Pilietybė:
Norim, kad mūsų piliečiai, kur bebūtų, spaustų tik vieną lietuvišką pasą rankose, nedalyvaudami jokiuose sprendimuose, net jei jų mylima Jungtinė Karalystė atsiskiria nuo mylimos Europos Sąjungos ir tuo pačiu, nuo mylimos Lietuvos, su katastrofiškomis pasekmėmis Lietuvos politikai.
Gaunasi: net garsiausi mūsų krepšininkai, gyvenantys Amerikoje, mums pasiūlo pabučiuoti jiems į užpakalį, kai mes atimame iš jų Lietuvos pilietybę. Niekad nebučiavę į tokį didelį užpakalį, mes pasimetame ir priimame specialų įstatymą, leidžiantį neatimti Lietuvos pilietybę tik iš turinčių didžiausią užpakalį.
Darbo kodeksas:
Norim, kad darbdaviai iš viso pasaulio bėgtų pas mus, išgirdę, kad, apmokėdami grašius už aštuonias valandas per mėnesį, jie turės armiją kantrių ir gabių vergų, dieną naktį laukiančių darbdavio įsakymo.
Gaunasi: visa gabiausia darbo jėga bėga iš Lietuvos.
Universitetai:
Norim, kad nematoma rinkos konkurencijos ranka sukurtų pas mus Harvardo ir Kembridžo lygio šedevrus.
Gaunasi: amerikietiškų kulinarinių technikumų lygio universitetai, apgaule išviliojantys iš vargšų studentų valstybės ir pačių studentų didžiulius pinigus. Tokie tariami universitetai išsilaiko konkurencijoje, nepaisant nieko (kaip ir nuo senų laikų buvo su tais amerikietiškais kulinariniais technikumais).
Kariuomenė:
Norim, kad mus gintų entuziastingos ir gerai apmokytos šiuolaikinės specialiosios pajėgos.
Gaunasi: saujelė prievarta tarnaujančių mirtininkų (vadinamų šauktiniais), aprengtų kvailomis devynioliktojo amžiaus uniformomis ir nemokančių nieko, ko reikia šiuolaikiniam kariui (per vienerius metus tik vištos tampa kiaušinių dėjimo specialistėmis).
Verslo vystymas:
Norim, kad šimtai tūkstančių finansistų, bankininkų ir IT specialistų iš Londono kraustytųsi pas mus po Brexito.
Gaunasi: kortininkas Guoga siuntinėjantis laiškus Londono bankininkams ir juokinantis pasaulio elitą, atkreipiantį dėmesį, kad Vilnius yra kaimas be anglų kalbos, metro, gerų restoranų, mokyklų, elitinių butų ir biurų, turintis per mažai gyventojų, palyginus su Amsterdamu, Franfurtu, Viena ir Dublinu, kurie tikriausiai laimėtų šioje konkurencijoje.
Išvada: norim būti kiečiausi kapitalistai pasaulyje. Gaunasi, kad esame viso pasaulio juokdariai nykštukai, viską darantys nemokšiškai ir neturintys svarbiausio, ko mums reikia. Gėda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą