Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. gegužės 2 d., antradienis

Kodėl Lietuvos verslininkai, politikai ir valstybės tarnautojai naikina Lietuvą?

Nujaučiu, kad vien už tokį klausimą daugelis kiltų mane nubausti, jei tik pajėgtų. Kaip galima taip klausti? Visi tie žmonės per televizorių tokie gražūs (išskyrus Kubilių), tokie patriotai žodžiais, visi iki vieno pasiruošę naikinti Rusiją (net Kubilius, nepaisant keistos istorijos su Kubiliaus demonstruotu Rusijos statomos baltarusių atominės palaikymu). Bet faktai kalba ką kitą. Visas valstybės aparatas ir visi įstatymai valstybėje sustyguoti taip, kad verslininkai gautų maksimalią naudą visų kitų sąskaita ir kyšių pavidalu dalintųsi ta nauda su valstybės tarnautojais bei politikais. Tai puikiai suveikė prieš žydų verslininkus [1] po Pirmojo pasaulinio karo, todėl tapo universaliu Lietuvos elito sekmės receptu. Šiandieninių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Ką berenkame į Seimą, visi išrinktieji mums bando užkarti vergišką Darbo kodeksą, kuris leistų verslininkams mus išnaudoti ir atleisti iš darbo dar lengviau, negu iki šiol. O tokia žiauri tvarka varo darbingiausius lietuvius į emigraciją, palikdama tėvynę nunykti. Kas gerai suveikė agrarinėje vissuomenėje po Pirmojo pasaulinio karo, netinka postindustrinei visuomenei šiandien. Aš galvoju, kad lietuviškas kūmiškumas, įgalinantis palyginus saugiai perduoti tuos prakeiktus kyšius (ar ne, Mockau ir Masiuli?) yra čia svarbiausia.

Bet yra ir kitokia nuomonė. Kai kas galvoja, kad "atgavus nepriklausomybę, autoritarinė ekonomikos administravimo kultūra, paveldėta iš sovietinių laikų, tik sustiprėjo dėl ypač brutalios kapitalizmo kūrimosi pradžios Lietuvoje: tada verslininkai tikrąja to žodžio prasme turėjo išgyventi ir išvengti susidorojimo, jie buvo reketuojami, perėjo kraupias patirtis. Tai turėjo didelę įtaką formuojantis autoritariniam požiūriui į darbo santykius šalyje." Pagal šią idėją išeina, kad prieš daugiau nei kevirtį amžiaus mūsų stambiausi verslininkai patyrė tokį sukrėtimą, kad iki šiol išlieka žvėrimis. Vargšas tu, Mockau, oi koks vargšas...

O kaip manote jūs? Komentuokite, jūsų nuomonė svarbi. Kol nesusigaudysime, niekas nesikeis, toliau tauta greitai nyks.


1. "Skurdžioje šalyje vieninteliu ir didžiausiu investuotoju buvo valstybė, natūralu, kad šalyje, kurios gyventojų daugumą sudarė lietuviai, pirmenybė administracijos įstaigose, valstybės ar pusiau privačiose įmonėse buvo teikiama jiems."





Komentarų nėra: