Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Ką daryti po Lietuvos universitetų bei kolegijų suardymo?

Oligarchai ir jų statytiniai, naudodamiesi krize bei žmonių nepasitenkinimu, revoliuciniu keliu ardo mūsų gyvenimo būdą. Tai jų jėgos šaltinis. Kartu tai yra ir jų silpnoji vieta. Nepasitenkinimas gali išsilieti per kraštus. Jis gali nušluoti ir oligarchus bei jų Seimą. Todėl dar aktyviau dalyvaukime protestuose.

Deja, tokiu apskaičiavimu negalima planuoti asmeninių finansų. Net jei pavyktų gauti studento krepšelį šiais metais, tektų konkuruoti su pinigų maišais. Jie repetitorių, kyšių bei pažinčių pagalba užkels savo vaikų pažymius. Sakykim, kad grupės studentų pažymiai taptų tokiu būdu labai geri. Gabaus ir darbštaus teisuolio pažymiai būtų "tik" geri (dvidešimt procentų mažesnis balas, negu labai geras). Tokiu atveju mūsų teisuolis turėtų arba skolintis banke didžiules sumas, arba nutraukti studijas ir grąžinti tai, ką jis "skolingas" už dvejus metus. Išeina, kad visi, net ir gavę krepšelius, mokysis skolon.

Todėl racionalu bent laikinai trauktis iš Lietuvos. Traukiantis studentams, teks išvykti ir dėstytojams. Todėl net tiems studentams, kurie iki krepšelių eros pradėjo studijas, gali nepasisekti jas užbaigti. Važiuokite, kas galite. Grįšite, jei mums pavyks greitai išdraskyti naikinančių Lietuvą vagių lizdą.

Vienykimės. Prie visų bėdų Lietuvai prisidėjo dar viena. Mes negalime konkuruoti pasaulyje be pakankamo išsilavinusių žmonių skaičiaus. Jei valdžia mums tik trukdo, turime daugiau dirbti patys. Kaip mes galime padėti tiems, kurie ieško kur išvykti? Kaip mes galime paremti jau išvykusius? Tarkimės. Tėvynės ateitis dabar dar daugiau yra ne tik mūsų, bet ir jų rankose.

Komentarų nėra: