Mano diskusija su permainų Lietuvoje priešininku

Questo 2 Kestas, 2008 11 30 17:56

Mėgstu KONKREČIĄ kalbą, tad:_Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų_

"Kokie jie bebutu"?? T.y., nesvarbu, kokia juose destymo kokybe, kas desto, ka desto ir uz ka diplomus duoda? Oho, bent geras bizniukas butu :)

-Kokie jie bebūtų dabar svarbiausiu atžvilgiu: juose dirbantys žmonės yra "savi" ar "svetimi"? Juk ir dabar "kokia juose dėstymo kokybė, kas dėsto, ką dėsto ir už ką diplomus duoda?" tapo nesvarbu. Jau liko tik bizniukas. Sertifikavimo problemą reikia spręsti, bet tikrai ne taip, kaip ji sprendžiama šiandien.

_ leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje_

Kvieteme i musu universiteta viena toki, pusmeti praleidusi cia pagal viena euro-programa. Norejo ir...butu galejes. Bet kai suzinojo, uz kiek reiks dirbti ir kokios bus darbo salygos (siuleme geriausia vieta- prie lango :), guztelejo peciais, grizo atgal i Danija ir ten parase i vietini populiaru akademini laikrastuka straipsni apie LT a/m salygas. Sako, buvo populiarus :)

-Šio anekdoto nepakanka rimtam Lietuvių kalbos įstatymo ir kitų "tvorų" aptarimui._panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje_Kokius gi?-Svarbiausias yra lietuviško paso atėmimas. Tiesiog naivu: važiuok į monopolijų nuniokiotą Lietuvą, aukokis, bet uždirbtą pensiją palik tai valstybei, kurioje ją uždirbai. Kam nuo to bus geriau?

_ Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas maistui, būstui ir transportui_

Kas turetu suteikti? Bankai ar valdzia? jei valdzia - tai kokias sumas ji tam turetu skirti ir is kur jas paimti? Ar sutiktumei, tamsta, jei tau ivestu spec.mokesti "studentu paskoloms", pvz kokius 2% nuo pajamu?

-Tinkamai sutvarkytos, tos paskolos studentams yra pakankamai pelningos bei nerizikingos, kad jas suteiktų ir bankai, ir valstybė. Investavome mūsų pensijinius fondus į užsienio finasines piramides. Dabar pinigėlių gaila... O galėtume investuoti į Lietuvos jaunimą. Ir nereikia mus gąsdinti specialiais mokesčiais. Labai jau senu Kubilium tai kvepia...


_Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudoti krizės atnešamas permainas_

Kodel ne, bet KAS uz tai ir KIEK mokes? Kalves irgi nebuna nemokamos... (Beje, po kad" bendratis nevartotina!)

-Dėkui už bendratį. Jei valstybė nepasirūpins kadrų ruošimu, nebus ir mokesčių tai valstybei išlaikyti. Net JAV turi valstijų universitetus bei bendruomenių koledžus, kurie kaip tik tuo daug ir gerai užsiima.

_Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kurius išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti_

KAS ir KIEK mokes uz tu noru bei galimybiu realizavima? Uz "aciu" ne tik bedarbiu, bet ir mokslo daktaru nerengsime.

-Visos civilizuotos valstybės moka už tai. Vien tik didinti mokesčius neužtenka. Teks pasirūpinti bedarbiais. Kitaip bedarbiai jumis "pasirūpins".

_Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva._

:):) Kaip buvo sakoma: tik nereikia musu gasdinti!

-Indijos, Kinijos technologijos, tiesiančios joms kelią i mėnulį bei užverčiančios pasaulį aukštos kokybės paslaugomis ir prekėmis turi jei ne gąsdinti, tai bent priversti pagalvoti: su kuo mes išeisime į globalią rinką, kai mūsų ir kitų Europos Sąjungos tautų atlyginimai susilygins? Tai bus jau gana greitai. Laikas ruoštis. O ir dabar mūsų atlyginimai dideli pasaulinės rinkos atžvilgiu. Konkurencingumas nyksta labai greitai. Krizė dar pagreitins. Teks atverti kelią jaunimui.

Kaip Kubilius pabandė Lietuvą nuo bankroto gelbėti

"Mūsų atveju nerimą kelia tai, su kokiu entuziazmu naujasis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius propaguoja krizės įveikimo planą. Gal šį entuziazmą paaiškintų vienas sakinys iš pokalbio su būsimu Premjeru, išspausdinto praėjusią savaitę: „Siūlyčiau pagalvoti, kas blogiau – verslo įmonės, ar visos valstybės bankrotas“." (1) Bankroto riziką šios krizės metu turi dauguma valstybių. Nė viena iš jų, išskyrus Lietuvą, nesiruošia išgyventi, naikindama savo verslą. Taip darė tik Tėvynės sąjungos nekenčiami komunistai, kai jie buvo Lietuvos valdžioje.


(1) Kai pasaulis nėra vien juodas ar baltas Vytautas Dumbliauskas, 2008 11 30 / 11:21 /

Kaip monopolijos valdo Lietuvą

Taip, mokesčių pakeitimo planas žalingas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau naudingas stambioms monopolijoms bei bankams. Kubilius atidirba už Judo sidabrinius. Seimo rinkimų metu 2008 metais "... juridiniai asmenys dosniausi buvo TS-LKD - daugiau kaip 1,3 mln. litų, socialdemokratų sąskaitą papildė daugiau kaip 1,1 mln.,..." (1) Čia slypi monopolijų, valdančių Lietuvą, jėga.




(1) Daugiausia rinkimams išleido TS–LKD ir socialdemokratai

Kam geras Kubilius?

Daugumos mūsų monopolijų, o ypač "Mažeikių naftos" monopolijos, geradaris Kubilius ruošiasi joms pagrasinti piršteliu ir dar daug gero duoti nemokamai. Tikras auksinis krikštatėvis... O smulkiems prekybininkams ir kitiems verslininkams jis bus žiaurus patėvis: atims verslo liudijimus. Dar kartą susiprotėsime, kas mus tikrai valdo, kokia ta mūsų"demokratija".

Duokime valdžią specialistams

"Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan." (Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.) (1) Visiškai sutinku su Marium Buivydu. Šalin fizikus ir lyrikus. Leiskime specialistams tvarkyti mūsų ūkį.



(1) Prasideda diržų veržimosi metas

Kodėl mes esame lietuviai?

Lietuvoje dar nemažai žmonių, kariaujančių seniai pasibaigusius karus: su rusais, su lenkais ir kitais kaimynais. Emigravusius vadina išdavikais. Svajoja apie emigravusiųjų sušaudymą.

Tuo tarpu gyvename globaliame ūkyje. Ne visi gali pilnai išnaudoti savo talentą, melždami ožkas ar žaisdami kortomis su kompiuteriu taip vadinamo darbo metu. Mes esame lietuviai ne todėl, kad svajojame išpjauti žydus, rusus ir lenkus, bei iššaudyti emigrantus. Mes esame lietuviai todėl, kad gerbiame bei vertiname mūsų Lietuvos pilietybę, kad visada pasiruošę padėti Tėvynei, kur mes bebūtume.

Reikėtų galų gale atsisakyti rytietiško pasų atiminėjimo iš lietuvių. Taip mes tik silpniname Tėvynę globalizacijos laikais.

Kalba, universitetai ir krizė

Sako, kad jei įvesime brangiai kainuojančias studijas, tai silpni universitetai patys užsidarys, Tai tiesa. Bėda tame, kad visi mūsų universitetai yra silpni. Jei prarasime vienintelį įrankį žmonių kvalifikacijos kėlimui, negalėsime konkuruoti globalioje ekonomikoje. Mūsų darbo jėga jau niekada nebus pigesnė negu kaimynų, nes ir pragyvenimas Lietuvoje brangus.

Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų, leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje, panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje. Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas knygoms, maistui, būstui ir transportui. Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudotume krizės atnešamas permainas. Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kuriuos išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti. Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva.

"Ir kuris gi geriausias pasaulio specialistas važiuos į Lietuvą už dabartinį 800 Eur/mėn profesoriaus atlyginimą, kai pas save uždirba 5-10 tūkst Eur/mėn?" Tai mėgstamiausias mūsų rektorių argumentas. Pasistatėme tvorą specialistams iš užsienio iš kalbos ir kitų reikalavimų. Nieko nekainuoja tą tvorą nugriauti. Kai kas nors apie tai paklausia, pradedame rėkti, kad niekas neis dirbti už tokius pinigus. Bet tvorą laikome, kad tikrai niekas neitų. Mat bijome labiau kvalifikuotos konkurencijos. Tvora neapgynė Kiniją senovėj. Neapgins ir mūsų profesorių nutupėtas vietas dabar. Tiesiog gabūs studentai tuos geriausius pasaulyje profesorius ras užsienyje. Lietuvos ūkis bankrutuos, teks mūsų profesoriams paieškoti postdokų duonos už jūrų marių.

Beje, ne visi geriausieji pasaulyje uždirba tuos 5-10 tūkst Eur/mėn.

Ekonominė būtinybė, noras išlikti, privers pakeisti ir Lietuvių kalbos įstatymą, ir kitas teisines normas. Kūmai iš rektorių, ŠMM, vyriausybės ir profesorių turės taikytis su šiandiena. Krizė pagreitins tuos pokyčius. Beje, tikrai gabūs ir produktyvūs gali siekti visai normalių Europos Sąjungos grantų. Geras mokslinis darbas tiek pat, bent teoriškai, įmanomas Lietuvoje, kaip ir bet kur Europos Sąjungoje. Tik sukurkime sąlygas formuotis imtelektualiam potencialui, kad dalyvauti tuose konkursuose. Jei čekai laimi, tai kuo mes prastesni.

Užburtas ratas

Mes esame sustiprinančiame mažus pokyčius rate: mažesnis vartojimas veda prie stipresnio finansų sistemos sąstingio, o pastarasis dar sumažina vartojimą. Todėl blogiausia, ką gali daryti vyriausybė, yra bandymas papildomai riboti vartojimą. Tapome Europos Sąjungos dalimi. Todėl nerealu atskirti prekes ir paslaugas, ateinančias iš užsienio, nuo visų kitų.

Karvės slėniuose

Jei universitetų finansavimą galutinai pririš prie studentų, o studentai išsilakstys dėl didelių kainų bei mažų perspektyvų, tai slėniuose ganysim karves.

Ką daryti?

"Ispanijos vyriausybė daugiausia lėšų skirs infrastruktūrai ir viešiesiems statybų bei inžinieriniams darbams..." (1) Kur mūsų lietuviškas Zapateras?





1. Ispanija paskelbė apie 11 mlrd. eurų vertės antikrizinį planą

Atleisk jiems, Viešpatie

Didžiosios Depresijos pradžioje JAV valdžia bandė taupyti taip, kaip dabar bando Kubilius. Didelė dalis amerikiečių buvo priversta valgyti iš šiukšlių dėžių. Geriausias taupymas. Melsčiau, kad visi, kas atvedė į valdžią Kubilių gautų taip pataupyti, jei mano mama nebūtų viena iš jų. Ką gi... Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro.

Palaikykime Lietuvos jaunimą

"Studentų grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“

Pareiškimas

2008 11 15

NAUJOSIOS VALDŽIOS PRIORITETAS – STUDENTŲ APMOKESTINIMAS
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-KD) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) jau 2004-2008 m. Seimo kadencijoje, būdami opozicija, aktyviai siekė studentų apmokestinimo, pridengto fundamentalistine laisvosios rinkos ideologija, kurią propaguoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – stambaus kapitalo propagandos įrankis. Aukštojo mokslo „reformos“ pagal LLRI koncepciją esmė yra tokia: aukštąjį mokslą valstybei reikia gelbėti ne nuosekliai tvarkant povidurinio mokymo sistemą, bet kuo skubiau įvedant tūkstantinius mokesčius didesniajai daliai studentų ir, neprisiimant didesnės atsakomybės, paliekant šią sistemą sutvarkyti „laisvosios rinkos nematomai rankai“. Mokesčiai įvedami kuo skubiau ir nė kiek nepakeitus net minimalių reikalavimų neatitinkančių programų, tad studentai verčiami mokėti didesnę kainą vien už geresnių studijų pažadus. Įvedus tūkstantines studijų įmokas, dabar moraliniu ir akademiniu požiūriu bankrutavusios aukštosios mokyklos praras bet kokias paskatas reformuotis, nes jų mokslo ir studijų imitavimą bei neracionalų lėšų naudojimą apmokės studentai. Kadangi idėja visuotinai apmokestinti studentus sukeltų daug masiškesnį nepasitenkinimą, buvo nuspręsta suskaldyti studentus, visą bankrutuojančios sistemos finansavimo naštą užkraunant tik didesniajai jų daliai, o laimingąją mažumą užmigdant nepamatuotais pažadais. Taip ardomi visuomenės solidarumo pagrindai. TS-KD vadovybei jau po rinkimų oficialiai nusprendus vykdyti LLRI projektą ir LLS kandidatui į Švietimo ir mokslo ministro postą G. Steponavičiui oficialiai pareiškus apie valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinimą ir pilną kainą mokančiųjų studentų skaičiaus didinimą, nebelieka abejonių, jog naujoji Seimo dauguma sieks kuo skubiau įgyvendinti LLRI projektą. Šis projektas pagrįstai jau anksčiau įvardytas genocidiniu, kadangi nemažą tautos, jaunimo, dalį įvedami mokesčiai išstums į užsienio šalis. Už jo numatomą įgyvendinimą atsakingas atkaklus akademinės bendruomenės nenoras keistis, nenumaldomas bankų noras pelnytis iš paskolų studentams ir be skrupulų Lietuvai žalingus projektus įgyvendinantys politikai. Studentai nesutiks nė su pačiu menkiausiu mokesčių padidinimu, kol valstybės valdžia nesiims įgyvendinti esminę povidurinio mokymo pertvarką ne pagal LLRI koncepciją, bet pagal alternatyvius akademinės bendruomenės ir mokslo bei studijų ekspertų siūlymus, kurių atkakliai nenorima pastebėti. Tik iš esmės pertvarkius aukštųjų mokyklų valdymą, optimizavimus jų tinklą, atstačius profesinio mokymo prestižą, bus galima kelti ir svarstyti mokesčio klausimą. Siekdami tikros ir esminės reformos, grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai rengs protesto akcijas, ragins studentus masiškai atsisakyti mokėti, kol nebus realaus pagrindo patikėti, jog pradedama reformuoti iš tiesų. pilieciai.lt/minerva Registruokis į akciją - mitinguok@gmail.com"

Antikrizinės programos politinės pasekmės

Kubiliaus antikrizinio plano klaidų atotranka bus įspūdinga. Dešinieji visai išnyks iš Lietuvos politinio žemėlapio. Gaila. Su jais buvo įdomiau.

Judo skatikai

Kvaila ir apmaudu, kad bankai, kurių godumas ir atvedė prie krizės Lietuvoje, dabar diktuoja antikrizinę programą mūsų naiviam fizikui Kubiliui. Jie rinko ir vežė iš Lietuvos turtus. Dabar, kai prisiimta rizika pasirodė per didelė, jie bando išsisukti nuo atsakomybės visų Lietuvos gyventojų sąskaita. O gaidžiai kaip Balsys ( išdidžiai besivadindamas korespondentu Briuselyje) pasipūtę aiškina, kad visa bėda, jog bankai išsigando. Na taip, bankininkai jau bėga laukais apie Briuselį. Kodėl piemenys vadinami korespondentais užsieny? Nes jie sako viską, kas ponams Lietuvoje paranku. Judo skatikai yra senas ir patikimas išradimas...

Plėšikų valdžia

Keista ta mūsų valdžia. Visi sako protingas banalybes. O kada imamės už mūsų piniginių, tai suprantame, kad ką tik tie protingai kalbantys mus ir vėl begėdiškai apiplėšė. Ne Lietuva, o kažkoks itališkas visuomeninis transportas gaunasi...

Ką daryti, pasibaigus kubilinio ekstremizmo laikotarpiui?

"Europos receptai Lietuvai netinka"(1) Toks straipsnio pavadinimas yra nepakankamai apibendrinantis. Turėtų būti: "Lietuvai netinka normalių žmonių naudojamas mokesčių mažinimas krizės metu". Žinosime, kas prisiima kaltę už galutinį šalies ūkio suardymą: Kubilius, skandinaviški bankai ir Laisvosios rinkos institutas. Naivu lementi, kad dabartiniai skurdžiai (kurių yra daug) ar netolimos ateities bedarbiai (kurių bus, deja, labai daug) taupytų gautas papildomas lėšas. Juk jie išleidžia liūto dalį maistui ir gyvena pusbadžiu. Jie kaip mat pravalgytų, pagyvindami ekonomiką. Tie, kurie gaus valdžią po kubilinio ekstremizmo dienų, turėtų greitai sumažinti mokesčius. Ar dar turi mano tauta savisaugos instinktą?


1. Europos receptai Lietuvai netinka. 2008 11 25 / 07:12 / Martynas Čerkauskas „Lietuvos rytas“. Tema tokia svarbi, kad cituoju visą nuostabiai trumpą straipsnelio tekstą:

"Tuo metu, kai Europa smunkančią ekonomiką rengiasi gelbėti mažindama PVM, Lietuva ketina elgtis visiškai priešingai.
Europos Komisija (EK) trečiadienį rengiasi paskelbti Europos Sąjungos šalių ekonomikos gaivinimo planą. Neatmetama galimybė, kad kovodama su smunkančiu vartojimu EK paragins ES nares sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu.

Nelaukdama EK rekomendacijų vakar apie ketinimus laikinai mažinti PVM paskelbė Didžiosios Britanijos vyriausybė.
Britai PVM rengiasi mažinti 2,5 proc. punkto – iki 15 proc. Tai yra mažiausias ES leidžiamas PVM tarifas.
Mažinti PVM dešiniosios partijos spaudžia ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Pagyvintų vartojimą
Apie EK norą mažinti PVM visose ES šalyse vakar prasitarė Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso šių planų kol kas nekomentuoja.
Tiesa, EK neturi teisės nurodinėti ES narėms nusistatyti konkrečius PVM ir kitų mokesčių tarifus. Dėl jų apsisprendžia kiekviena valstybė atskirai. Standartinis PVM tik negali būti mažesnis kaip 15 proc. ir didesnis kaip 30 proc.
Tačiau Briuselyje vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad laikinai sumažinus PVM pagyvėtų vartojimas.
Tai duotų teigiamą impulsą smunkančiai ES ekonomikai.
Bijo daug skolintis
Britai pirmą kartą šalies istorijoje planuoja mažinti PVM. Per metus valstybės biudžetas dėl to gali netekti apie 12,5 mlrd. svarų sterlingų (51 mlrd. litų).
Biudžeto deficitas bus finansuojamas iš paskolų.
Toks žingsnis jau sulaukė protestų – bijoma, kad ateities kartoms paskolos taps našta.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas pareiškė manantis, kad tik mažesni mokesčiai ir ekonomikos skatinimas skolintais pinigais gali padėti išvengti ilgalaikio nuosmukio.
Lietuvai vargu ar padėtų
„Lietuvos rytui“ finansų ekspertai teigė, kad Europoje svarstomas ekonomikos gelbėjimo planas Lietuvai netiktų.
„Britams bepigu mažinti mokesčius, jie gali kada nori atsispausdinti daugiau svarų sterlingų, keisti skolinimosi palūkanas. Šiuo atžvilgiu Lietuvos veiksmai suvaržyti. Mums trūksta pinigų ir mažinti biudžeto pajamas neįmanoma“, – sako banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis abejoja, ar sumažinus PVM vartojimas padidės. Mat vartotojų lūkesčiai – neigiami.
„Jei maisto produktai, kitos prekės, paslaugos atpigs keletu centų, žmonės vargu ar pradės masiškai pirkti daugiau. Jei vartojimas augs keletu procentų, valstybės biudžetas vis tiek praras daugiau nei gaus“, – samprotavo R. Rudzkis.
Kainos nepasikeistų
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė neatmeta galimybės, kad sumažinus PVM vartotojai to nepajustų. Kainų skirtumas taptų prekybininkų ar gamintojų pelnu.
„Jei pridėtinės vertės mokestį Lietuva būtų didinusi prieš metus kitus, aš neabejočiau, kad kainos augtų. Tačiau dabar daugelis kainų gali nepasikeisti.
Smunkant vartojimui verslininkai nedrįs branginti savo produkcijos ir paslaugų, nes žmonės paprasčiausiai mažiau pirks“, – teigė V.Klyvienė.
Ekspertai pabrėžia, kad PVM Lietuvoje didinamas norint sumažinti valstybės biudžeto deficitą, nes skolintis šaliai kitais metais bus per brangu.
„Mažinti PVM šiuo metu rizikinga, nes niekas nežino, koks būtų rezultatas ir kiek laiko reikėtų laukti teigiamo efekto“, – sakė Laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Rūta Vainienė."

Ar galima seną Kubilių išmokyti naujų triukų?

Britanija ketina mažinti PVM iki 15 proc. O kodėl mes, proto bokštai, didiname? Gal pasiųskime mūsų naująjį Petrą I (Kubilių) pasimokyti į Britaniją, kad sužinotų, kaip reikia valdyti šalį?

Komentaras Liberto Klimkos lietuviškumo istorijos apžvalgai

Mūsų istorijos, mūsų šaknų, žinojimas parodo, kad egzistuoja kažkas svarbesnio, negu kasdienos patogumai. Tai vienintelis šansas sumažinti korupciją bei sulaikyti dalį išvažiuojančių. Ir vėl paskutinė Lietuvos viltis yra žmonės, žinantys, kas mes esame.






Dėmesys etninei kultūrai: nuo E. Gizevijaus iki S. Skrodenio 2008 11 21 / 14:15 Libertas Klimka

Donkichotiškos kovos su Rusijos malūnais idėja

Visos tautos turi nuoskaudų bendravime su kaimynais. Vien tik vokiečių ir lenkų tarpusavio problemos ko vertos. Bet tik mūsų vienų neapykanta Rusijai paversta vidaus ir užsienio politikos pagrindu. "Mažeikių naftą" kemšame visiems perėjūnams vos ne nemokamai ir leidžiame jai rinkti monopolinius viršpelnius. Rusų nekenčiame ir bijome labiau negu "Leo" branduolinio monopolinio monstro. Kad rusai neturėtų teorinės galimybės dalinti lietuviams pasus kaip osetinams, mes drakonišku pilietybės įstatymu atkirtome išeiviją nuo tautos kamieno. Apie kvailiausią pasaulyje užsienio politiką jau pasakyta daug. Mes realiai naikiname lietuvių tautą, prisidengdami donkichotiškos kovos su Rusijos malūnais idėja.

Kam naudingas lietuvių išsiskirstymas?

„DnB Nord“ analitikai galvoja, kad sutaupyti 5,3 mlrd. Lt – realu. Pagaliau sužinojome, kam naudingos šios keisčiausios pasaulyje kovos su krize priemonės. Ogi skandinaviškiems bankams, kurie finansuoja danų kiaulides Lietuvoje... Daugiau laisvos vietos, mažiau protestuojančių.

Kubiliau, kur vedi Lietuvą?

Nedaug primityvus tarybinis fizikas Kubilius žino apie tai, kas yra ekonominė krizė. Krizė - kai kažkam būna blogai. Mums duota pasirinkti, kam bus blogai. Arba - pensininkams, kuriems, jei Kubiliui neleisti sunaikinti Lietuvos ūkį, neva tai tektų patrumpinti pensijas du kartus. Arba likusiam Lietuvos ūkiui (išskyrus dar monopolijas), kuriam, jau merdint, turėtų būti perpjautos gyslos padidintais mokesčiais bei sumažintomis išlaidomis. Monopolijoms, kurių godumas ir žmonių apgaudinėjimas ir sukėlė krizę, Lietuva vienintelė pasaulyje siūlo dar daugiau nereguliuojamos laisvės plėšikauti. Taip Kubilius asmeniškai pasiruošė sekantiems Seimo rinkimams. Monopolijos jam sumokės, o pensininkai išrinks. Tik ar bus Lietuva? Ar bus Seimas? Iš ko mokėsim tas "nesumažintas" pensijas, jei sunaikinsim Lietuvos ūkį?

Kaip padėti silpnoms mokykloms?

Geriausia pagalba blogoms mokykloms:

Žymiai daugiau mokėti geriems mokytojams, kurie dirba skurdžių vietovių mokyklose.

Pirmus tris mokytojo darbo metus naudoti efektyvią sistemą negabių mokytojų atsijojimui.

Panaikinti formalius reikalavimus mokytojų priėmimui į darbą, trukdančius samdymui. (1)




1. The Hamilton Project, a public policy group at the Brookings Institution.

Ar nevykdomas tautos naikinimas Lietuvoje?

Lengva valdyti Lietuvą. Bet kokia opozicija apšaukiama Rusijos zombiais. Monopolijos tyloje lupa viršpelnius. Iš rusų okupantų primestos pavojingos atominės elektrinės padarėme nepriklausomybės altorių. Maksima nespėja gabenti degtinę. Savižudybių skaičius yra katastrofiškai didelis. Krizės prispausti, bankų eksplotuojami, žmonės taupo maisto sąskaita. Vietoje pasaulyje vykdomo ekonomikos stimuliavimo vykdoma absurdiška išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo politika. Ar ne laikas pradėti pokalbį apie tautos naikinimą šalyje?

Mūsų pilietybės įstatymas ir Amerikos ligoninės

Mūsų valdžia negerbia ir lietuvių gyvybių. Daug tautiečių dirba ir mokosi JAV. Jei jie rimtai suserga ar patenka avarijon, tai iškyla rizika, kad, neturinčius JAV paso, ligoninės deportuos, norėdamos išvengti didesnių gydymo išlaidų. Teigiama, kad dažnai deportuoja sunkioje būklėje. Žiaurūs mūsų valdžios sprendimai dvigubos pilietybės atžvilgiu kelia pavojų mūsų mažos tautos dalies gyvybėms.

Dviguba pilietybė atvirame pasauliui krašte

Lietuva nėra Robinzono Kruzo sala. Gyvename globaliame pasaulyje. Esame priversti konkuruoti su kitomis tautomis. Rusiški metodai tiko, kai buvo geležinė uždanga. Dabar gi kuo daugiau lietuvių neteks Lietuvos pilietybės, tuo blogesnis gyvenimas bus Lietuvoje, nes nukertami ryšiai su išoriniu pasauliu, kurie yra dabar būtini sėkmingam darbui. Tuo daugiau lietuvių emigruos. Ir vėl išeina priešingai, negu mes norėjome.

Ką sustabdyti pirmiausia, kad lietuvių kalba išliktų

Deja, turime valdžią, kuri naikina lietuviškai kalbančius rusų metodais. Tai ir rizikingos atominės elektrinės palaikymas bei statybos planai mūsų žemėje. Ir pirmenybės prieš tautą atidavimas monopolijoms, tame tarpe prekiaujančioms degtine (kaip "Maksima"). Ir pasų atiminėjimas iš išvykusių užsienin lietuvių, kuris primena rusų griežtumą poną paliekančių baudžiauninkų atžvilgiu bei Stalino-Chruščiovo-Brežnevo laikus. Tai ir aukštų mokesčių už studijas universitete įvedinėjimas, mažinantis mūsų universitetų bei kartu mūsų ekonomikos konkurencingumą regione. Tai ir universitetų iškėlimas į barakus priemiesčiuose (slėnių idėja), fiziškai atkertant juos nuo kitų valdžios ir kultūros centrų. Tai ir bandymai įvesti brangų medicininį aptarnavimą, kuris neabejotinai pablogintų šalies gyventojų sveikatą (palyginkime ES su JAV, dabar bandančiomis taisyti padėtį). Tai ir agresyvi užsienio politika, be reikalo supykdanti kaimynines tautas, bei mažinanti gimtinės saugumą ir mūsų verslininkų darbo galimybes. Tai ir valstybės išlaidų mažinimas bei mokesčių didinimas krizės metu, kai visas pasaulis bando gaivinti dūstančią ekonomiką priešingais metodais.

Pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas atsidūrė net antrajame 500-tuke

Pasaulio universitetų reitinge Vilniaus universitetas atsidūrė net antrajame 500-tuke. Tai tiesiogiai lemia mūsų ūkio ir valstybės valdymo aparato konkurencingumą pasaulyje. Kaip mes galime tapti geriausiais kokioje nors rinkos dalyje, neturėdami net galimybės pasamdyti geriausių darbuotojų skaičių, viršijantį tam tikrą kritinę masę? Ir kaip mes išliksime rinkoje, nebūdami geriausiais kokiame nors jos segmente? Todėl kiekvienam iš mūsų yra svarbus universitetų likimas.

Ką daro Lietuvos bankai?

Lietuvos bankai kerta šaką, ant kurios sėdi, stabdydami ekonomiką. Kirkilo ir Kubiliaus gaujos jiems padeda su kvailu džiūgavimu.

Ar tikrai Lietuvą visą laiką valdo rinkos fundamentalistai?

Sulaukus didelės krizės, net rinkos fundamentalistai kitose šalyse atideda į šalį ideologiją bei bando gelbėti rinką. Lietuvoje gi rinka tyčia griaunama, naudojantis krize. Iš tų nuolaužų lipdomi saujelės "patikimų" turtai.

Prieš branduolinę energetiką Lietuvoje

Mūsų nedidelė mafija (VP dešimtukas, Kubiliaus ir Kirkilo vadovaujamos gaujos) naudojasi branduolinės energijos liaupsinimu bei gąsdinimu tariamais pavojais, kad lupti iš žmonių monopolinius viršpelnius. Branduolinis kuras nėra lengvai prieinamas, todėl brangsta greitai. Ir perkame mes jį iš tų pačių rusų. Atliekų patikimo saugojimo problema neišspręsta net Amerikoje. Teroristų pavojus tokiems objektams milžiniškas. Politinė rizika, jei kur nors pasaulyje atsitiktų avarija, yra didžiulė. Vietoje tikro energetinio saugumo (namų šiluminės varžos didinimo, efektyvesnio transporto pirkimo, vėjo ir saulės energetikos) mes tik išpučiame laikinus saujelės kvailių turtus.

Prezidentas V. Adamkus pasisako prieš būsimosios valdančiosios daugumos norus naikinti daugelį socialinių lengvatų.

Prezidentas V. Adamkus pasisako prieš Kubiliaus vedamos būsimosios valdančiosios daugumos norus naikinti daugelį socialinių lengvatų. Gerai, kad nedavėm Kubiliui didelės daugumos Seime. Kritiškai nusiteikęs Prezidentas bei stipri opozicija Seime yra būtini, kad Kubiliaus radikalai visai nenuvairuotų Lietuvą į griovį.