Kodėl emigruoti iš Lietuvos yra logiška?

Nes pigios darbo jėgos laikai Lietuvoje baigiasi, kadangi paskutinių kelių metų laikotarpiu Lietuvos eksportas mažėja.  Esame visiškai priklausomi nuo eksporto, nes vidaus rinka maža, silpna ir toliau silpnėja dėl nepalankios demografijos. Pereiti prie aukštesnių technologijų mums jau vėlu. Kol turėjome pajamas iš pigios darbo jėgos laikų eksporto, galėjome strategiškai vystyti aukštas technologijas Lietuvoje. To nedarėme, nes neužteko proto. Lietuvoje aukštųjų technologijų sektorius tesiekia 2,5 proc. BVP, pagal šį rodiklį lenkiame tik Graikiją, o nuo ES vidurkio atsiliekame beveik perpus. Taigi, mūsų šalyje vyrauja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų pramonė.

Pasikeitimų laukti būtų naivu. Po garsiųjų krepšelinių reformų Lietuvos universitetuose aukštasis mokslas sugeba tik uždarbiauti iš apgaudinėjamų studentų, jokių naudingų mokslinių tyrimų mūsų universitetai jau seniai nebedaro. Todėl išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Lietuvoje tesiekia 1,04 proc. BVP – perpus mažiau nei vidutiniškai ES ir net apie tris kartus mažiau nei Šiaurės šalyse. Be to, jei šiose pažangiose valstybėse didžiąją moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalį įsisavina privatus sektorius, tai Lietuvoje privataus sektoriaus iniciatyvos pritraukia tik mažiau nei trečdalį visų moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų. Santykinai daugiausiai šio „pyrago“ Lietuvoje suvalgo švietimo sektorius. Problema ta, kad švietimo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Lietuvoje yra dar labai silpnas, tad didžioji dalis švietimo sektoriaus inicijuotų mokslinių tyrimų sunkiai taikomi praktikoje ir realios praktinės grąžos negeneruoja. Kitaip tariant, kaip universitetai apgaudinėja valstybę, užsiimdami diplomų pardavinėjimu, taip jie apgaudinėja valstybę bereikalingais moksliniais tyrimais. Daugiau apie tai galima rasti čia.

Lietuva, biurokratų, bei vagių ir alkoholikų kraštas, nebeišlaiko kapitalizmo egzamino. Jei norite dirbti ir užsidirbti, geriausia išeitis tai daryti kitose šalyse. Tuo tarpu mūsų politikai Vilniuje daro branduolinio karo pratybas, kainuojančias 97 tūkstančius eurų. Didesnių durnių nėra pasaulyje.