Norite gyventi, kaip Suomijoje?

Apsvarstykime sieną tarp Suomijos ir Rusijos, kur yra stebėtinas skirtumas sunkių autoimuninių sutrikimų (pavyzdžiui, celiakijos ir 1 tipo diabeto) paplitime. Šios ligos tampa pastaraisiais dešimtmečiais grėsmingai paplitusios Suomijoje, bet tokių ligonių dažnis Rusijos pusėje sudaro tik tarp penktadalio ir šeštadalio nuo Suomijos pusės šio tipo ligonių dažnio, nepaisant to, kad Rusijos pusėje arti sienos gyventojai genetiškai yra labai panašūs, nes Rusija Antrojo pasaulinio karo metu užkariavo šią dalį Suomijos teritorijos kartu su visais vietiniais gyventojais.

Kas saugo Rusijos pusės gyventojus nuo jų genetinio paveldėjimo? Arba geriau suformuluojant, kas daro suomius pažeidžiamais?

Suomijos mokslininkai mano, kad tai yra poveikis, atsirandantis dėl tam tikros mikrobų bendruomenės  veiklos - tokios bendruomenės, kuri daugiau primena mūsų visų mažiau higieniško gyvenimo praeityje mikrobų bendruomenę. Juk pusė Rusijos miestų gyventojų vis dar užsiaugina daržoves jų vasarnamiuose, jau nekalbant apie kaimų gyventojus, o dešimt milijonų rusų maitinasi tik tuo, ką užsiaugina patys. Toks artimas kontaktas su laukine gamta ir apsaugo nuo daugybės autoimuninių ligų atvejų atsiradimo Rusijoje (daugiau apie tai - čia).

Perimant suomių gyvenimo būdą, mums vertėtų jį pakeisti, išvengiant tos suomiškų ligų epidemijos. Išsaugokime lietuviškus vasarnamius, daržus, sodus, kaimo sodybas. Išsaugokime tautinį paveldą žemdirbystėje. Tai juk yra sveikos tautos pagrindas ne vien tik moraliniu požiūriu. Vienos tik saunos vasarnamyje neužtenka.