Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. kovo 13 d., trečiadienis

Skanu, pigu, bet nesveika

Nieko nėra malonesnio už kukurūzus, grūdines kultūras ir soją auginančių ūkininkų darbą. Laksto sau po laukus su didžiuliais traktoriais ir kombainais, pasinaudoja dideliais kiekiais cheminių medžiagų ir parduoda daug kukurūzų, grūdų ir sojų. Vakarų šalys labai palaiko šią produkciją. Šie produktai šeriami naminiams gyvūnėliams. Gauna daug ir labai pigaus, valstybės subsidijuojamo, maisto. Pažvelkite į Maxima. Pasaka, ar ne?

Tai kad ne. Kukurūzų, grūdų ir sojos gaminiais paremti maisto produktai yra turtingi omega-6 riebalų (kurių turi būti mažai), o mums reikia omega-3 riebalų, gaunamų iš žolės ir dumblių. Štai šiuose maisto produktuose yra daug omega-3:
Prie ruso net kiaulėms į ėdalą dėdavo daug runkelių lapų su omega-3.  Laisvai vaikštančių paukščių kiaušinius ir žole maitinamų gyvūnų mėsą bei pieno produktus mes tada valgėm ir nevertinom. Dabar turim vietoj Brežnevo Landsbergį, o maistas mūsų mums jau kenkia. Kodėl?
"Nepaisant to, kad omega-6 turi didelę reikšmę organizmui – jie yra kiekvienos ląstelės membranos dalimi, kontroliuojančia viską, kas patenka į ląstelę ir iš jos išeina – jie turi būti teisingoje pusiausvyroje su omega-3. Jeigu pusiausvyra pereina į omega-6 pusę, ląstelės membrana gamina chemines medžiagas, vadinamas citocinais, kurie tiesiogiai iššaukia kraujagyslių uždegimą, insultą ir infarktą. 
Šiandien Vakaruose egzistuojantis mitybos racionas pasižymi ypatingu šių dviejų riebalų disbalansu. Jis svyruoja diapazone nuo 15:1 iki 30:1 ar net daugiau omega-6 naudai. Tai sukuria sąlygas atsirasti milžiniškam citocinų kiekiui, kas sukelia kraujagyslių uždegimą. Optimalus ir sveikas šių riebalų santykis – 3:1."
Reikia skubiai pertvarkyti visą Lietuvos ūkininkavimą, kol dar turime žmonių, kurie atsimena, kaip tai darėme prie ruso.

Komentarų nėra: