"Net amerikiečiai supranta, kad gabūs, bet neturtingi pradžioje gauna blogesnius pažymius, todėl atskirai tokius paremia."
Labai teisingas kampas, bene vienintelis tinkantis reformos kritikai. Deja, finansai, vertinimo kriterijai ir t.t. tikriausiai turės palaukti - nereikia norėti visko iš karto. Reforma negalėtų vadintis reforma, jei kažkam dėl jos neskaudėtų.
Toliau - matau, mąstote labai teisingai. Tačiau ne tik Mažeikių Naftą, o ir švietimo sistemą paveldėjome iš rusų. Ją būtina reformuoti. Pats prieš krūvą metų ją iškeičiau į užsienietišką. Deja, tuo metu ji dar turėjo potencialo - kurio nematau dabar šnekėdamas su studentais ir emigravusiais doktorantais.
Jei nesugebame užtikrinti kokybės ir kiekybės vienu metu, tai vienas iš kelių - mažinti kiekybę.
Tuo tarpu kolegijos, kaip privačios mokymo įstaigos, daro labai gerą darbą - paruošia gerus specialistus rinkai neapeliuodamos į universitetinį statusą. Turiu vieną doktorantą iš kolegijos - ir galiu pasakyti, kad po paruošiamųjų kursų (pre-doctoral school) jis, kaip mokslininkas, žino ir moka daugiau nei dauguma universitetų absolventų.
2009-04-03 19:50
Gamta nemėgsta tuštumos. Atsimenate, kaip mes piktinomės ir kovojom su rusais, bandančiais padėti studijuoti mūsų policininkams. Tada dar galėjome atsilaikyti, nes turėjome savo universitetus. O jeigu juos privatizuosime ir sunaikinsime? Regione bus didelis nepatenkintas studijų vietoje poreikis. Rusai ir vėl jį patenkins. Mes neturėsime nieko atsakymui. Basanavičius gal net apsivertė kape, sužinojęs Steponavičiaus planus.
Kur jūs, lietuvių kalbos, kultūros ir tautos saugotojai? Kur mūsų dvasios milžinai?
2009-04-03 18:53
Sunku suvokti, kodėl reformatoriai ruošiasi didžiulių skolų grėsme išvyti iš Lietuvos vienintelį mūsų turtą: sugebančius ir norinčius dirbti žmones. Net amerikiečiai supranta, kad gabūs, bet neturtingi pradžioje gauna blogesnius pažymius, todėl atskirai tokius paremia.
Atsakymas vienas: postsovietinės emocijos. Neapykanta provincijai. Neapykanta europietiškam socializmui. Neapykanta tiems, kurie kalba, ar nors nusikeikia, rusiškai. Neapykanta universitetams, kurie nenori mirti. Neapykanta bendrai tiems, kurie yra kitokie, negu mes, ir pageidauja turėti nors ir mažesnį, bet jiems skirtą, universitetą.
Nedera vadovautis vien emocijomis valstybės valdyme. Įrodykime, kad mes sugebame būti tikrai nepriklausomi. Mokykimės iš klaidų, kurias daro kai kurios Afrikos šalys. Netapkime Europos pajuokos centru.
"Kęstas > rwc 2009-04-03 18:51
_"Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais?"Tie, kurie jaučia savo potencialą moksle ir yra užtikrinti, kad ateityje iš jo uždirbs._Dabar jau net didelė ir įtakinga Lietuvoje statybininkų grupė nėra užtikrinta, kad ateityje mūsų krašte uždirbs. Ką bekalbėti apie siauriau specializuotas veiklos kryptis. Kur ekonominė kolegijų išplėtimo naudos analizė? Ar nevertėtų pamatuoti nors vieną kartą prieš kerpant?
Šiandien ir mūsų pagrindinis verslas (Mažeikiai, Ignalina, Kėdainiai, net tokia ateities užuomazga, kaip "Fermentas") gyvena iš rusų palikimo, tame tarpe pigesnės darbo jėgos. Jiems nebereikia nei lietuviško, nei jokio kitokio mokslo. Deja, šie resursai jau baigiasi. Dirbsime, kaip visi Europoje dirba. Prireiks ir kadrų, ir jiems bei naujovėms paruošti būtino mokslo.
rwc, dar Kęstui 2009-04-03 01:57
"Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais?"Tie, kurie jaučia savo potencialą moksle ir yra užtikrinti, kad ateityje iš jo uždirbs.
"Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse?"Iš tokių Afrikos šalių pirmiausia mintis kyla apie Švediją, Airiją ir Šveicariją. Aišku, į jas nėra ko lygiuotis - tai tikrai Afrikos šalys. Bet kažkaip vienoje iš jų paėmęs paskolą ir pabaigęs nė kiek nesigailiu. Grąžinau per pusantrų metų.
"Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės."Kalbama apie UNIVERSITETINĮ išsilavinimą. Lietuvoje jį faktiškai duoda keli fakultetai (pabandykite stoti į žinomo universiteto doktorantūrą ir suprasite - pirmas klausimas bus, kokiame tarptautiniame žurnale išspausdinta magistro tezių santrauka). Dėl kritinės masės - taip, amerikiečiai nelabai skiria koledžo (kolegijos) nuo universiteto. Mes galime turėti, ir turime, stiprias kolegijas, kurios ruošia gerus siauros srities specialistus, ir kur kas geresnius nei universitetai. Ne kiekviena melžėja gali diferencialines lygtis - amerikiečiai to ir nesiekia. Kodėl turėtume mes? Bet jei baigi universiteto techninę arba fundamentaliąją studijų kryptį, tą turi žinoti po antro kurso. Deja, net toks juokingas ir būtinas dalykas kaip eilučių teorija pas mus nukištas į ketvirtą kursą.
rwc, Kęstui 2009-04-03 01:43
"Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti." Kokiais? Tais dviem institutais, kurie, naudodamiesi sovietmečio įdirbiu, savo patentus pigiai parduoda kiniečiams ir pigiai Inteliui gamina lazerius bei mechatroniką?
"1.Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?"
1. Nepatenkinama kokybė
2. Lietuviškų diplomų bevertiškumas
3. Kad lodariai renkasi "lengvus" modulius pas paperkamus dėstytojus ir gauna geresnius pažymius, nei talentingi sunkiai dirbantys studentai
4. Kad Lietuvoje mokslo neremia verslas - taigi doktoranto dalia pačiam tapti chalturščiku arba eiti gatvių šluoti
5. Kad Lietuvoje doktorantais tampa tie, kurie niekur nesugebėjo po magistro įsitvirtinti, taigi būti doktorantu neprestižas.Reikia dar? Ryt pašnekėsiu su emigravusiais daktarais ir surasiu.
Kęstas 2009-04-02 21:29
Daugelis klykia, kad reikėtų atimti iš rektorių ir pasidalinti. Tai ir yra Steponavičiaus reformos esmė: pataikauti klykiančiai miniai ir skubiai kimšti į savo kišenius milijonus.
Kęstas 2009-04-02 19:11
Ekonomikos suirutė palaipsniui užsitarnauja vardą: Didžioji recesija. Praeitas tokio masto reiškinys vadinosi Didžioji depresija ir tesėsi daugelį metų iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar jėgos pasaulyje labai nelygios, kariauti kolkas nebėra kam. Todėl krizė yra tokia ilga. Skolintis studijoms iš bankų tokiu metu neprotinga. Sustabdykime universitetų privatizavimo traukinį, kol nevėlu.
Kas norėtų skolintis studijoms šiais rizikos laikais? Tik ne tie, kurie rimtai galvoja studijuoti ir atiduoti tas skolas. Net JAV, kur pinigų spausdinimas ir ekonomikos stimuliavimas nėra didelė problema, tie kurie pajėgtų atiduoti skolas, dabar vengia skolintis kartais ir už labai mažus procentus. Aišku, kad toks net potencialios būtinybės skolintis vengimas nemažai žmonių vers emigruoti. Taip jau pasirodo reformos galas. (1)
Studijuoti Lietuvoje liks nedaug žmonių. Tik tie, kurie nori nelaukti kažko ir daryti kažką. Kas supranta, ko nori, lietuviškų paskolų studijoms neims. Jau įsitikinome su naktiniais mokesčiais, kad ir Lietuvoje socialinės sistemos nėra linijinės. Iš pažiūros nedideli pokyčiai gali pavirsti naikinančia lavina. Net ir nedidelio papildomo abiturietų skaičiaus emigravimas komercializuotus universitetus lengvai gali sunaikinti. Ne vieną, ne du, o visus. Ar mes tikrai to norime?
Kodėl toks švelnaus rausvo gymio paršelis, kaip Steponavičius, bando įpiršti mums aukštojo mokslo sistemą, naudojamą tik skurdžiausiose Afrikos šalyse? Bankrutuojančių bankų pinigai apsuko jo galvelę.
JAV turi geriausią universitetų sistemą pasaulyje. Jų sugebėjimo sukurti naujoves ir jas parduoti pavydi visi. Šie gana informuoti specialistai iškėlė JAV uždavinį: vėl pasiekti, kad amerikiečių su universitetiniu išsilavinimu procentas būtų aukščiausias pasaulyje. Jie supranta: šiuolaikinei ekonomikai reikia išsilavinusių žmonių kritinės masės. Kitaip sunku konkuruoti su Kinija, Indija, Rusija ir kitais sparčiai modernėjančiais kraštais. Tokiame fone reikalavimas du kartus sumažinti universitetų sistemą gali ateiti tik iš dramblio kaulo bokšto, arba iš tarpo tarp apvalių Steponavičiaus žandų.
Aš didžiuojuosi Lietuvos mokslo ir universitetų pasiekimais nelengvais gyvenimo nepriklausomybėje pradžios metais. Tai tikrai verta išsaugoti bei vystyti.
1."Kas Lietuvos jaunimą veja mokytis svetur?"" (2)
2. Visa diskusija yra komentaruose prie straipsnio: LSAS: Studijų paskolos grąžinimą reikia sieti su absolvento gaunamomis pajamomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą