Daug lengviau mokyti turtingus vaikus, turinčius visas geriausias aplinkybes mokymuisi, įskaitant korepetitorius. Bet, jeigu mes pasidomėsime tų mokinių pasiekimų istorija, tai galime atskirti gerus mokytojus nuo blogesnių, nepaisant didžiulės nelygybės, kokia yra dabar Lietuvoje. Kaip?
Jei du mokiniai pagerino jų pažymius matematikos egzamino metu kiekvienas penkiolika procentų (sakykim išsprendė teisingai penkiolika procentų daugiau sunkių matematikos uždavinių), tas faktas pats vienas dar nieko nesako apie jų mokytojų sugebėjimus. Bet, jeigu žinome, kad vienas iš tų mokinių ankstesniais metais pagerindavo jo matematikos rezultatą kasmet po penkis procentus, o šįmet pagerino jau net penkiolika procentų - laikas pagirti jo mokytoją. O jei antrasis mokinys kasmet pagerindavo matematikos rezultatą trisdešimčia procentų, o šįmet pagerino tik penkiolika procentų - šio mokinio mokytojui nesisekė mokyti šį mokinį. Kuo daugiau tokių žymiai pagerinusių jų rezultatus mokinių yra klasėje, tuo geresnis yra mokytojas. Kai tiriame labai didelį mokytojų skaičių, mokytojai išsisklaido varpo formos kreivėje, kitais žodžiais tariant, yra tik labai nedaug labai blogų, ir kas svarbiausia, labai gerų mokytojų. Todėl jei išsilavinimas yra svarbus, kaip jis yra svarbus šiandienos Lietuvoje, tai reikia nepagailėti laiko ir pinigų tam, kad surasti tuos retus geriausius mokytojus. Beje, suomiai taip ir daro.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą