Seniai žinomas mano spėjimas, kad Snoro nacionalizavimas yra politiškai naudingas tik tariamiems kovotojams su rusais ir tik todėl buvo organizuotas (galima pasižiūrėti Google paieškoje mano puslapį: mokslas-studijos-ekonomika). Neturiu giminių, susijusių su Snoru. Neturiu jokių ten įšaldytų pinigų. Neturiu ir verslo ryšių su rusais. Kodėl tas Snoras man rūpi? Kodėl jis turi rūpėti kiekvienam lietuviui?
Nes nuo šios istorijos pabaigos žymiai priklauso lietuviško verslo padėtis pasaulyje. Aišku, mes galime ir turime dirbti visur, įskaitant Afriką. Bet Afrika toli. Prancūzų kalba mums sunkesnė. Tvarka ten, žmonių ryšiai ten, mums sunkiau suprantami. O Rusija yra gera tarpinė aikštelė daugeliui mūsų verslų, einančių į pasaulį. Geriausias būdas veikti svetimam krašte - bendradarbiavimas su vietiniais verslininkais. Kaip rusų verslininkai gali bendradarbiauti su mumis, jei pasirodo, kad vieną iš jų, Snoro savininką Antonovą, mūsų valdžia žlugdo trumparegės pasenusios politikos vardan, ypač jei tampa aišku, kad jokio kito pagrindo tam žlugdymui nėra? Visi bankai, dalyvaujantys nekilnojamo turto aferoje, yra finansinės piramidės, kurios nesugriūva tik trumpalaikės mokesčių mokėtojų paramos dėka. Valstybių resursai tam palaikymui baigiasi. Žlugimas yra neišvengiamas. Kodėl mes skubiai nenacionalizuojame kitų stambiųjų bankų filialus, kad sumažintume suirutės poveikį?
Kreipiuosi į mūsų žvalgybos, bankininkystės, teisėsaugos bei žurnalistikos žinovus. Reabilituokime Lietuvą verslo akyse. Išsiaiškinkime, kas kaltas Snoro istorijoje ir nubauskime kaltuosius, kas jie bebūtų. Laikas traukti Lietuvos ūkį iš gilios balos, kurioje jis prašvinksta.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą