Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Referendumu sustabdykime karo kurstytojas

Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė trokšta įrodyti jų atsidavimą tai valdžiai, kuri dabar jas maitina. Todėl jos abi kala Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Perkam atsargai labai brangias dujas, kurių niekam nereikia. Pjauname mūsų verslus neveiksmingomis ekonominėmis sankcijomis ir kontrasankcijomis. Švaistome pinigus ginkluotei, kuri niekaip neprasidedančio karo atveju greit sensta ir rūdyja. Varome prievarta galimai daugiau mūsų jaunų vyrų iš šeimų ir darboviečių mokytis pasenusios karo taktikos. Vieninteliai pasaulyje duodame ginkluotės elementus korumpuotiems [1] ir neskaidriems  Ukrainos oligarchams, pradėjusiems pilietinį karą Ukrainoje. Vieninteliai pasaulyje kaltiname Rusiją terorizmu. Ivedame cenzūrą. Mūsų Prezidentė vienintelė pasaulyje praktiškai nenulipa nuo vokiško tanko.

Kokie rezultatai? Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė įrodo jų atsidavimą šiandienos valdžiai. Bet kokia kaina? Atmosfera Lietuvoje slogi, kaip niekada ketvirčio amžiaus laikotarpy. Netenkame daug pinigų ir verslo galimybių, daug jaunų vyrų ir moterų skubiai emigruoja. Pamažu Lietuva pavirsta apleistais šabakštynais.

Reikalingas referendumas, kuris leistų ar uždraustų kalti Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Tai pernelyg svarbus sprendimas, apverčiantis aukštyn kojom visą Lietuvos gyvenimą. Turi nuspręsti visa Lietuva.


1. "And, in one of the most stressed countries in Europe, a grim standoff over debt is taking place. Ukraine is moving closer to default after creditors continued lending to the country despite zero growth and a corrupt and opaque political and economic system. Now, some of those creditors, including Franklin Templeton, an American investment firm, have resisted Ukraine’s demand they take a loss on their principal investment, preferring instead to extend the repayment period.
But last week, Ukraine’s finance minister, Natalie Jaresko, said that a default was “theoretically possible.”"

Mes čia susiuostysim ir gerai gyvensim?

Ar galima mūsų atlyginimais sulaikyti nuo emigracijos iš Lietuvos inžinierius? Ne. Lietuvos inžinieriams, turintiems daug darbo reikalaujantį ir rinkoje paklausų išsilavinimą, mokami juokingi atlyginimai. Štai kokie aprašyti pavyzdžiai:

"KTU atlikto tyrimo duomenimis, technologinių specialybių darbuotojų atlyginimas jau pirmaisiais darbo metais didesnis už šalies vidurkį, šiuo metu siekiantį 543 eurų į rankas. „Net dar studijuojantys būsimieji inžinieriai jau uždirba 500 eurų“, – tvirtina D. Žostautienė. Kiek moka jauniems diplomuotiems inžinieriams, Panevėžio darbdaviai nelinkę sakyti: motyvuoja, kad uždarbis – labai individualus dalykas ir priklauso nuo darbuotojo asmeninių gebėjimų. Vienas, startavęs su 500 eurų alga, ir po penkerių metų gali tebedirbti už tiek pat, o tą pačią kompetenciją universitete įgijusiam jo kolegai per tą laiką užmokestis gali būti šoktelėjęs kelis kartus.

Pavyzdžiui, baldų įmonė Vilniuje, ieškanti inžinieriaus konstruktoriaus, skelbia jam mokėsianti 800 eurų, neatskaičius mokesčių, Klaipėdoje automatikos įmonė inžinieriui pasiruošusi mokėti 1000 eurų. Dar viena veiklos srities nenurodžiusi sostinės įmonė automatikos valdymo ir robotikos specialistui iš pradžių sutinka mokėti ir 1 500 eurų „popieriuje“.

Elektros ir telekomunikacijos tinklų projektavimo ir statybos įmonės „Indastrus“ generalinis direktorius Kęstutis Kišonas „Panevėžio balsui“ pripažino: inžinerijos specialistų deficitas auga. Per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus Lietuvos aukštosios išleido minias vadybininkų, verslo administratorių, socialinių darbuotojų. „Senieji inžinieriai traukiasi į pensiją ir nėra kas juos pakeistų“, – problemą mato K. Kišonas. Paklaustas, kokiu atlygiu vertina deficitinės specialybės darbuotoją, įmonės vadovas sakė inžinieriams vidutiniškai mokantis 695 eurus. K. Kišonas tikina darbuotojus motyvuojantis ne vien atlyginimu. „Į jauną specialistą reikia dar daug investuoti. Jis uždirba ne per atlyginimą, o, tarkime, per mokymus. Baigtus kursus įrodantys pažymėjimai, atestatai darbuotojui suteikia solidumo. Be to, žmogus ne vien pinigais sotus. Yra ir kitų sulaikančių veiksnių: geras klimatas kolektyve, susiklausymas“, – sako darbdavys."

Taigi, Lietuvos darbdaviai vilioja susiklausymu ir susiuostymu. Gaila, kad inžinieriai nėra šuniukai.


Pairusi tvarka Žemėje yra tik mūsų visuomenės gyvenimo betvarkės simptomas

Pagal popiežiaus Franciskaus encikliką, pernelyg laisvas, nepakankamai moralės, politikos ir valstybės suvaržytas, kapitalizmas leidžia mums, turtingiesiems pilniausiai patenkinti mūsų individualius poreikius, deja, sunaikinant tvarką gamtoje ir visuomenėje [1].

Teršalų apribojimų ir prekybos leidimais teršti sistema veda prie manipuliacijų (taip ir buvo ES su leidimais teršti atmosferą anglies dvideginiu) ir tokiu būdu perkelia turtus nuo vargšų turtingesniems. Atmosferos teršimo anglies dvideginiu mokestis neturi šio trūkumo [2].

Mūsų bendruomenės tapo atomizuotos, žiaurios ir netinkamos žmonių gyvenimui [3].


1. "But there is something more profoundly subversive about Laudato Si’ than what it says on climate change. On the day it was published, the pope privately told his closest advisers in Rome that the encyclical was not really an environmental document at all. Global warming is merely a symptom of a deeper malaise.

The real problem, he insists, is the myopic mentality that has failed to address climate change to date. The rich world’s indifference to the despoliation of the environment in pursuit of short-term economic gain is rooted in a wider problem. Market economics has taught us that the world is a resource to be manipulated for our gain.

This has led us into unjust and exploitative economic systems that support what Francis calls “a throwaway culture,” one that treats not just unwanted things but also unwanted people — the poor, the elderly and the unborn — as waste.

Capitalism may maximize our choices, he observes, but it offers no guidance on how we should choose. Insatiable consumerism has blinkered our vision and left us unable to distinguish between what we need and what we merely want.

It is in this analysis that the pope’s replies to his conservative critics lie. Capitalism may have lifted millions out of poverty, but it has done so at a huge cost. That is shown by the catastrophic air pollution in China, which has replaced the United States as the world’s biggest emitter of greenhouse gases. Worse than that, poorly regulated capitalism in the global south has left behind millions more — the weakest and poorest.

Technological solutions often just change the problem without truly solving it, the pope says. His critics have countered that gas from fracking is less polluting than burning coal. But that is like advocating dieting by eating reduced-fat cookies. Carbon-trading, Francis says, may just encourage speculation — and continued overconsumption.

Population is likewise a red herring, he insists. Poor people make hardly any contribution to global warming, according to one of the pope’s chief science advisers, Hans Joachim Schellnhuber of the Potsdam Institute for Climate Impact Research. A 10 percent cut in emissions by rich nations, he says, would be far more effective in combatting global warming than any birth control program.

In all this, the market has tricked us into confusing technological advance with progress. It has reduced our politics to a maximization of our individual freedom and choice. We have forgotten the common good as we have our common home, the earth.

Francis is saying that the environmental crisis is really a crisis in laissez-faire capitalism. And he is saying that the answer is a profound change at all levels — political, economic, social, communal, familial and personal. This is not Marxist, for it lacks a materialist view of history. But it is revolutionary — and deeply disturbing to those with a vested interest in the status quo."


2. "Pope Francis was right in his encyclical to criticize market mechanisms like cap and trade. Carbon markets invite volatility and manipulation, which invariably shift resources from poor to rich.

Carbon taxes, in contrast, are price mechanisms. They don’t create markets; they correct them by internalizing the costs of carbon pollution into prices of fossil fuels.

That Pope Francis grasps this crucial distinction is evidenced by his asking that “the economic and social costs of using up shared environmental resources are recognized with transparency and fully borne by those who incur them.”

Internalizing those costs is what carbon taxes do. No markets required."

3. "The more practical struggle is to repair a society rendered atomized, unforgiving and inhospitable." 



2015 m. birželio 27 d., šeštadienis

Ar galime kaltinti tuos, kurie ruošia mums maistą?

Ar galime kaltinti tuos, kurie vietoje šviežių bulvių vartoja prieš pusmetį  padarytą ir konservantų prikimštą tarkuotų bulvių pusgaminį? Ar galima kaltinti tuos, kurie dar pailgina maisto laikymo terminus, masiškai naudodami  trans riebalus, kurie taip kenkia mūsų kraujagyslėms, kad net yra uždrausti JAV ir Danijoje, bet laisvai leidžiami Lietuvoje? Ar galima kaltinti tuos, kurie, trūkstant pigios ir geros darbo jėgos, užaugina mums viską su arkliškomis pesticidų dozėmis? 

Juk visko pagaminama daugiau, negu galime išpirkti. Jei vienas pradės gaminti brangiau, gaminti švariai, kaip buvo gaminama anksčiau, tai to brangesnio maisto niekas nepirks. Niekas nenori prarasti cigarečių kontrabanda ir kitais sunkiais žygiais sukaupto kapitalo, niekas nenori prarasti tėvų žemes. Kas gali, nenori prarasti milžiniškų pelnų (kaip Maximos, žiūrėk prabangių Numavičių vestuvių nuotraukas).

Bet tiems mūsų mažyliams, kurių senelių jau nebėra, todėl šių mažylių maistas ateina iš kavinukių, turgų, parduotuvių bei restoranų, audiniuose kaupiasi konservantai, trans riebalai, pesticidai ir kiti chemikalai dar iki gimimo. Kaip tai paveikia mažylių vystymąsi, protinius sugebėjimus, bendrai sveikatą, pasakyti sunku. Suaugusiems  reguliariai vartoti toks maistas irgi problematiška. Gerai nėra. 

Išvados: ką jums besakytų tie, kurie parduoda Lietuvoje  švarų maistą, tai yra tik reklaminis melas. Norite švaraus maisto - užsiauginkite patys. Bus ne tik švariau, bet pigiau ir skaniau.

Voro straipsnis jaunoms muselėms

Matote balą? Tai šokite per ją, šokite. Aš voratinklį jau pakabinau. Dirbkite man bent du metus nemokamai ir tapkite nepakeičiamu. Tada gausite minimumą, kol jūsų sveikata trauks.

Pasirodo, suskystintų dujų terminalas pakibo girnapuse ant lietuvių kaklo

Dujų vartojimas žymiai mažėja, nes žmonės pereina prie pigesnių malkų. Suskystintų dujų terminalas darosi nereikalingas, o mokėti brangiai už jo nuomą reikia. Ką sugalvojo mūsų politikai?

Ogi kiekvieną, kas bent teoriškai gali gauti dujų, įskaitant ir individualių namų savininkus, priversti mokėti suskystintų dujų terminalo mokestį. Turi bulių? Melžk. Daryk, kaip energetikos ministras R.Masiulis. Jis ruošiasi melžti kiekvieną Lietuvoje, bulius, ar ne bulius.

Pasirinkite: arba balsuokite už žmones, kurie leis jums dirbti Lietuvoje be kvaila politika paremtų nuostolingų sprendimų, arba emigruokite. Kito kelio nėra.

2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Svarbiausias klausimas Ukrainos konflikte

Ar abi konflikto pusės pasitenkins ribotu karu, ar į šį karą galų gale bus mestos  visos, iš vienos pusės, Vakarų, iš kitos pusės, Rytų (pagrindinai Rusijos ir Kinijos) jėgos?

D.Grybauskaitė ir kiti karo kurstytojai tikisi riboto karo. Tegu žūva nors visi jaunieji Lietuvos šauktiniai, bet D.Grybauskaitei yra neleistina, kad iš pačios D.Grybauskaitės liktų šlapia vieta visuotinio branduolinio karo atveju. Kaip rodo du neseniai pasibaigę pasauliniai karai, karų apribojimas dažnai nepasiseka. Jokių garantijų jums, karo kurstytojai.

Patenkinti darbuotojai garantuoja patenkintus pirkėjus ir verslo sekmę

Atrodo, kad šis teiginys yra verslo aksioma. Deja, Uber ir kitos panašios pasidalinimo ekonomikos kompanijos pavertė darbuotojus nepriklausomais mini verslininkais, kurie nepakankamai apmokomi ir nevisada patenkinti, nes uždarbiai maži.

Dabar vis daugiau pasidalinimo ekonomikos kompanijų pradeda samdyti visus jų darbuotojus. Tai yra teisingas, logika pagrįstas, verslo modelis.
Beje, Uber enka vartotojų duomenis net tuo atveju, kai Uber programėle telefone išjungta.

2015 m. birželio 23 d., antradienis

Popiežius ir stipriausi jo oponentai

Net stipriausi popiežiaus Pranciškaus oponentai pripažįsta, kad moralės bei politikos nesuvaržytas turto siekis naikina tvarką mūsų bendruose Žemės namuose. Deja, be reikalo oponentai neina taip toli, kaip eina popiežius. Puiku, kad tiek žmonių Kinijoje, ir apskritai Azijoje, kapitalizmo dėka išsprūdo iš skurdo ir pereina į vidutiniokų klasę. Bet kokia kaina? Jie visi dabar šveičia mėsą, kaip ir mes. Kas mes tokie, kad jiems uždrausti? Tuo tarpu, Žemė neišlaiko tiek mėsos mėgėjų, nes mėsos gamyba šiais laikais ardo gamtos tvarką katastrofiškai. Puiku, kad tiek žmonių kapitalizmo dėka prasigyveno iš skalūnų dujų ir naftos. Bet pigios skalūnų dujos ir nafta konkuruoja su atsinaujinačiais energijos šaltiniais, kurie visai nenaikina tvarkos Žemėje. Džiaugdamiesi skalūnų energetikos kvailio auksu, mes trukdome pereiti prie tvarką Žemėje išsaugančios sistemos. Dabar vyksta toks pat intensyvus rūšių išmirimas, koks vyko dinozaurų išmirimo metu.

Gana. Matome, kad kapitalizmas ir technologijos pabuvo prie žmonijos vairo jau pernelyg ilgai. Be abejo, neatsisakysime visiškai nuo kapitalizmo ir technologijų, stengdamiesi išlaikyti efektyvumą to, ką mes darome. Bet valdyti kapitalizmą ir technologijas turi moralė ir politika. Jau sudaromi tokių darbų sąrašai, kuriuos negali atlikti viena rinka. Popiežius Pranciškus yra teisus.

2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

Kuo daugiau moterys kvėpuoja sudegusio dyzelinio kuro suodžiais, tuo labiau susitraukia tų moterų smegenys

Ištirtas mažiausių ir todėl landžiausių, mažesnių negu 2,5 nm skersmens suodžių dalelių, poveikis pagyvenusių moterų smegenų tūriui. Jei tokių dalelių kiekis kubiniam oro centimetrui išauga 3,49 mikrogramais, toks išaugimas koreliuoja su 6, 23 kubiniais centimetrais sumažėjusiu smegenų baltosios medžiagos kiekiu. Tai padaro užterštu oru kvėpuojančias moteris dviems metais senesnėmis, negu tos moterys būtų, kvėpuodamos normaliu oru [1].

Dyzelinis transportas yra pigesnis. Bet jis naikina žmonių smegenis bei mus sendina ir sukelia kitas ligas. Laikas uždrausti dyzelinio transporto, pagaminančio galingumo vienetui dešimtis kartų daugiau mažiausių suodžių dalelių, negu benzininiai varikliai, įvažiavimą į miestus [2]. Lietuvoje taip pat transporto užterštas oras sukelia daug sveikatos problemų.


1. "Each increase of 3.49 micrograms per cubic centimeter cumulative exposure to pollutants was associated with a 6.23 cubic centimeter decrease in white matter, the equivalent of one to two years of brain aging."

2. "Labour introduced the new regime despite official warnings that diesel vehicles emit “10 times the fine particles and up to twice the nitrogen dioxide”."






Lietuvos elitas ir pasaulio pabaiga

Pati iškalbingiausia Lietuvos elito atstovė yra Rasa Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė stebina šaltu ir naiviu pasiruošimo branduoliniam žmonijos sunaikinimo svarstymu. Rusija ir JAV yra vienintelės valstybės pasaulyje,  kurios pajėgios sunaikinti viena kitą bei visus viena kitos sąjungininkus, įskaitant ir Lietuvą. Rasos Juknevičienės  beprotiški aptarimai, primenantys kareivio Šveiko aplinkos fanatikų - bepročių svarstymus apie Austrijos tariamus laimėjimus pražūtingame Austrijai Pirmajame pasauliniame kare. Taip kalba visas mūsų elitas. Kur kultūra? Kur pasaulio satyros perlų žinios?

Et tu, Economist?

Et tuBrute? (Ir tu, Brutai?) - yra paskutinė Cezario frazė, kai imperatorius suprato, kad dorasis Brutas jį išdavė. P.Porošenka, Ukrainos oligarchas, užėmęs valdžią neramumų Kijevo gatvėse dėka, galėtų tą patį pasakyti anti-rusiškam ir žymiam Vakarų leidiniui The Economist. Daug kartų The Economist retorika priminė D.Grybauskaitės kalbas. Bet, skirtingai negu D.Grybauskaitė, The Economist domisi ekonomika, todėl domisi realybe. O realybė yra dar košmariškesnė. 

Ukrainos Pietų ir Rytų regionai simpatizuoja Rusijai. Praktiniai ekonomikos ryšiai daro santykių su Rusija nutraukimą neįmanomu. Nerealių Maidano pažadų neįvykdymas nuvilia visus ukrainiečius. Artėja atsiskaitymo su P.Porošenka valanda [1]. 


1. "Yet some fret that this may not last. Petro Poroshenko, Ukraine’s president, warns against a “revanche of pro-Moscow political forces” in forthcoming local elections. Regional divides are deep: despite the war, many in the south-east are sympathetic to Russia. Practical economic concerns make cutting ties with Russia impossible. A failure to deliver on the promises of the Maidan could leave Ukrainians disenchanted."

2015 m. birželio 21 d., sekmadienis

Ar vis dar galima praturtėti Lietuvoje taip, kaip praturtėjo iki šiol Sigitas Leonavičius?

Kas tas Sigitas Leonavičius? Tai Traidenio, atliekų valymo  bendrovės,  generalinis direktorius. Tas pats, kuris laiko darbuotojus smarvėje, moka stebėtinai mažus atlyginimus ir neseniai nusipirko malūnsparnį, lygiai kaip milijardierius, pasakojimo apie penkiasdešimt pilkų atspalvių herojus (nejaugi mes, lietuviai, net kvailioti originaliai nesugebame?).

Taip, kaip Sigitas Leonavičius, praturtėti neįmanoma, nes Lietuvoje jau trūksta darbo jėgos, tinkamos Lietuvos verslams (dirbančios už labai mažus atlyginimus ir dirbančios gerą, sunkų, aukštos kvalifikacijos darbą). O kadangi tokios darbo jėgos jau trūksta, tai tokie verslai negali greitai augti. Todėl taip, kaip Sigitas Leonavičius, jau Lietuvoje nepraturtėsi.

Jaunimas, kuris nori praturtėti Sigito Leonavičiaus metodu, turi dabar skristi į Afriką. Ten, vietovėse, kur žmonių išmatos teka upeliais gatvėmis, yra išsilavinusių bei darbščių žmonių, kurie neturi kur dėtis ir gali daug dirbti už grašius.

2015 m. birželio 20 d., šeštadienis

Grubus viršininkas žymiai sumažina pavaldinių sugebėjimą dirbti

Grubaus elgesio darbe sukeltos emocinės audros trukdo žmonėms tinkamai atlikti elementariausius darbus [1] . Todėl apsimoka atleisti iš darbo tokius grubius viršininkus.


1. "In one study, the experimenter belittled the peer group of the participants, who then performed 33 percent worse on anagram word puzzles and came up with 39 percent fewer creative ideas during a brainstorming task focused on how they might use a brick. In our second study, a stranger — a “busy professor” encountered en route to the experiment — was rude to participants by admonishing them for bothering her. Their performance was 61 percent worse on word puzzles, and they produced 58 percent fewer ideas in the brick task than those who had not been treated rudely. We found the same pattern for those who merely witnessed incivility: They performed 22 percent worse on word puzzles and produced 28 percent fewer ideas in the brainstorming task."

2015 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Maistas brangs, emigracija iš Lietuvos augs

„Achema“ pradeda mokėti SGD mokestį. Realiai mes visi pradedam norvegams mokėti už brangias suskystintas gamtines dujas, nes brangsta „Achemos“ trašos ir mūsų visų maistas. Gėda mūsų valdžiai, aukojančiai tautos gyvastį tuščiai garbėtroškai politikoje patenkinti. Kokią teisę turi valdžia reikalauti iš mūsų, kad mes mokėtume už viską brangiau, negu realiai galima nusipirkti rinkoje?

2015 m. birželio 15 d., pirmadienis

Neleiskime grybauskaitėms, butkevičiams ir mazuroniams paversti lietuvius liliputais

Paremkime žemaičius. Neleiskime mūsų viršūnėlėms vardan politinio cirko ir kyšių paversti mūsų tautą žemaūgiais išsigimėliais.

Ką tik Pensilvanijoje (JAV) aptikta koreliacija: kuo arčiau moterys gyvena prie skalūnininkų darbo vietos, tuo mažesni tų motinų naujagimiai. Manoma, kad skalūnininkai užteršia aplinką taip stipriai, kad besivystydami mažieji negali normaliai augti.

Gėda mūsų valdžiai, kuri prieš mūsų norą verčia teršti mūsų mažytę gimtinę.

Kiek ir kada skolintis?



Kartais sakoma, kad reikia skolintis tiek, kiek tau duoda. Tai klaidingas įspūdis. Skolintis tiek, kiek tau duoda reikia tik tokiais atvejais: tu pardavinėji pyragėlius kalėjime, esi monopolistas, pyragėliai karšti, labai skanūs, tikrai daugiau būtų išperkama, jei tu iškeptum daugiau, bet tu negali, trūksta pinigų. Tada skolinkis, kiek reikia (galimai daugiau) ir kepk galimai daugiau.

Visais kitais atvejais skolintis yra pavojinga ir vengtina. Išgirdęs apie galimybę pasiskolinti, tu turi pašokti, kaip ką tik grįžęs iš Pietų mano draugas, kuris pamatęs pagalį, pašokdavo, pagalvojęs, kad tai yra labai nuodinga šilto klimato gyvatė.

Tai kokios socialinės politikos nori techniškai išsilavinę, jauni ir su gerais atlyginimais?

Taip, būtent tie, dėl kurių emigracijos iš Lietuvos pergyvena kiekvienas.

1. Uždrausti pabloginti medicininį aptarnavimą be žmonių sutikimo.

2. Įvesti kasmetinius darbuotojų susitikimus su jų tiesioginiais viršininkais, tam, kad aptarti darbo kokybę, atlyginimą ir galimybę pereiti į aukštesnę poziciją darbe.

3. Atlyginimo minimumą kiekvienai pozicijai.

4. Gerą išmoką atleidimo atveju [1].


1. "Instead, the organizers focused on points they thought everyone could rally around: the need for good severance pay; salary minimums for each position; annual meetings with supervisors to discuss performance, salary and promotions; and a bar against changes to the company health plans without union approval."

2015 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Kvailiausias pasaulyje D.Grybauskaitės karas prieš Donbaso rusus stringa

Nėra durnų. Nėra kareivių. "Tik 3 tūkst. iš 36 tūkst. jaunuolių atsiliepė į šaukimą atlikti privalomąją tarnybą, nors šauktinių sąrašas buvo išplatintas viešai ir jau yra išsiųsti visi šaukimo pranešimai."

Su tokiais žaidimais gal bobutės išsigąs ir dar kartą išrinks D.Grybauskaitę Prezidente. Dar vieną kadenciją turėsim nemokamą cirką. Duonos mažoka, bet žaidimų Lietuvoje - kiek nori.

2015 m. birželio 8 d., pirmadienis

Net maži kiekiai smulkių suodžių dalelių yra pavojingi gyvybei

Kuro (ypač dyzelinio ir anglies) deginimas duoda daug tokių dalelių. Ypač pavojingos smulkiausios dalelės, mažesnės negu 2,5 mikrono (vadinamos PM2,5), nes tokios dalelės giliai prasiskverbia į plaučius ir sukelia pavojingus  uždegimus. Nors JAV standartas tvirtina, kad 12  mikrogramų kubiniam metrui oro yra saugi tokių dalelių koncentracija, nauji duomenys rodo, kad net mažesnė, negu standartinė, dalelių koncentracija koreliuoja su grėsme gyvybei.. Kiekvienas dalelių koncentracijos padidėjimas dešimčia mikrogramų net kaimo vietovėje, kur dalelių koncentracija yra visada žemesnė, negu standartas, koreliuoja su 2,14 procentų padidėjusiu mirtingumu trumpame laikotarpyje ir 9,28 procentų padidėjusiu mirtingumu metų bėgyje [1]. 

Verta pagalvoti apie dyzelinį kurą deginančio transporto sustabdymą miesto pakraščiuose, perkeliant keleivius ir krovinius į labiau tinkantį mieste transportą.


1. "The Environmental Protection Agency rates air pollution based on concentrations of particles smaller than 2.5 microns, or PM2.5. It generally regards as safe an annual average of 12 micrograms per cubic meter of air, or 35 micrograms per cubic meter over a one-day period...

Even in rural areas like northern Maine, where the E.P.A. standard was consistently met, the results were similar. For each 10 microgram increase, there was a 2.14 percent higher death rate short-term, and 9.28 percent higher over a full year."

2015 m. birželio 7 d., sekmadienis

Rusijos raketos reikalingos amerikiečių kariniams ir žvalgybiniams darbams

Na o Ukraina ir D.Grybauskaitė? Prie ko čia Ukraina ir D.Grybauskaitė? Šalys, įskaitant amerikiečius, neturi pastovių draugų, tik pastovius interesus [1].

1. "The Pentagon says that additional Russian engines will be needed for at least a few more years to ensure access to space for the country’s most delicate defense and intelligence technology."

Darbo tvarka

Mes galime susikaupti sudėtingam darbui tik  4,5 valandos, ilgiau neišeina. Maksimalus produktyvumas pasiekiamas, darant pertraukas kas devyniasdešimt minučių [1].

1. "After years of studying great performers across a wide range of fields, the researcher K. Anders Ericsson concluded that the optimal amount of timeto devote to highly focused work is no more than 4.5 hours a day. He also found that any given period of work should be limited to no more than 90 minutes, followed by a period of rest."

Žymi pergalė, vystant verslą ir gelbstint tvarką Žemėje

Norvegijos valstybinis pensijinis fondas, didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje (890 mlrd dolerių) nutarė išparduti tuos vertybinius popierius, kurių didesnė negu 30 procentų vertė yra investuota į anglimi paremtą energijos gamybą. Tai daroma, kovojant su globaliu atšilimu, kuris naikina tvarką Žemėje. Anglis yra labiausiai teršiantis kuras, žymiai blogesnis, negu nafta ir dujos, kurias pardavinėdami norvegai kaupia šį fondą.

Gerai, užspaudžiant anglį naudojančius norvegų naftininkų ir dujininkų konkurentus, gerai ir Žemei.

2015 m. birželio 6 d., šeštadienis

Alibaba ir pokyčiai

Visos kompanijos deklaruoja meilę pokyčiams. Realybėje daugumoje kompanijų pokyčių planas sugalvojamas viršuje ir nuleidžiamas žemyn su dideliu pasipriešinimu iš apačios. Ne taip Kinijos kompanijoje Alibaba. Darbuotojai kompanijoje Alibaba patys pokalbiuose su vartotojais suranda vartotojų problemas, skausmingus taškus, ir pasiūlo tų problemų sprendimo būdus. Toliau kuriamos darbuotojų grupės toms problemoms spręsti, pastoviai tikrinant vartotojų reakciją į kuriamus sprendimus.

2015 m. birželio 5 d., penktadienis

Kodėl mums netinka atominė energetika?

Tiekimo saugumas, konkurencingumas - tai yra mažoka. Turi būti dar tautos saugumas. Turtingi prancūzai su didžiule tautos teritorija gali eksperimentuoti su atomine energija. Mes, finansiškai silpna tauta, gyvenanti mažutėje teritorijoje, negalime prisiimti tokios rizikos.

2015 m. birželio 3 d., trečiadienis

Griaunančio tvarką Žemėje iškastinio kuro deginimo tikroji kaina mums visiems yra žinoma

Tai 50 dolerių už vieną toną kuro anglies. Yra gera idėja, kaip priversti visus sumokėti. Reikia tik sukurti klubą šalių, kurios apkrautų tokio dydžio muitu importą iš kitų šalių, nedalyvaujančių šiame klube. Nenorėdami likti be rinkų, dauguma greitai prisijungtų prie tokio klubo [1].

1. "In an article published in April in The American Economic Review, Professor Nordhaus proposed just such a climate club, in which countries committed to reducing carbon emissions would impose a uniform tariff on imports from nonmembers.

Even if they agreed on a carbon price of as much as $50 a ton — which is consistent with the White House’s estimates of the overall costs imposed by climate change on society — a fairly low external tariff could induce near-universal participation in the club."


2015 m. birželio 1 d., pirmadienis

Socialinės reformos apgavystė

R.Dagys atkreipė dėmesį, kad socdemai paėmė iš valkarietiško socialinės reformos modelio tik tą dalį, kurią lengvai galima prastumti mūsų silpnų profsąjungų ir emigruojančių gabesnių žmonių Lietuvoje: galimybę lengviau atleisti žmones. O surinkti daugiau mokesčių, kad mokėti atleistiems aštuoniasdečimt procentų atlyginimo ištisus du metus, kad žmonės galėtų pagerinti kvalifikaciją ir rasti kitą darbovietę socdemai "pamiršo".

Negalima spręsti apie mokslininko darbo vertę iš to, kaip šis darbas yra vertinamas kitų mokslininkų dabar

Einšteino straipsnis kvantų mechanikos tema, parašytas 1935 metais tapo populiarus tarp kitų mokslininkų tik 1994 metais. Tokių mokslininkų darbų yra daug. Pavyzdžiui, daugelis statistinių metodų, aprašyti prieš dešimtmečius, tampa populiarūs tik dabar, kai atsiranda didžiulės duomenų bazės šių metodų pritaikymui. Šiuo požiūriu grantų sistema yra pinigų ir mokslininkų talento švaistymas. Mokslo finansavimas tik grantais sunaikina mūsų visų geresnę ateitį.