Ar ilgai viešpataus Lietuvoje neoliberalai?

2010 m. Lietuvos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame šie brangiai apmokami teisėjai drįsta pareikšti, kad „netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai“ būtų sumažinti taip, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.“ Suprask, žmogau, kad šie išpaikinti teisėjai jų milžiniškas privilegijas yra pasiruošę ginti iki paskutinio kraujo lašo. Dabar Seimas priima vergvaldišką neoliberalų Darbo kodeksą, kuris rodo tokią pat šaltą panieką daugumai Lietuvos gyventojų. Kodėl Lietuvoje taip siaučia savanaudiški neoliberalai? Ar tai tik atsiskyrimo nuo socializmo pasekmė? Tokio paaiškinimo neužtenka. Neoliberalai ne tik primygtinai tikina, kad rinkos yra ekonomiškai efektyvesnės, negu centralizuotas planavimas. Jų nuomone, pati visuomenė galėtų būti pertvarkyta, atsižvelgiant į rinkos įstatymus, nes daugybė savanaudiškai veikiančių asmenų konkuruoja tarpusavyje ir tokiu būdu sukuria optimalius rezultatus visiems.  Praktikoje viskas atrodo ne taip.

Neoliberalizuota ekonomika, kuri nuo devintojo dešimtmečio pradžios atėjo į valdžią, tokiu būdu praturtina mažumą, kai tuo tarpu gyventojų dauguma jaučiasi atsilikusi tiek, kad nebegali normaliai išgyventi (plačiau aprašoma čia).  Vienas tyrimas rodo, kad šiuo metu vidutiniam darbuotojui reikia  dirbti net du kartus daugiau valandų per mėnesį, kad užsidirbti mokesčiui už gyvenamosios vietos nuomą viename iš didžiųjų Amerikos miestų, palyginus su 1950-taisiais metais. Na o  sveikatos priežiūros ir aukštojo mokslo išlaidos nuo tų laikų dar žymiau padidėjo. Todėl Amerika, kuri tradiciškai turėjo aukščiausią  mobilumą tarp socialinių sluoksnių, lyginant su bet kuria kita Vakarų šalimi, dabar turi mažiausią mobilumą visame Vakarų pasaulyje (daugiau apie tai - čia). Aiškiai matome, kad neoliberalų laikai pasaulyje praeina.  Amerikoje (Trumpas ir respublikonai) ir Britanijoje (May ir Corbynas) politinis klimatas keičiasi taip, kad mokesčiai ir valstybės reguliavimas priverstų turtinguosius vėl prisiminti jų socialines pareigas. Lietuvos privilegijuoti skuba į išvažiavusį traukinį.