Tai yra prostatos specifinio antigeno tyrimas. Jis duoda šiek tiek naudos, bet jo rizika sveikatai yra didelė. Jei žmogus sutinka, kad jam atliktų tokį tyrimą, yra 25 proc. tikimybė, kad kuriuo nors momentu jam aptiks padidintą prostatos specifinio antigeno koncentraciją. Dešimt proc. iš tų žmonių, kurie sutiks kad jiems atliktų prostatos specifinio antigeno tyrimą, bus diagnozuoti, kaip turintys prostatos vėžį. Bėda tame, kad niekas nežino, ar tas vėžys yra piktybinis, ar visai nekenksmingas, todėl net aštuoni iš dešimt turinčių naujai aptiktą vėžį, gaus gydymą (radiacija arba chirurgine operacija). O tas gydymas turi labai didelį nemalonių komplikacijų procentą (šlapimo nelaikymas ir impotencija arba, kas liūdniausia, abu šie simptomai kartu).
Konkrečiai, iš 1000 vyrų, kurie sutinka, kad jiems būtų ištirtas prostatos specifinio antigeno lygis, net 80 vyrų gaus chirurgiją arba radiaciją. To gydymo pasekoje trys iš to tūkstančio ištirtų išvengs vėžio paplitimo į kitus organus. Tik vienas ar du iš to tūkstančio ištirtų išvengs mirties nuo prostatos vėžio. Net šešiasdešimt vyrų iš to tūkstančio ištirtų gaus šlapimo nelaikymo ir (arba) impotencijos problemą. Todėl daugelis vyrų greičiausiai galvos, kad prostatos specifinio antigeno tyrimo rizika yra didesnė už naudą (daugiau apie tai - čia).
Kai kalbate su gydytoju apie prostatos specifinio antigeno tyrimą, turėkite mintyse, kad gydytojas yra irgi žmogus. Lietuvoje daugiau daugiau tokių tyrimų veda prie daugiau brangių prostatos gydymo atvejų, reiškia, daugiau didelių kyšių. Todėl pravartu žinoti visas pasekmes ir paaiškinti gydytojui, kas jums svarbu. Dar būna, kad laboratorijos supainioja mėginius ir žmonėms išpjauna absoliučiai sveikas prostatas...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą