Nes Lietuvos elitas tvirtai tiki, kad branduolinį karą galima laimėti. Lietuvos elitas susiformavo Reigano-Gorbačiovo laikais, kai dar buvo gyva svajonė numušti kulką su kulka, skrendančią branduolinę raketą su kita raketa. Amerika išleido 300 milijardų dolerių, tikrindama šią idėją. Lengviausiuose, idealiuose, bandymuose pataikymų procentas yra mažas - 56-kiais atvejais iš 100 atvejų branduolinė raketa praskrenda be pakenkimų. Realaus karo atveju pataikymų procentas būtų tikrai mažesnis (aptariama čia). O branduolinių raketų yra tiek daug, ir jos yra tokios galingos, kad visiškas kariaujančių šalių sunaikinimas yra garantuotas. Žvaigždžių karai nedirba. Branduolinės valstybės tai suvokia, todėl iki šiol nėra ir toliau nebus branduolinio karo. Kodėl to nesupranta Lietuvos elitas? Lietuvos elitas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Reigano-Gorbačiovo laikais nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta užsienyje, nes Lietuvos elito dėmesys ir jėgos nueina tvartelių, žemių ir kitų turtų užgrobimui Lietuvos viduje. O agresyvūs Lvovo nacionalistų bandymai išplėšti Ukrainą iš Maskvos orbitos ir pervesti į NATO pakurstė Lietuvos elito apetitą, kuriam Lietuvos žemių jau atrodo mažai. Prasidėjo karštligiškas ruošimasis Reigano-Gorbačiovo laikų karui, kurio būti negali.
Taip, kad mūsų karinė strategija yra vaikiškai naivi: pastatyti krūmuose mediniais šautuvais ginkluotus šauktinius (po Landsbergių* aplinkos machinacijų su auksinėmis šakutėmis tikriems šautuvams pinigų nėra) ir laukti karo pergalės. Po to greitai žygiuoti į Lvovą užimti jų žemių. Pasaka. Karinis Lietuvos elito pasiruošimas sukelia Maskvos juoką (vienas vokiečių batalionas Maskvai sulaikyti?), o ne baimę. Tikrasis Lietuvos karinis pasirengimas būtų specialiosios profesionalios pajėgos, ginkluotos šiuolaikiniais ginklais ir pakankamai didelės, kad padaryti daug problemų bet kam, kas mus užpultų.
*Nežinojote, kad šeimynėlė, pardavusi kariuomenei auksines šakutes, dirba Gabrieliaus Landsbergio žmonai?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą