"Šis sukilimas daugiausia yra organiškas, spontaniškas ir savarankiškas. Tai daugiausia apie ekonominę klasę. Kalbama apie žmonių nesugebėjimą sumokėti už pragyvenimo išlaidas.
Praėjusį savaitgalį Paryžiaus turtingų turizmo sričių rajonų nusiaubimas buvo tik fizinė išraiška jausmui, kurį visi šie judėjimai jaučia giliai: neapykanta pasaulinės sistemos "nugalėtojams", kuriuos simbolizuoja miesto elitas.
Prancūzijos prezidentas ponas Makronas, deja, yra kaitos agentas, kuris veikia netinkamu laikotarpiu, nes dėl ilgai užtrukusių Prancūzijos struktūrinių ekonomikos pertvarkymų, jis neatitinka jo Vakarų kolegų kohortos elgesiui. Dabar jis bando sutvarkyti reformas, kad Prancūzija taptų dar verslui draugiškesnė ir konkurencingesnė, kaip tai padarė Didžioji Britanija devintajame dešimtmetyje ir Vokietija 1990-aisiais. Tuo tarpu jau kyla pasaulinė reakcijos banga į nelygybę, prie kurios atvedė šios pernelyg verslui draugiškos reformos. "Dujų mokestis buvo tik pradžia", - sakė Tony Roussel, Marselio Geltonųjų liemenių judėjimo atstovas. "Dabar yra kitų mokesčių klausimas. Yra atlyginimų klausimas. Yra minimalaus darbo užmokesčio klausimas". "
Lietuvoje irgi vis garsiau kyla šie klausimai. Konservatoriai ir socdemai prastūmė daug pernelyg draugiškų verslui reformų. Valstiečiai užbaigė įvesti verslui pernelyg draugišką Darbo kodeksą, nors politikoje vėjas papūtė iš kitos pusės, konservatoriai ir socdemai neteko valdžios būtent dėl pernelyg didelės draugystės su skriaudžiančiu daugumą lietuvių verslu. Dabar reikia pagalvoti, kaip mums visiems išgyventi šioje pernelyg verslui draugiškoje Lietuvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą