2017 metų balandžio 11-ąją įprastą Šalčininkų gyvenimą nutraukė didžiulis stresas. Automatais ginkluoti vyrai šturmavo varganais pistoletais ginkluotą miesto policijos komisariatą, dalį jo užėmė, pagrobė įkaitus, tuo priblokšdami nustėrusius pareigūnus ir vietos gyventojus. Eiliniai pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai iš anksto nežinojo, kad tai – pratybos“, – iš karto po pratybų „Atsakas į nekonvencines grėsmes“ puolėsi aiškinti vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Kokios pasekmės? Iš anksto neskelbtos pratybos sulaukė priekaištų tiek pačiuose Šalčininkuose, tiek iš Seimo. Lietuvos parlamentarai VRM pratybas ypač kritikavo dėl neįvertintų rizikų: kas būtų, jei medžiotojas ar pilietiškai nusiteikęs ginkluotas asmuo būtų pirmas šovęs į pamatytus ginkluotus asmenis, judėjusius nuo pasienio su Baltarusijos? Kas prisiimtų atsakomybę?
Kodėl buvęs Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto dekanas Eimutis Misiūnas ėmėsi tokios rizikingos avantiūros? Pirma, aišku, kad pats vakarykštis dekanas to daryti neišdrįstų. Avantiūrą turėjo sugalvoti ir paremti aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai. Kam aukščiausiems Lietuvos valdžios pareigūnams tokia nusikalstama nesąmonė reikalinga? Stipriai išgąsdinti lenkus, kurie, esant vis labiau patriotiškai nusiteikusiai Lenkijos vadovybei ir pilnai Lietuvos izoliacijai, pradeda kelti galvas.Tai aišku iš pratybų metu Eimučio Misiūno kariaunos vartotos „Šalčininkų liaudies respublikos“ sąvokos. Todėl tai nėra saugumo pratybos. Tai perspėjimas, kad visi Lietuvos lenkai yra įkaitai Lietuvoje. Tai akiplėšiška politinė provokacija, skirta lenkams Šalčininkuose, visoje Lietuvoje ir Lenkijoje.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą