Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. kovo 4 d., pirmadienis

Kokiais Europos Sąjungos resursais naudojosi Jungtinės Karalystės mokslininkai?

Toks resursų sąrašas yra naudingas Lietuvai, nes įgalina susigaudyti, kokių tikslų turėtų siekti Lietuvos politikai ir mokslininkai, jeigu ssumanytume padaryti Lietuvos ūkį konkurencingu, naudojant technologijų pritaikymą (Masiuli, nesijuok, iškris dėžutė iš rankų).
"Susirūpinimas dėl Brexit poveikio moksliniams tyrimams yra susijęs su Didžiosios Britanijos dalyvavimu ES septynerių metų trukmės mokslinių tyrimų programose. Dabartinė programa „Horizontas 2020“ nuo 2014 iki 2020 m. sudarys apie 77 mlrd. EUR (88 mlrd. JAV dolerių).

Jos įpėdinis „Horizon Europe“ turės 100 mlrd. Eurų biudžetą, jei Europos Komisija jį gaus, nors galbūt ES bus susitarta dėl mažesnio skaičiaus.


Iš šių pinigų vidutiniškai Didžiosios Britanijos universitetai kasmet gauna apie 700 mln. Eurų. Tai atitinka maždaug 8% sumos, kurią jie skiria moksliniams tyrimams.
Dar svarbiau, kad skirtingų šalių mokslininkai, dirbantys tame pačiame projekte, kartu gali kreiptis dėl ES grynųjų pinigų, o ne kreiptis į savo šalies finansavimo agentūras. Tai yra gerai, nes jie gali pradėti dirbti vienu metu. Tai sustiprina mokslinį bendradarbiavimą ir nėra lengvai pakeičiamas padidėjimais nacionaliniuose mokslo biudžetuose.


Kitos dvi - Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) dotacijos ir Marie Sklodowska-Curie veiksmai (ES mokslinių tyrimų stipendijų programa) - yra konkurencingi, prestižiniai ir kartu atneša britų aukštojo mokslo įstaigoms, daugiau nei 500 mln. EUR per metus. Didžiosios Britanijos universitetai, aukštai vertinami tarptautinėse mokslinių tyrimų lentelėse, yra populiari grantų laimėtojų vieta. „Russell Group“ nariai iš 24 pirmaujančių Didžiosios Britanijos universitetų, pavyzdžiui, užtikrino 17 proc. visų EMTT grantų nuo 2007 m. iki 2017 m. Jei nebus Brexito sutarties, Didžiosios Britanijos universitetai nebegali priimti grantų gavėjų.


Be programos „Horizontas 2020“ grynųjų pinigų, Britanijos universitetai taip pat gauna finansavimą iš ES labdaros organizacijų ir privačiojo sektoriaus iki maždaug 100 mln. EUR. Tokių pajamų srautų ateitis bus netikresnė po „Brexit“.


2007–2013 m. Didžioji Britanija perėmė 18% (8,8 mlrd. Eurų iš 47,5 mlrd. Eurų) ES mokslinių tyrimų pinigų, o įnešė į ES biudžetą šiam tikslui tik apie 11% (5,4 mlrd. Eurų). Asocijuotosios su ES šalys (kaip Šveicarija) visos kartu laimėjo tik 7%.
Apie 16% mokslininkų Britanijoje yra iš ES šalių. Kaip ir kiti ES piliečiai, jie galės kreiptis dėl nuolatinio statuso. Tačiau universitetai baiminasi, kad, jei nebus pakeistos vizų taisyklės, būsimiems darbuotojamsiš ES bus sunku įsidarbinti."

Komentarų nėra: