Tai ko dabar labiausiai reikia Lietuvai?

Svarbiausia, turime išmokti taikiai reformuoti mūsų gyvenimą, kad nesulauktume pilno tvarkos pairimo Lietuvoje:

Pirma, turime pritaikyti Europos Sąjungos antimonopolinių tarnybų darbą mūsų laikams, kai informacija apie mus tampa svarbiausiu turtu, ir tinklinis efektas suteikia pirmosioms kiekvienoje naujoje verslo kryptyje kompanijoms galimybę išsiveržti toli į priekį (kaip kompanija Amazon išsiveržė prekyboje). Šios kompanijos gauna didžiulius pelnus, skaičiuojant vienam darbuotojui, todėl darbuotojų atlyginimo dalis rinkoje smunka, ekonomika nuo to stagnuoja.

Antra, turime išmokti grąžinti kompanijų vadovų pajamas į padorumo ribas.

Trečia, tam reikia išmokti sumažinti politikų galimybes prasigyventi kompanijų vadovų sąskaita.

Ketvirta, turime suvaldyti Uberizaciją Lietuvoje. Tai ne tik išskėstomis rankomis su duona ir druska valdžios Lietuvoje priimta Uber kompanija. Tai išvis naujojo Darbo kodekso metodu visos darbo rizikos pervedimas darbuotojams, ko pasekoje tie darbuotojai pradeda valgyti tik tai, ką patys užmuša [1], o dažnai lieka nevalgę.

Išeina, kad pirmiausia turime išvyti valstiečius, socdemus, landsberginius ir liberalus iš Seimo. Aišku, galime ir nieko nedaryti. Tada galutinis tvarkos pairimas yra neišvengiamas, nes daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo, t.y. 15–19 metų žmonių,  sako: „Aš emigruosiu.“ , paaiškindami, kad Lietuvoje gyventi „nėra lygis“, „yra kaimas“, „čia niekas nevyksta“ ir „niekas niekuomet nevyks“, „kaip iš viso žmonės gyvena, nežinau“. Dėl to „kažkur varysiu“ ir „kažką susikursiu“. Lietuvos jaunimas yra teisus, ar ne, Eligijau Masiuli?


1. Sako, kad Facebook kompanijos vadovas Zuckerbergas kurį laiką valgydavo tik tą mėsą, kurią pats sumedžiodavo.