Svarbiausia Staponkutės siūlymo bėda - ji nemato ryšio tarp universitetų sklaidžiamos kultūros ir Tėvynės išlikimo. Geriausiai tai atskleidžia Staponutės teiginys, kad ir tokie supuvę mūsų universitetai sugeba gerai mokyti mūsų jaunimą. Ko jie išmoko? Emigruoti kaip galima greičiau? Tapti nereikalingais teisininkais? (Paklauskite gerbiamą ministrą Pavalkį apie tai [2]). Prasibrauti į vastybės aparatą ir pardavinėti Lietuvą kiekvienam, kas šiek tiek sumoka, įskaitant Chevroną bei Hitachi? Imti kyšius, didelius ir mažus, visur ir visada? Nusirašinėti?
Tokie universitetai yra Lietuvos prapultis. Laikas mums vienytis, ginti lauk Steponavičius, Kubilius ir Staponkutes bei susitvarkyti mūsų namuose.
1. D. Staponkutė. Lietuvos universitetai turi kelią, bet nedrįsta juo eiti (33)
2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą