Už ką ir kokiam laikui Lietuvoje sodina

"Teisingumo ministerija siūlo kelti ribą, nuo kokios turto vertės atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus ir kada už smulkius turtinius nusikaltimus skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 Eur žalą (šiuo metu – 150 Eur). 

Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 Eur žalos (šiuo metu – 250 Eur). Jei žala neviršija 500 Eur, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda. 

Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7.500 Eur žalą. Dabartinė riba – 5.000 Eur.

Taip pat siūloma nustatyti, jog 500-15.000 Eur žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15.000-37.000 Eur būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37.000 Eur ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė – 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba – 12.000 Eur).

E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. 

Anot E. Jankevičiaus, Baudžiamojo kodekso pataisos leistų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, 150 Eur vertės striukės vagystės aiškinimosi procesas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir procesas gali trukti iki pusantrų metų.

Už 250 Eur žalos padarymą žmogui šiuo metu galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už 12.000 Eur žalą – 8-10 metų kalėjimo. Ministras pabrėžia, kad panašios bausmės šiuo metu skiriamos už nužudymą, todėl taip iškraipomas bausmių proporcingumo principas.

S. Mesonienė tvirtina, kad pakeitimai paliestų apie ketvirtadalį visų šiuo metu nagrinėjamų nusikaltimų arba apie nusikaltusių 1.000 asmenų. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6.000 laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis – 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti."