Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Kalba, universitetai ir krizė

Sako, kad jei įvesime brangiai kainuojančias studijas, tai silpni universitetai patys užsidarys, Tai tiesa. Bėda tame, kad visi mūsų universitetai yra silpni. Jei prarasime vienintelį įrankį žmonių kvalifikacijos kėlimui, negalėsime konkuruoti globalioje ekonomikoje. Mūsų darbo jėga jau niekada nebus pigesnė negu kaimynų, nes ir pragyvenimas Lietuvoje brangus.

Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų, leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje, panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje. Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas knygoms, maistui, būstui ir transportui. Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudotume krizės atnešamas permainas. Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kuriuos išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti. Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva.

"Ir kuris gi geriausias pasaulio specialistas važiuos į Lietuvą už dabartinį 800 Eur/mėn profesoriaus atlyginimą, kai pas save uždirba 5-10 tūkst Eur/mėn?" Tai mėgstamiausias mūsų rektorių argumentas. Pasistatėme tvorą specialistams iš užsienio iš kalbos ir kitų reikalavimų. Nieko nekainuoja tą tvorą nugriauti. Kai kas nors apie tai paklausia, pradedame rėkti, kad niekas neis dirbti už tokius pinigus. Bet tvorą laikome, kad tikrai niekas neitų. Mat bijome labiau kvalifikuotos konkurencijos. Tvora neapgynė Kiniją senovėj. Neapgins ir mūsų profesorių nutupėtas vietas dabar. Tiesiog gabūs studentai tuos geriausius pasaulyje profesorius ras užsienyje. Lietuvos ūkis bankrutuos, teks mūsų profesoriams paieškoti postdokų duonos už jūrų marių.

Beje, ne visi geriausieji pasaulyje uždirba tuos 5-10 tūkst Eur/mėn.

Ekonominė būtinybė, noras išlikti, privers pakeisti ir Lietuvių kalbos įstatymą, ir kitas teisines normas. Kūmai iš rektorių, ŠMM, vyriausybės ir profesorių turės taikytis su šiandiena. Krizė pagreitins tuos pokyčius. Beje, tikrai gabūs ir produktyvūs gali siekti visai normalių Europos Sąjungos grantų. Geras mokslinis darbas tiek pat, bent teoriškai, įmanomas Lietuvoje, kaip ir bet kur Europos Sąjungoje. Tik sukurkime sąlygas formuotis imtelektualiam potencialui, kad dalyvauti tuose konkursuose. Jei čekai laimi, tai kuo mes prastesni.

Komentarų nėra: