Kam mums reikia provokuoti, niekinti ir užgaulioti Lietuvos lenkus?

Vieniems iš mūsų vieta kapuose jau greitai bus mūsų, kitiems iš mūsų reikia dar palaukti. Nei Vytautas Landsbergis, nei jo sėbrai, užgrobę geriausiasVilnijos lenkų žemes, į kapus tų žemių neišsineš. Jei žmonių (ar tai lenkų, ar rusų) vardai ar vietovardžiai jų asmeninėje erdvėje bus parašyti jų gimtąja kalba, nuo to mūsų gimtosios lietuvių kalbos didybė nenukentės. Nuo to, kad lenkų ir rusų vaikai, rašydami rašinius lietuvių kalba, neišlaikys konkurencijos su mūsų, lietuvių, vaikais, bus blogiau tik mums, Lietuvos verslo žmonėms, nes prarasime tuos talentus, kurių šalyje ir taip katastrofiškai trūksta.

Svarbu ne pasiekti karines ar politines pergales. Svarbu keisti žmonių nusiteikimą, nuo kurio priklauso, ar tie žmonės mus paliks ramybėje [1]. Kaip tik to ir trūksta susidariusioje situacijoje. Lietuvius, migravusius iš provincijos kaimų į Vilniją, niekas mūsų Vilniaus kaime neriša. Vilnius tebeišlieka kaimas - mes nesugebame atgaivinti senojo žydiškojo ir lenkiškojo miesto. Todėl lietuviai migruoja toliau, į žaviuosius kultūringus Vakarus. Vilnius lietuviams tėra tik tarpinė stotelė, pabėgėlių stovykla. Mes rizikuojame palikti mūsų senąją sostinę Vilnių priešiškai nusiteikusių vietos lenkų rankose.

Kodėl mes kurstome Lietuvos lenkų neapykantą, kodėl provokuojame ir skaudiname Lenkiją, mūsų svarbiausią karinę sąjungininkę, skriausdami  Lietuvos lenkus demonstratyviai, smulkmeniškai ir sadistiškai?

Todėl, kad nuo Smetonos laikų mes nemokame kitaip mobilizuoti fašistuojančius elementus Lietuvoje, kuriais rėmėsi dar fašistinis Smetonos režimas ir remiasi visa mūsų primityvi valdžia, kaip tik kurstydami antilenkiškas nuotaikas. Na ir Vokietija bei Rusija pasimokė iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės istorijos bei palaiko tuos pačius fašistuojančius elementus Lietuvoje, kovojančius su lietuvių-lenkų bendradarbiavimu.  Vokietija bei Rusija gauna daug naudos iš paprasto principo: skaldyk ir valdyk. Mūsų, šiandienos lietuvių,  valdžios ribotumui nėra ribų.

Tačiau kovos su atominės energetikos ir skalūnų dujų monopolijomis pergalės Lietuvoje rodo, kad vien tik išorinių priešų ieškančios fašistuojančios politikos ir mažotarizmo laikai baigiasi. Mokomės tikrosios demokratijos, kurioje energinga mažuma taip pat sugeba pasiekti teisingumo.

1. What Would Kennan Say to Obama?

Jūs tikrai geriau gyvenate, negu dirbantys prekybos tinkluose

Po sugriuvusio stogo-žudiko atvejo Maximoje, net dideli Maximos viršininkai suprato, kad dirba rūmuose, pastatytuose iš smėlio, kurie greitai visai sugrius. Tokia depresija neprideda sveikatos nė vienam. O apie paprastus darbuotojus kalbėti tiesiog liūdna. 

 _Pašnekovės duomenimis, atlyginimai prekyboje nėra dideli: paprasti darbuotojai uždirba 1200-1300 Lt.

„Darbuotojų poreikis prekybos tinkluose yra labai didelis. Jie apskritai yra vieni iš didžiausių darbdavių šalyje“, – sakė R. Karavaitienė.

Pasak pašnekovės, darbuotojai į prekybos centrus nesiveržia dirbti dėl nepatrauklių darbo valandų, atlyginimų, darbo sąlygų [1]._

Pradėk gauti nors šešiolika procentų tavo pajamų iš natūrinio ūkio, ir tavo gyvenimas bus sveikesnis, ramesnis, nes galėsi rimtas sumas sutaupyti. O tada ir geresnį darbą lengviau gausi. Visi mėgsta sveikus ir patenkintus gyvenimu.

Sakai: _ne visi lietuviai taip gyvena._

Išvertus į normalią kalbą, tai reiškia: _yra milijonierių, yra Andriaus Kubiliaus vaikai, aš noriu gyventi, kaip gyvena milijonieriai ir Andriaus Kubiliaus  vaikai_.  O kiti milijonieriai irgi yra kieno nors vaikai ir kūmai. 

O tu Kubiliaus klausei apie tavo norus? Sutiko skubiai tave įsivaikinti? Jei ne, tai tavo norai yra nerealūs. Jau ateina daigų auginimo laikas. Eik, nusipirk atsparesnių pomidorų sėklų ir augink ant palangės. Blizgės vaisiai, kaip Andriaus Kubiliaus plikė, bet nors naudos tau iš jų bus.

• 1.   „Maxima“ skelbia apie algų didėjimą

Sužeista Lietuva

Laisvosios rinkos instituto varnos džiaugiasi, kad Lietuva nesurenka tiek mokesčių, kiek reikia biudžetui. Mat Laisvosios rinkos instituto varnos tai laiko įrodymu, kad Lietuvoje mokesčiai (mažiausi Europoje) yra pernelyg dideli. Girdi, sumažinkim mokesčius, durniai išeis iš šešėlio, daugiau pinigų surinksim. Nejaugi?

Realiai mokesčių nesurinkimas ir emigracijos dydis rodo, kad neoliberaliosios reformos ir išlaidų karpymas krizės pradžioje mirtinai sužeidė Lietuvą [1]. Šalis kraujuoja, nebegali išlaikyti net tos valstybės liekanos, kurią turime, o toms pačioms, kaip ir kubiliniai užsienio kompanijoms parsidavę, socdemai nieko nekeičia, tik ieško naujų mokesčių šaltinių.

1. "The Contradictions of Austerity: The Socio-Economic Costs of the Neoliberal Baltic Model."

Kodėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas?

Amerikoje gelmių turtai priklauso žemės savininkui. Tie žmonės, kurie daugiausia nukenčia nuo nešvaraus pramoninio uolienų skaldymo, gauna dosnius atlyginimus už dujas. O Lietuvoje gelmių turtai priklauso valstybei. Nė vienas save gerbiantis žemė savininkas neleis naikinti jo turimą turtą be kovos, jei jam niekaip neatlyginama. Todėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas. Nepatinka - kraustykitės į Šiaurės Korėją. Ten yra jums tinkama despotinė tvarka.

Kad skalūnų skaldymas yra nesaldus kaimynystėje gyvenantiems, parodo tai, jog tarptautinės naftos korporacijos Exxon vadovas yra už skalūnų skaldymą, bet tik ne prie šio vadovo namo [1].

1. Rex TillersonExxon-Chef wehrt sich gegen Fracking nahe seinem Wohnhaus

Perspėjimas vis dar svajojantiems apie branduolinį reaktorių

Gaisrai ir teroristų atakos gali sukelti Lietuvoje branduolinę avariją, kuri būtų tokia pat brangiai kainuojanti, kaip dabar yra Fukušima (šimtas milijardų dolerių). Nuo to neapsaugoja jokia technologija [1].  Vokiečiai kenčia, atsisakę nuo svarbaus branduolinės energetikos indelio, kol dar jų atsinaujinantys šaltiniai nepilnai išvystyti. Todėl mums vokiečiai pinigų mūsų branduolinės avarijos likvidavimui neduos. O kiti tokių pinigų ir neturi. Todėl lietuvių tautai bus bankrotas, ir Lietuvos teritorija taps netinkama gyventi.

Gerai kad atsisakėme branduolinio reaktoriaus statybos. Turime už tai padėkoti lietuvių tautai, kuri yra protingesnė už daugelį mus valdančių.

1.Nuclear energy: Meltdowns, redux

Kur mūsų vargų šaknys?

Džiugina Andriaus Navicko pradėtos diskusijos pradžia [1]. Trūksta mums sugebėjimo iš šalies pasižiūrėti į tai, ką darome. Trūksta ir sprendimų aptarimo kultūros. Jei nepatinka pasiūlyta idėja, bet nežinome nieko geresnio, tai dažnai naiviai atakuojame tos idėjos autoriaus asmenybę (nupirktas ir t.t.). Atrodo, kad tai yra viena iš svarbiausių sunkumų Lietuvoje priežasčių, nes mūsų sprendimų kokybė tokio aptarimo pasekoje dažnai yra tokia prasta, jog klaida aiški, net nesulaukus pasekmių.

1. Diskusija. Andrius Navickas. Kur pažvelgsi – visur agentai? (I)

Įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjos nepakeičia vaikų ateitį, kurią nulemia genetika

Socialiniai įsivaikintų žmonių tyrimai parodė, kad tų žmonių IQ, pasiekimai mokymesi ir pajamos koreliuoja ne su juos įsivaikinusiais tėvais, o su įsivaikintų biologiniais tėvais [1]. Genai yra svarbiau, negu aplinka šiuo atveju.

Bet privalome susikaupti ties pagrindine problema, kuri yra svarbi mūsų visų vaikams (o reiškia, ir mums). Įsivaikintų asmenų tyrimų duomenys yra įtikinantys, paprasti ir labai praktiški: mes turime gerai žinoti tuos žmones, kurie yra (ar nori būti) mūsų vaikų biologiniais gimdytojais, nes nuo jų priklauso mūsų vaikų (o reiškia, ir mūsų pačių) ateitis. O, kalbant apie išimtis, tai įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjų įgyvendinimas tokias žinias atneša retai, todėl rimtam šeimos planavimui nelabai tinka.

1. Your Ancestors, Your Fate

Kaip mes kalbame su žmogumi, kuris norėtų dirbti mūsų organizacijoje?

Verslininkas gali pasamdyti artimiausius padėjėjus, galinčius padaryti viską, išskyrus pasamdyti verslininkui artimiausius padėjėjus. Todėl pokalbis su samdomais žmonėmis yra svarbus. Visas šis pokalbis užima apie valandą laiko. Didžiausią šio laiko dalį (apie keturiasdešimt minučių) užima elgesio aptarimas [1]. Jis turi būti konkretus. Klausimų pavyzdžiai:

_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._

Arba:

_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._

Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:

_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._

Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.

Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.

1. How to Get a Job at Google

Kuo matuosime mūsų atlyginimus: papūgomis ar sekretorėmis?

Dažnai kalbant su lietuviais, iškyla idėja:  šios pajamos nevertos dėmesio, tiek pas mus gauna viena sekretorė.  Tada prisimenu vieną mane mokiusį tvarkyti finansus žmogų. Šis mokytojas anksčiau dirbo su brangiai apmokamomis Holivudo žvaigždėmis. Todėl iš jo lūpų ypač įtikinamai skambėjo, kad nesvarbu pajamos, svarbu skirtumas tarp pajamų ir išlaidų. Būna tokie veikėjai, kurie gauna didžiules pajamas, bet išlaidos šiek tiek didesnės. Todėl tie veikėjai skendi skolose.

Išvertus į lietuvių situaciją, išeina taip: Na ir kas, kad tu gauni daugiau, negu tavo sekretorė. Ji uždirba mažai. Išleidžia dar mažiau. Turi sočiai santaupų. O tu išleidi daugiau, negu uždirbi, nes tau honoras neleidžia (literatūrine kalba tas honoras vadinamas, bendruomene, draugais, bendradarbiais ir kita). Dar sekretorė užsiaugina sau maisto, todėl gyvena be konservantų ir kitokių chemikalų. Sekretorė gyvens geriau, ramiau, džiaugsmingiau ir ilgiau, negu tu, apsieidama be bankininkų bendruomenės, nes ji žino, kas yra svarbu.

Genetiškai modifikuotų augalų naudojimas išnaikina įdomiausius ir gražiausius drugelius

Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai yra atsparūs herbicidams. Tai paskatina žemdirbius laistyti herbicidus dideliais kiekiais. Tie herbicidai išnaikina naudingus laukinius augalus, kaip ši karpažolė, kuria maitinasi drugeliai.

Drugeliai be pakankamo maisto katastrofiškai greitai nyksta.  Nyksta ir garsieji Amerikos drugeliai Monarchai [1], kurie kasmet iš Kanados ir JAV skrenda pora tūkstančių kilometrų į Meksiką žiemoti:

Kas galėjo tikėtis, kai pradėjo auginti genetiškai modifikuotus augalus, kad tuo pasirinkimu išnaikinsime tokį grožį?

1. North America’s fauna and flora: Butterfly effect

Americas view - Feb 19th, 19:07

Kodėl švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams?

_Sunku sutikti ir su viceministro (Rimanto Vaitkaus) teiginiais apie tai, jog vidutinio lygio vienos ar kitos Vakarų Europos šalies universitetai neretai nusileidžia mūsiškiams. Tai netiesa. Mūsų geriausi universitetai tik prilygsta Vakarų Europos vidutiniokams, o ne juos lenkia. Taigi tokius pareiškimus reiktų vertinti kaip grynai spekuliatyvius, skirtus įtikinti būsimus studentus pasilikti Lietuvoje. Tikslas – gal ir kilnus, bet metodai abejotini. Juk pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje be dažnai linksniuojamų kembridžų ir oksfordų, yra dar bent 40 universitetų, kurie patenka tarp 400 stipriausių pasaulyje [1]._

Kodėl  švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus meluoja moksleiviams? Nes mūsų valdžia tarnauja šalį apraizgiusiems užsienio bankams ir kitoms užsienio monopolijoms [2], kurioms reikia pigios ir supratimo apie padėtį pasaulyje neturinčios darbo jėgos. Kiek ilgai leisime išdavikams valdžioje komunistų metodais durninti Lietuvą? Neilgai, nes jau yra nemažai atkutusių Lietuvos gyventojų, kurie nori ir sugeba apginti savo interesus. Užtenka tik prisiminti sėkmingą žemaičių kovą su Chevrono skalūnų dujų pramone. Monopolijos ir oligopolijos yra blogis, kenkiantis inovacijoms ir kokybei [3]. Šaunuoliai žemaičiai, jūs ir vėl rodote kelią mums visiems.


1. A. Lašas. Nereikia meluoti moksleiviams apie mūsų universitetų kokybę  

2. A. Sakalas. Kuo LSDP ir TS-LKD panašios ir kuo jos skiriasi 

• 3. Krugman: Barons of Broadband

Gamtinės dujos ir mes

Visiškai užhermetizuoti gamtines dujas nelengva, todėl toks pilnas užhermetizavimas brangiai kainuoja. Kompanijos nori tik išlaikyti didesnę dalį dujų, nes tai yra pakankamai pigu ir didžiąja dalimi išsaugomas produktas, kurį kompanijos parduoda. O nedideli kiekiai ištrūkstančių dujų kompanijoms nėra svarbu. Tuo tarpu gamtinės dujos yra trisdešimt kartų kenksmingesnės aplinkai, negu anglies dvideginis, gautas sudeginus dyzelinį kurą tokiam pat kiekiui energijos generuoti, kokį duotų ištrūkusios dujos. Mokslininkai ką tik nustatė, kad pakeisti dyzelinį kurą gamtinėmis dujomis nebeapsimoka, nes ištrūkstančios gamtinės dujos yra tiek  kenksmingos aplinkai [1].  Kompanijų lobistų dėka JAV valdžia tų ištrūkstančių gamtinių dujų nebekontroliuoja.

Mes Lietuvoje lobistų dar nedaug turime, todėl čia negalima pradėti uolienų skaldymą dujoms išgauti, neįvedus geros valstybinės ištrūkstančių į orą dujų kontrolės.

1. Study Finds Leaks Negate Benefits of Natural Gas

Viduržemio jūros regiono dieta

Daug informacijos apie mūsų maistą neturi pagrindo, nes klinikinius bandymus su maistu sunku finansuoti. O klinikiniai bandymai tampa medicininių ir socialinių mokslų aukso fondu.

Gera naujiena, kad ką tik baigtas klinikinis bandymas su Viduržemio jūros regiono dieta (Dr. M. A. Martínez-González, Predimed (the prevention/Mediterranean diet)). Tai buvo 7 447 pacientų, šešių metų, randomizuotas kontroliuojamas bandymas. Viduržemio jūros regiono dieta trisdešimt procentų sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, keturiasdešimt procentų sumažino sergamumą diabetu. Pacientai numetė svorį be kalorijų apribojimo.

• 1. A Big Step Closer to Nutritional Science

Kaip pagerinti darbo kokybę šalyje?

Įstatymu reikalaujant, kad stambios bendrovės akcijomis po lygiai išdalintų pusę pelno jų darbuotojams, žymiai padidintų dirbančiųjų suinteresuotumą darbo rezultatais. Tai būtų gerai ir pačioms bendrovėms, ir visai mūsų ekonomikai [1]. Godžiam kapitalistui tiek tepasakysim: Tai, manai, pusės pelno tau mažoka? Juk rizikuoji. Politiniai vėjai pasikeis ir devyniasdešimt procentų tavo pelno nueis į biudžetą mokesčiais. Bus daug blogiau, negu atiduoti kompanijos dirbantiesiems.

• 1. Edsall: Whatever Happened to ‘Every Man a King’?

Kodėl negerai kritikuoti ne pasiūlytą problemos sprendimą, bet asmenį, kuris tą sprendimą siūlo

Jei prasidėjo karas ir badas, o kaimely prie Vilniaus pasirodė šernas, mes ruošiamės jį sumedžioti, o vienas iš mūsų pradeda kritikuoti kito kepurę ir išbaido tą šerną, tai tas kritikuojantis pats susilauktų kritikos, bei liktų alkanas. Todėl niekad nepereik nuo problemos analizės prie asmenybių kritikos, nesakyk žmonėms, kad jie galės aptarti kokią nors problemą tik tada, kai pasidarys angelai. Tai yra blogas tonas darbe su problemomis, išsilavinę žmonės paprastai tokių klaidų vengia, kaip nuodingos gyvatės. Deja, mūsų krašte tokia apmaudi klaida pasitaiko dažnai.

Darbuotojų trūkumas

Verslininkas: rasti kvalifikuotą darbuotoją už minimalų atlyginimą - beveik neįmanoma [1]. Čia priėjo Kindziulis ir sako: kur tu dabar rasi tiek durnių.

1. Verslininkas: rasti kvalifikuotą darbuotoją - beveik neįmanoma 

Ar rimtas verslas yra mūsų natūrinis ūkis?

Dažnos dvi nuomonės, atsakant į mano teiginį, kad natūrinis ūkis yra mūsų charakterio ir mūsų išgyvenimo bei verslo pagrindas, išmokantis mus strateginio mąstymo [1]:

_Tai kada kraustomės į kaimą?_

_Natūrinis ūkis - tai nerimtas verslas._

 Realiai dirbamos žemės galima išsinuomoti lengvai visur, bet ypač Rytų Europoje su jos grandiozišku emigracijos lygiu.

Galima pasakyti, kad verslas, kurio pelnas po mokesčių yra 200 000 eurų per metus yra rimtas, tikras, verslas. Bet jei verslas duoda tik 100 000 eurų per metus tokio pelno? Ar tai yra tikras, rimtas, ar netikras verslas? Nebėra logikos tokiuose svarstymuose. Abiejų šiuo nuomonių paskirtis vienoda: iškelti veiklai labai sunkias, neįmanomas sąlygas  ir nedaryti nieko.

Tas nieko nedarymas turi gerų pusių. Kai visi pavasarį dirba soduose ir daržuose, galima ramiai sau pasivaikščioti Nidoje. Neigiama pusė irgi nemaža: pinigus, skirtus uogoms, vaisiams bei daržovėms, paima restoranai,  Maxima ar kiti pardavėjai. Ir tos uogos, vaisiai bei daržovės, kurias valgo jūsų šeima, yra pagamintos pardavimui. Nėra šis maistas toks sveikas, kokį mes užsiauginame sau. Jūs ir jūsų šeimos gyvensite trumpiau. Bus panašiai, kaip žydiškame sakinyje: stori žmonės trumpiau gyvena, bet užtat daugiau suvalgo.

1. A Farm’s Lessons in Long-Term Planning

Ko reikia, kad sukurtume gerai veikiančią ekonomiką Lietuvoje?

Būtina apsaugoti šalies gyventojus nuo eksplotacijos, aplinkos užterštumo ir finansinių spekuliacijų. Tam reikalingi geri įstatymai, apsaugantys mūsų darbo jėgą, mūsų aplinką, bei mūsų investuotojus. Tokiu būdu pakeliamas gyventojų pasitikėjimas tvarka valstybėje, todėl pradeda augti daugumos gerovė, todėl sustoja emigracija.

1. The Case for a Higher Minimum Wage

Audžiau nurimęs aukso svajones Aušros spinduliais; Lėkė jos, skrido, pilnos malonės, Padangių keliais.

Lietuvos valdantieji entuziastingai primena apie  sunkumuose paskendusius graikus, su džiaugsmu perkančius ginkluotę dideliais kiekiais. Dabar žinom, apie ką  Lietuvos valdantieji svajoja. Graikijos ginklų pirkėjai gavo tiek kyšių iš vokiečių, rusų ir kitų ginklų gamintojų, kad nebegali prisiminti, kiek kas davė [1].

O mūsų valdantiesiems, kad taip Dievas tokį riebų karvelį atsiųstų...  Geriausia, du procentus nuo bendro nacionalinio produkto skirtume ginklams, žymiai daugiau, negu dabar. Būtų visų mūsų Tėvynės išdavikų, pardavusių mus už saują Judo sidabrinių, svajonių išsipildymas.

_Ministras Pirmininkas A. Butkevičius patikino NATO generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną, kad laipsniškas gynybos išlaidų didinimas siekiant 2 proc. nuo BVP yra strateginis Lietuvos prioritetas [2]._ 

Raudonmarškiniai socdemai mėgsta didelius pinigus. Konservatorių kontroliuojama valstybės galva sako tą patį: 

_Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva didins lėšas, skiriamas gynybai [2]._ 

Juk konservatorių savanaudiškumas ir godumas jau tampa legenda Lietuvoje.

1. So Many Bribes, Greek Official Can’t Recall

2. NATO vadovas patikintas: gynybos išlaidų didinimas 

Ar verta lietuviams ieškoti gydymo Indijoje [1]?

Teigti, kad yra pernelyg brangu lietuviams važiuoti gydytis nuo vėžio Indijoje, nederėtų.

Pirmiausia, tai blogai atrodo. Kai lietuvis stovi brangioje Niujorko parduotuvėje prie brangokų kelnių ir sako, kad jis tiek neuždirba, kad tas kelnes pirktų, toks elgesys atrodo gerai. Kova su vartotojiškumu, pasiaukojimas vardan tos Lietuvos (neemigruojant), - kiekvienas gali prisigalvoti kilnių tokio elgesio motyvų. Realiai tas teiginys nėra tiesa. Kiekvienas iš mūsų gali pusę metų vėliau nusipirkti sekantį naudotą automobilį, o tuos pinigus išleisti brangesnėms kelnėms.

Bet, kai lietuvis teigia, kad chemoterapija Indijoje yra per brangi, todėl ligoniui reikia ruoštis Anapilin, skambesys yra visai kitas. Vardan kokios Lietuvos? Ar tos Avulio Lietuvos, kurioje Avulis akiplėšiškai ieško specialisto statybininko darbui už penkis tūkstančius litų per mėnesį, kai Lietuvos rinkoje toks darbas realiai kainuoja septynis (vietoje penkių) tūkstančius litų? Mirti už Avulio Lietuvą?

Kodėl Indijoje? Nes Indijoje susiklostė ypatinga juridinė situacija. Tai yra didžiausia demokratija pasaulyje, turinti daug skurstančių žmonių. Todėl Indija dažnai atima iš Vakarų kompanijos teisę įsigyti patentą brangiam vaistui Indijoje, perduoda tą brangų vaistą Indijos kompanijos gamybai, jei daug skurdžių žmonių miršta nuo vėžio tik todėl, kad tas vaistas yra pernelyg brangus.

Žinau, medicininis turizmas Indijoje, kur kainos maždaug dešimt kartų mažesnės, negu JAV, vis dar yra pernelyg brangus malonumas lietuviams [2]. Bet pinigai yra labai konkretus dalykas. Reikia konkrečiai sužinoti, ar yra prieinama reikalinga terapija, o po to, paskambinti ir paklausti, kiek konkrečiai ji kainuoja. Juk kalbame ne apie brangias kelnes, o apie žmonių gyvybes.

1. http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/sveikata/vaistai-nuo-vezio-per-pazintis-ir-labdara.htm

2. http://www.indian-medical-tourism.com/oncology-india.html

Kaip išmokti kūrybiškumo?

Dvi gerai žinomos strategijos yra divergencinis mąstymas (generuojantis daug idėjų) ir konvergencinis mąstymas (surandantis, kuri iš tų idėjų dirba).

Naudingos veiklos stadijos, įgyvendinant šias strategijas,  yra:

Pirma, išsiaiškinimas, klausiant teisingus klausimus, nes žmonės dažnai nesuvokia pilnai problemą, kurią reikia išspręsti.

Antra, idėjų formavimas - reikėtų atsisakyti vidinio balso, teigiančio, kad nieko padaryti neįmanoma, tokiu būdu atpalaiduojant vaizduotę.

Trečia, idėjos vystymas, arba sprendimo konkretizavimas. Jis gali parodyti, kad pasirinktas sprendimas nedirba, todėl reikia grįžti atgal prie idėjų generavimo.

Ketvirta, idėjos pritaikymas, įskaitant kitų žmonių įtikinimą, kad idėja dirba [1].

Beje, atvira klaidų analizė yra gėris verslui. Mes taip bijome, kad stambesnė klaida bus lemtinga mūsų versle, kad dauguma klaidų yra slepiamos nuo mūsų, verslininkų. Todėl negalime net normaliai mokytis iš klaidų. Na, o jei klaidos yra darbovietėje neleistinos, visi mūsų kūrybiškumo siekiai yra tik tuščios svajonės.

1. The Spark of Creativity, Taught, Tested and Graded

Inovacijoms tinkama ekosistema

Vien tik pildami pinigus į mažas kompanijas (kaip daro Jungtinė Karalystė), daug nepasieksime. Turime, kaip vokiečiai ir kinai, daugiau investuoti valstybės pinigų į mokslo tiriamąjį darbą, sudarydami inovacijoms palankią ekosistemą, kurioje mažos inovatyvios firmos ir net didelės kompanijos klestėtų. Mokesčių mažinimas nukerta galimybę sutelkti reikalingus tam resursus, todėl toks mokesčių mažinimas yra gerai susidariusios padėties palaikymui, bet ne inovacijoms [1].

1. By invitation: Mariana Mazzucato: Startup myths and obsessions

Schumpeter - Feb 3rd, 16:09

Prezidentinė politika trumpai

D. Grybauskaitė pareiškė: „Naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą nutolindami mūsų visų geresnio gyvenimo viltis“ [1].  Nepribaigti komunistai  (kaip Dalia Grybauskaitė) kiekvienų rinkimų metu žada kovoti su nepribaigtais oligarchais, bet visada pažadus pamiršta iškart po rinkimų [2].

Jūsų Ekselencija, privalote jau seniai žinoti jūsų priešus oligarchus, juk valdote tiek metų. Turime policinę valstybę, daugumos pokalbiai yra pasiklausomi.Valdžia nori žinoti apie kiekvieną bobutę kaime, kuri už grašius kerpa kaimynams plaukus ir dar gauna pašalpą, bet Dalia Grybauskaitė niekad neįvardija bent vieno oligarcho. Su kuo kovojate, Jūsų Ekselencija? O gal ta kova yra tik rinkiminis spektaklis? Tada veltui švaistome pinigus Prezidenčių bei Prezidentų išlaikymui.

1. Politologai: didžiausia D. Grybauskaitės stiprybė virto keliomis silpnybėmis 

2. D.Grybauskaitė per antrąją kadenciją imsis nepribaigtų oligarchų

Dalia Grybauskaitė ir euras

Bedarbystė euro zonoje dabar sudaro dvylika procentų [1]. Tai yra daug - devyniolika milijonų. Ekonomika buksuoja ir stoja. Infliacija pavojingai sumažėja [2]. Tendencija, kad pamažu euro zonoje viskas pradės pigti. Tai tik atrodo, kad gerai. Realiai žmonės pradeda laukti, kad viskas toliau pigs ir mažiau perka. Prasideda ekonomikos sąstingis. Kai įsivedame eurą, tai yra ir mūsų sąstingis. Japonai tokiame sąstingyje prabuvo ilgai. Nacionalistas Abe juos dabar išveda. Mes euro zonoje neturime europinių nacionalistų. Išvesti nebėra kam.


Pav.1. Matome, kad bendra infliacija (ryškiausia linija) ruošiasi peržengti nulį [3].

O Dalia Grybauskaitė sako, kad jei turėtume eurą dabar, tai pinigai pliauptų iš gausybės rago [4]. Tokios kalbos naudingos bankams, nes sumažina riziką eurais išduotoms paskoloms. Tokios kalbos yra kenksmingos Lietuvai. Kada nustosime rinkti į valdžią bemoksles entuziastiškas komjaunuoles?

1. Euro zonoje bedarbystė nepakito, o Lietuvoje padidėjo 

2. Inflation in Euro Zone Falls, and a 12% Jobless Rate Doesn't Budge

3. Inflation in the euro area - Statistics Explained - Eurostat - Europa

3. D. Grybauskaitė: su euru Lietuva būtų lengviau išgyvenusi krizę