"Kinija daro savo ginklus veržlesniais. Spalio 1 d. ivykusiame parade, skirtame paminėti 70 metų komunistų valdymo jubiliejų, pasirodymo žvaigždė buvo kinų raketa DF-41. Manoma, kad tai yra pirmoji Kinijoje naudojama mobilioji (t.y. lengvai paslėpiama) ir kietojo kuro (t.y. greitai gali buti paleista) raketa, galinti pataikyti į bet kurią Amerikos dalį.
Kiniškos raketos taip pat yra pripildytos daugiau kovinių galvučių, todėl jas lengviau perkrauti ir lengviau apgauti raketų gynybą. Kinija taip pat nuolat siekia didesnio nuotolio branduolinių raketų savo povandeniniams laivams. Tai leidžia smogti Amerikai ir iš Kinijos vandenų saugumo.
Kadangi naujiems ginklams reikia kovinių galvučių, branduolinės energijos modernizavimas taip pat skatina branduolinę plėtrą. Kinijos ginkluotosios pajėgos „maždaug per pastarąjį dešimtmetį padvigubino savo branduolinį arsenalą ir ketina vėl jį padvigubinti per artimiausią dešimtmetį“, - rugpjūčio mėnesį pastebėjo Amerikos strateginės vadovybės žvalgybos tarnybos direktorius admirolas Michaelas Brooke'as. Nors 600 kovinių galvučių vis dar sudarytų tik dešimtadalį viso Amerikos ar Rusijos galvučių skaičiaus, tai padidina spaudimą Kinijai prisijungti prie ginklų kontrolės derybų su Amerika ir Rusija.
Kadangi Kinija daro savo branduolines pajėgas patikimesnes - mažiau pažeidžiamas ir labiau tikėtina, kad prasiveršiančias pro priešraketinę gynybą - Amerika reaguoja nervingai, teigia Caitlin Talmadge iš Džordžtauno universiteto. Jei Amerika negali tikėtis sunaikinti daugumos Kinijos raketų, ji negali lengvai grasinti Kinijai branduoliniu smūgiu, nesukeldama pavojaus Amerikos miestams. Amerikos politikos formuotojai nerimauja, kad tai padidins Kinijos agresyvumą bei išgasdins tokias Amerikos sąjungininkes, kaip Taivanas ir Japonija." [1]
1. "Warheads up; Nuclear weapons." The Economist, 23 Nov. 2019, p. 40(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą