Kur gyventi? Ten, kur jūs galite sau leisti, turint omeny jūsų dabartines pajamas. Geras pratimas yra susėsti dviese (jei abu leidžiate pinigus) sudaryti sąrašą tų išlaidų, kurias jūs neseniai padarėte ir kurios būtinos, ir išlaidų, be kurių galima apsieiti.
Kiek liks pinigų nuo būtiniausių išlaidų ir nors nedidelių santaupų, yra pinigai, kuriuos galite išleisti būstui. Visada ir visur yra žmonės, kurie vargsta. Jiems tie jūsų pinigai būtų tikras išsigelbėjimas. Gal arti prie Vilniaus ar Kauno labai geros vietos neišsinuomosite. Nuomokitės tokią, kokią galite sau leisti. Jei tai atitolins jus nuo bendruomenės, su kuria jūsų gyvenimas dabar taip tampriai susijęs - ką padarysi. Galėtų išeiti, kad gyventi arti tos bendruomenės jums yra pernelyg brangu. Negalite juk mirti nuo bado ir ligų vardan bendruomenės. Gal ir galite, bet būtų gana keista. Jei neišeina sau leisti didesnio, patogesnio ploto, galite pagyventi ankštai. Kai su laiku pajamos išaugs, rasite geresnį plotą ir grįšite į bendruomenę.
Svarbu prisiminti, kad skolos kaupiasi lėtai ir atiduodamos taip pat lėtai. Stebuklų nebūna. Geriausia padaryti taip, kad automatiškai iš kiekvienos gautos pinigų sumos tam tikras kiekis eina santaupoms, tam tikras kiekis eina skoloms atiduoti, ir tam tikras kiekis - pragyvenimui. Jei tai galima sutvarkyti, organizuojant automatinius banko pervedimus į specialias banko sąskaitas - tai yra geriausia. Blogiausiu atveju - gryni pinigai ir vokai taip pat gerai dirba. Būtinai reikia kontaktuoti žmones, iš kurių pasiskolinote, paaiškinti, kada ir kaip atiduodate. Uošvei tai netinka, bet, jei kitas žmogus ar bankas nesitiki greitai iš jūsų skolą atgauti, tai galima pabandyti ir nusiderėti gal net pusę sumos.