Tas docentas metė mokslus ir užsiėmė prekyba reikmenimis butų remontui. Lietuvos mokslinnkai irgi metė mokslus. Skirtumas tas, kad tas docentas, nors ir paniekinęs savo pašaukimą, bet žmonių neapgaudinėja, orientuojasi buto remonto problemose, parduoda tikras prekes tam darbui.
O Lietuvos mokslininkai, dirbantys universitetuose, gavę kyšininkų Kubiliaus ir Steponavičiaus valdymo metu įvestus studentų krepšelius, pradėjo tuos studentus be gailesčio melžti. Tūkstančiais (neįtikėtina, tūkstančiais) kuriamos niekuo geru nepasižyminčios studijų programos, varomos reklaminės kompanijos, kad tik studentų pinigus išvilioti, nieko rimto tiems studentams neduodant. Patys mokslininkai laksto po daugelį universitetų, visur gauna atlyginimus. O juk universitete mokyti turi tie žmonės, kurie atlieka rimtus mokslinius tyrimus, todėl gali paruošti rimtam darbui ir dideliems pokyčiams visuomenėje ateityje. Jokio tokio rimto mokslo mūsų mokslininkai nebedaro, nes tam tiesiog nelieka laiko. Taigi, šių dienų lietuviškas universitetinis išsilavinimas yra gryna apgavystė (plačiau apie tai rašoma čia).
Tai pamoka visiems mums, dirbantiems profesinį darbą. Jeigu nuleisime reikalavimų mums kortelę, pradėsime lupti pinigus už nieką, nes, girdi, kyšininkas Steponavičius mums leido, tai anksčiau ar vėliau žmonės susigaudys ir liksime prie suskilusios geldos. Mūsų mokslininkų elgesys yra svarbi priežastis, dėl kurios jaunimas emigruoja, ir Lietuvoje pradeda trūkti studentų, o verslui - kvalifikuotos darbo jėgos ir vartotojų.Tas pats, ar klausti santechnikų, dirbančių universitetuose, ar klausti Lietuvos mokslininkų nuomonės apie universitetų darbo organizavimą - juk ir tie, ir kiti nėra tikri mokslininkai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą