitetas.
Antroji vieta taip pat atiteko amerikiečiams - Jeilo universitetui, o trečioji ir ketvirtoji - Didžiosios Britanijos Kembridžo ir Oksfordo universitetams.
Kalifornijos Technologijos institutas liko penktas.
Kasmet britų žurnalas „Times Higher Education" geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas renka atsižvelgdamas į įvairius kriterijus - studijų kokybę, atliktus mokslinius darbus, studentų ir mokyklų darbuotojų nuomonę (tiesa, dėstytojai negali balsuoti už savo universitetus).
Tarp 100 geriausių mokslo įstaigų šiemet pateko 42 Šiaurės Amerikos, 36 Europos bei 22 Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių universitetai. Baltijos šalių aukštosios mokyklos į sąrašą nepateko." (1)

1. Geriausi 2008 metų pasaulio universitetai Diena Media, BBC inf. 2008-10-09, 13:04

Kirkilo bei "slaptai" jį palaikančio Kubiliaus valdymo pasekmės

Jei paliksime 2K (Kirkilą ir "slaptai" jį palaikantį Kubilių) valdžioje, tai turėsime brangiau negu latviai ir estai mokėti už benziną jų proteguojamai "Mažeikių naftai", už elektrą - "Leo.lt" ir t.t. O dujos liks pačios brangiausios Europoje. Už išsilavinimą bei gydymą galėsime susimokėti tik tuo atveju, jei bankai mums paskolins didžiules sumas. Mūsų giminės ir draugai užsieny turės pasirinkti tarp lietuviško paso ir sunkiu darbu uždirbtos pensijos. Valstybė ir toliau liks pasyvi užsitęsusioje ekonomikos krizėje.

2008 m. spalio 8 d., trečiadienis

Konservatoriai ir krizė

Konservatoriai turi tik pasenusias laukinio monopolinio kapitalizmo idėjas. Ypač jos kvailai atrodo šios krizės metu. Konservatoriai bando kurstyti sekantį pasaulinį karą. Lietuvių tauta neiškentėtų antro konservatorių prasiskverbimo į vienvaldystę.

2008 m. spalio 7 d., antradienis

Kodėl turime tokią keistą valdžios struktūrą?

Ir buvę komunistai (dabar socdemai), ir buvę jų oponentai (šių dienų konservatoriai) susikompromitavo tiek, kad pavieniui negali valdyti. Todėl jie veikia išvien, kai prisieina svarstyti rimtesnes problemas. Ginčai tarp jų tikrai yra tik rinkiminis spektaklis. Tai jau praeities etapas. Mes ateiname į ilgos ir sunkios krizės laikus. Tai ir pasaulinė ekonominė krizė, ir pasitikėjimo tarp lietuvių krizė. Jei ir vėl svarbiausias jėgas galės Seime sukaupti šios dvi partijos, - niekas nepasikeis. Mes pasitiksime artėjančius didelius išbandymus nepasiruošę.

Lietuvos "laisvoji rinka" ir universitetai

Yra galvojančių, kad "tik laisva rinka atgaivins tingų ir dvokiantį sovietinio "švietimo ir mokslo" liūną."

Konservatoriai ir socdemai jau apdegė sparnelius, bandydami laisvos rinkos įvedimu sunaikinti Lietuvos universitetus. Yra dalykai, kurių tvarkymui tinka laisvoji rinka. Aukštasis išsilavinimas nėra vienas iš jų. Ir Lietuvoje nėra laisvos rinkos. Čia savivaliauja monopolinis kapitalas, kuris buvo palaikomas Kirkilo/Kubiliaus dueto. Dabar ši konfigūracija keisis.

2008 m. spalio 6 d., pirmadienis

Kiek daug ponų, ir kokie jie visi gražūs...

Jei ir vėl suteiksim valdžią pavojingai radikalėjantiems Kirkilo bei Kubiliaus žmonėms, monopolijoms bus dar gražiau. "Leo.lt" pastatys už mūsų pinigus ne tik atominę elektrinę, bet ir daug nuostabių rūmų sau šiltesnėse pasaulio vietose, pavyzdžiui, Izraelyje. "Mažeikių nafta" mūsų dėka papuoš naujais pastatais Varšuvą. Skandinaviški bankai rinks dideles palūkanas iš mūsų už paskolas brangioms studijoms, bei už paskolas privatizuotam brangiam gydymui. Augs miestai Skandinavijoje už mūsų pinigėlius. Rusų monopolijos, pasiremdamos Kirkilo ir Kubiliaus akiplėšiška karo kurstymo politika, išlaikys mums aukščiausias Europoje naftos ir dujų kainas ir už mūsų lėšas dar papuoš Maskvą. Referendumo pagalba bus bandoma paaiškinti, kodėl, pažeidžiant Konstituciją, atimta prigimtinė teisė iš mūsų giminių, uždirbusių pensijas užsienyje, išlaikyti Lietuvos pilietybę. Tokiose vietose, kaip Meksika ar Ispanija atsidurs mūsų pensininkų turtas. Lietuva jau dabar nualinta. Nusimeskime apkvaitusių nuo valdžios provincijos "gudruolių" - Kirkilo ir Kubiliaus dueto - valdymą. Mums reikalingi tie pinigai atstatyti Lietuvą.

Geri ir blogi pažadai

"Liūdnos Didžiosios Britanijos ekonomikos prognozės ir silpstantis svaras sterlingų nieko gera nežada ir šioje šalyje įsikūrusiems emigrantams iš Lietuvos." (1)





Kaip blogai. Nebus kam išlaikyti Konstitucinį teismą, Seimą ir Adamkų (kaip jis gyvens be teniso). Visi jie kolektyviai ir nelegaliai atiminėja lietuviškus pasus iš emigrantų. Viena prošvaistė: Tvarkos ir teisingumo partija žada atsisakyti šio pasų atiminėjimo.













1. Emigrantų kišenės tuštėja 2008 10 06 / 11:54 „Vilniaus diena“