1. _- Ar tenka susidurti su skaudžiais atvejais, kai žmogus miršta tik todėl, kad jam reikalingas modernus gydymas nekompensuojamas?
- Tai iš tiesų skaudūs atvejai, kurie labai apsunkina ir gydytojų darbą, kadangi jie turi ne tik tiesiogiai dirbti su pacientu, bet ir eiti kryžiaus kelius dėl vaistų. Tai kainuoja ir daug laiko, ir nervų, sveikatos. Atsimenu pacientę, kuriai tos tabletės mėnesiui kainavo dvi ar tris dešimtis tūkstančių litų. Vienam mėnesiui ji gavo paramą iš miestelio, kuriame gyveno, mero, dar ji pardavė butą ir išėjo gyventi pas vaikus. Ji guodėsi: „Štai, kelis mėnesius dar pratempsiu, o kas toliau – nežinau“. Kalbant su tokiu žmogumi nevalingai atsiranda gumulas gerklėje. Atrodo, dirbi visą gyvenimą, stengiesi, o kai ištinka tokia bėda, tau pasako, kad neskirs pinigų tavo vaistams. Pats ieškokis tų pinigėlių, parduok butus. Bet juk ir ši suma baigsis. Kiti žmonės tampa pikti ant viso pasaulio, kad negavo gydymo, nusivilia ir jau laidoja save. Šie vaistai – jų paskutinė viltis, nes visa kita jau nepadeda._ Vėžiu sergančių žmonių kasdienybė: dėl vaistų tenka parduoti ir butus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą