Kaip kursime Lietuvos verslų sistemą?

Daugelis susirūpinusių Lietuvos likimu galvoja, kaip pripratinti Lietuvos jaunimą kurti verslus gimtinėje, užuot einant į darbo biržą arba emigruojant. Gal padėtų materialinės paramos dalinimas pradedantiems verslininkams? Manau, kad ne. Neuždirbti ir nesutaupyti pinigai neatneša laimės. Seniai populiarios yra garsios stambių loterijos laimėjimų istorijos. Tokie laimėjimai nepadaro laimėtojų sėkmingais verslininkais. Jei nori konkuruoti pinigais, tai uždirbk ir sutaupyk tuos pinigus. Tik tada mokėsi juos tvarkyti ir išsaugoti. Jei kas nors atidarys seifą ir duos jums gyvenimo pradžiai po keletą milijonų dolerių, jūs netapsite sėkmingais verslininkais. Tik būsite skolingi kažkam po keletą milijonų dolerių.

Ne tik Lietuvoje būna milijonierių, kurie yra neverti tų pinigų. Vakaruose jei sakai, kad esi verslininkas, tave klausia, kaip tu apsigini nuo konkurencijos. Jei neapsigini, tai tu nesi verslininkas. Jei Tave kokie nors apgavikai vadina verslininku, ar genijum, ar dar kaip nors, norėdami Tavim pasinaudoti, tai nereiškia, kad Tu turi dirbti jiems dešimtmečius už jų malonius žodelius, nieko neturėdamas.

Sugebėjimas kurti tokius užtvarus, apsaugančius nuo konkurentų, yra svarbiausia verslo savininko savybė. Konkurentu gali tapti daug kas: esami ar buvę verslo dirbantieji, verslo partneriai, kaimynai, Kinijos ar dar kokių nors šalių verslininkai. Užtvaru, apsaugančiu nuo konkurentų, gali būti uždirbti ir sutaupyti pinigai, bei sunkiai kitiems prieinamos žinios.

Mes tik tada sukursime verslui palankią ekologinę sistemą, kada mūsų gabus jaunimas galės Lietuvoje įsigyti tokių žinių bei sukaupti tokius pinigus. Ta ekologinė sistema turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga. Todėl būtina atsisakyti nemadingu dabar socialiniu darvinizmu paremtos universitetinės sistemos, kurią įvedė A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus vadovaujamos grupės. Jų įvesta tikimybė mokėti didžiulius pinigus už universitetinį išsilavinimą tik išbaido gabiausius mūsų abiturientus. Turime paruošti pakankamai gebančio Lietuvos jaunimo, jei norime Lietuvoje kurti gyvybingus verslus.

Iš daugelio egzistuojančių verslo savininko apibrėžimų man artimiausias yra tas, kurį 1975 metais paskelbė Albertas Šaperas (Abert Shapero), teigiantis, kad verslininkai imasi iniciatyvos, susitaiko su pralaimėjimo rizika ir yra kontrolės pozicijoje. Užtvarai, apsaugantys nuo konkurencijos, yra esminė tos kontrolės dalis. Padėkime mūsų verslui kurti jam reikalingus užtvarus.

Išvada yra paprasta. Turime efektyviau panaudoti mūsų mokesčių pinigus bei sukurti tokią universitetinio išsilavinimo sistemą, kuri pritrauktų kuo daugiau gabaus Lietuvos jaunimo ir suteiktų jam žinias, reikalingas konkuruoti šiuolaikiniame versle bei pakankamai greitai sukaupti startinį kapitalą. Reikalinga geležinė šluota, pašalinanti iš sistemos apgavikus, tinginius bei sustabarėjusia ideologija paremtus įstatymus.

Pamoka

_Arbitražas: Lietuva turės atlyginti nuostolius už „Snoro" nacionalizavimą_

O dabar, vaikai, padėkokime visi A. Kubiliui už gerą, visai nepolitizuotą, Tėvynės ūkio tvarkymą.

Šiukšlinės – kontrabandos veidrodis, nustatė tabako pardavėjas Mačius

Mūsų Mačius, tai malačius. Gerai pardavinėja legaliai importuotas cigaretes. Daug uždirba. Todėl rūko tik legalias. Kodėl žmogus, kuris sukelia daugiausia vėžio ir širdies ligų Lietuvoje, dar ir daug uždirba? Todėl, kad dabar tokia tvarka. Daugiausia kenki Lietuvai, tau, prašom, didžiausias uždarbis ir pagarba.

Bernardinų stiliaus ironija

Neteisingai kalba tie, kas sako, kad vokiečių ir kitų nuo iškastinės energijos atsisakančių žmonių milžiniškų investicijų dėka atsinaujinanti energija atpigs tiek, kad mūsų elito siūloma atominė elektrinė taps mums nuostolinga.

Kadangi tokie žmonės giria vokiečius, jie tikrai yra papirkti vokiečių agentai.

Kiek atpigs? Pasižiūrėk, kaip pinga dabar ir ekstrapoliuok keliems dešimtmečiams į priekį. Nors taip, primityviai, galime padaryti kiekvienas, net jei esame tik fizikos laborantu.

Sukūrėme džiungles tarp Lietuvos ežerų

_Dabar pensijų kaupimas antrosios pensijų pakopos privačiuose fonduose vyksta, panaudojant Sodros ir valstybės biudžeto pinigus, kurie realiai galėtų būti skirti einamosioms draudžiamosioms išmokoms, t.y., pensijoms, bedarbio, motinystės (tėvystės) ir kt. išmokoms [1]._

Tai yra vagystė iš pensininkų. Pinigai pervedami fondams, kurie juos pravalgo bei išmoka Laisvosios rinkos institutui, ką nesugeba pravalgyti patys. Turime išmokti ginti mūsų teises per rinkimus, jei nenorime būti sunaikinti šiame džiunglių įstatymu paremtame valdyme.

Kaip atėjo krizė į Lietuvą? O kas driokstelėjo? Išsirinkom A. Kubilių. Jis pakėlė mokesčius. Prasidėjo krizė, kurios neturėjo būti ekonomikoje, eksportuojančioje pigius vergų darbo gaminius.

1. A.Sysas. Antrosios pensijų pakopos reforma? Tai bendrojo gėrio klausimas. DELFIO portalas.

Dar viena ateinanti galimybė mūsų jaunimui

_Top Universities Test the Online Appeal of Free [1]

By RICHARD PÉREZ-PEÑA

Published: July 17, 2012

• FACEBOOK
• TWITTER
• GOOGLE+
• E-MAIL
• SHARE
• PRINT
• REPRINTS
• 

A few months ago, free online courses from prestigious universities were a rarity. Now, they are the cause for announcements every few weeks, as a field suddenly studded with big-name colleges and competing software platforms evolves with astonishing speed.

Enlarge This Image

Related

• Universities Reshaping Education on the Web (July 17, 2012)

News, data and conversation abouteducation in New York.

• Join us on Facebook »
• Follow us on Twitter »

In a major development on Tuesday, a dozen highly ranked universities said they had signed on with Coursera, a new venture offering free classes online. They still must overcome some skepticism about the quality of online education and the prospects for having the courses cover the costs of producing them, but their enthusiasm is undimmed.

But at universities that have not yet seized a piece of this action, the response ranges from curiosity to fear of losing a crucial competition. When University of Virginia trustees ousted their president last month — a decision they later reversed — one reason cited was concern about being left behind online. (Virginia was included in Tuesday’s announcement.)

“There’s panic,” said Kevin Carey, director of education policy at the New America Foundation, a nonpartisan research group. “Whether it’s senseless panic is unclear.”

Massive open online courses, or MOOCs, let colleges reach vast audiences at relatively low cost, but they have not yet made money from them. And if it becomes possible in years to come to get a complete college education from an elite institution online, free or at relatively low cost, experts wonder whether some colleges will find it harder to attract students willing to pay $20,000, $40,000 or even $60,000 a year for the traditional on-campus experience.

Online classes have been around for years, with technology evolving to include multimedia features and interaction among students and faculty. What is new is the way top colleges are jumping in with free courses — in effect, throwing open the doors digitally.

So far, most people signing up live in foreign countries. But MOOCs will become more appealing to domestic students when they give course credits toward a degree, something the elite universities have not yet done. The University of Washington says it plans to do so, and it may be just a matter of time before earning credits becomes standard.

“The people who should be worried about this are the large tier of American universities — especially the expensive private schools — that are not elite and don’t have the same reputation” as the big-name universities now creating MOOCs, said Anya Kamenetz, an author who writes on the future of higher education.

Residential colleges already attract far less than half of the higher education market. Most enrollment and nearly all growth in higher education is in less costly options that let students balance classes with work and family: commuter colleges, night schools, online universities.

Most experts say there will always be students who want to live on campus, interacting with professors and fellow students, particularly at prestigious universities. But as a share of the college market, that is likely to be a shrinking niche.

The elite universities will be best able to compete with low-cost alternatives because their large endowments make them less dependent on tuition income, and they can lower their effective prices through generous financial aid, said John Nelson, a managing director at Moody’s Investors Service who analyzes higher education finances.

Analysts say that universities will inevitably try to make money from MOOCs, whether by charging tuition or not. Software companies working with colleges have looked into advertising, or selling information on students to prospective employers.

William E. Kirwan, chancellor of the University System of Maryland, noted that a few public colleges, including his system’s University College, already offer mostly online courses. In the future, he said, the standard class will be a hybrid of in-person and online elements, which Maryland is experimenting with.

“We think this approach can cut costs by about 25 percent,” he said, “enabling each professor to work with more students, while producing a clear improvement in learning outcomes.”

For a decade, Carnegie Mellon University’s Open Learning Initiative has created free online courses. But for many educators, Stanford fired the starting gun last fall, with a free online course in artificial intelligence that drew 160,000 students.

The Massachusetts Institute of Technology started a free class project, MITx, in December. The next month, a Stanford professor who helped teach the artificial intelligence class founded Udacity, a company offering free courses in partnership with colleges and professors.

In April, Stanford, Princeton, the University of Pennsylvania and the University of Michigan joined forces with Coursera to offer free classes. In May, Harvard teamed with M.I.T. to create a similar venture, edX.

In the last week, more universities signed on with Coursera.

“Our participation was finalized literally over the weekend,” said J. Milton Adams, vice provost at the University of Virginia, which listed five free courses. “I’m going to have some unhappy faculty members saying, ‘Why can’t my course be on there?’ ”_

1. THE NEW YORK TIMES.

A. Kubilius referendumo iniciatyvą vadina politikavimu.

O gal visas naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje vajus yra ekonomiškai nepagrįstas politikavimas, kurio vienintelis tikslas yra parodyti, kokie mes kieti, bebaimiai, kaip aukojame mūsų ir mūsų palikuonių gerbūvį vardan labai mažos teorinės galimybės padaryti nuostolių rusams?

Brangieji, jūs norite išleisti tuos milijardus. Jūs turite įrodyti šių išlaidų reikalingumą dabar jau visai Lietuvai. Nuoširdžiai užjaučiu ir linkiu visokeriopos sekmės tolimesniuose investiciniuose projektuose. Gal nors šis referendumas privers jus išmokti prognozuoti ir skaičiuoti, o ne remti ilgalaikes investicijas tik šiandienos kainomis.

Nešališka japonų nacionalinė komisija ką tik nustatė, kad atominė tragedija Japonijoje neseniai įvyko todėl, jog japonų atomininkai susitarė su valstybės kontrolieriais ir apleido saugumą. Japonai yra žmonės, kaip ir mes.