Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. balandžio 5 d., sekmadienis

Reforma neatitinka Konstitucijos normų

"Kiek valdžiai reikia demokratijos?
2009 04 05 / 15:59 /
Išsiųsti nuorodą Versija spausdinimui

Antanas Kulakauskas


Kodėl Lietuvoje dauguma piliečių nepatenkinta demokratijos veikimu, kodėl toks didžiulis žmonių nepasitikėjimas Seimu – aukščiausia tautos atstovybe, – dauguma kitų valdžios institucijų, ir dar didesnis nepasitikėjimas partijomis?

Politologai aiškina, kad atstovaujamoji demokratija Lietuvoje veikia tik procedūrų lygmenyje, bet iš esmės neveikia politikos formavimo, politinių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygmenyse.

Tai reiškia, kad tautai, įvairioms ją sudarančioms interesų grupėms, daugu


mai paprastų piliečių demokratija prasideda ir baigiasi rinkimais. Rinkimuose politinės partijos, jų parinkti atstovai konkuruoja dėl patekimo į valdžią. Patekę į valdžią pasidalina į poziciją ir opoziciją. Pozicija, paprastai turinti daugumą tautos atstovybėje – Seime, gauna vykdomosios valdžios svertus. Opozicijai lieka vykdomosios valdžios svertus turinčios daugumos (kartais ir mažumos) kritiko ir oponento vaidmuo, kurį atliekant stengiamasi susikurti galimybes anksčiau ar vėliau tapti vykdomąja valdžia.

Gi vykdomosios valdžios svertų turėjimas reiškia teisę ir galimybes pagal savo nuožiūrą ir supratimą, žinoma, nenukrypstant nuo Konstitucijos (nors neretai to sąmoningai ar nesąmoningai nepaisoma), formuoti politiką, priiminėti įstatymus ir politinius sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą.

Grubiai kalbant, tai galimybė prievartauti tautą. Prievartautojai, žinoma, dažniausiai aiškina, bando įtikinti save ir kitus, kad jie atlieka pačios tautos pasirinktų meilužių vaidmenį, arba bent jau, kad tai, ką jie daro, yra geriau visiems, tik ne visi tai supranta. Žinoma, jei kokia didesnė piliečių ar interesų grupė susiorganizuoja, ima garsiai klykti, priešintis, dažnai ji paliekama ramybėje, bent kuriam laikui.

Deja, esant fragmentuotai daugiapartinei sistemai ne rinkėjai nusprendžia, kas bus pozicija, o kas opozicija. Susitaria pačios į Seimą patekusios partijos, jų lyderiai. Susikūrusios Vyriausybės programa taip pat parengiama ir patvirtinama be rinkėjų valios. Partijų lyderiai neretai sprendžia ir valdžios pasidalinimo vietos savivaldybėse klausimus. Taip iškasamas griovys tarp piliečių ir valdžios.

Ar galima šį griovį užkasti? Užkasti – gal ir ne, bet nutiesti per jį tiltus ir lieptus galima. Tereikia į politikos formavimo, politinių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesą įtraukti piliečius, interesų grupes. Kitaip sakant, atstovaujamoji demokratija turi būti papildyta dalyvaujamąja demokratija, tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek vietos savivaldos lygmenyje, ir pirmiausia atskirose viešosios politikos sferose.

Tiesa, politinis elitas teisinasi, kad tai padaryti neva sunku, nes Lietuvoje silpna pilietinė visuomenė. Tik pats nieko nedaro, kad ta visuomenė stiprėtų, nekuria nei teisinių, nei materialinių sąlygų jai veikti. Jei ką ir daro, vaizduodamas rūpestį demokratijos plėtra ES partnerių akyse, tai dažniausiai imituoja piliečių ir interesų grupių įtraukimą į politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą, t.y. valdžia pati pasiskiria socialinius partnerius politikoje, neva atstovaujančius pilietinę visuomenę ir atskiras interesų grupes.

Geras pavyzdys mokslo ir studijų sfera, kurią dabar norima reformuoti. Reforma iš tikrųjų reikalinga, bet ją mėginama pradėti įprastu Lietuvoje būdu, panašiai, kaip kuriant „Leo LT“ bendrovę. Seimui pateiktas „Mokslo ir studijų įstatymo“ projektas rodo, kad valdžia vis dar nesuprato, jog bemaž visos pagrindinės dabar veikiančios mokslo ir studijų sistemos ydos yra sisteminio, struktūrinio pobūdžio, t.y. nulemtos netikusios valdžios politikos šioje sferoje, tinkamo politikos formavimo mechanizmo nebuvimo.

Viešosios politikos specialistai ligšiolinį šios sferos valdymą yra pavadinę „hierarchine anarchija“, bet įstatymo projekte kaip tik ir nenumatyta jos atsisakyti, tenkinamasi modifikacija. Dar blogiau, kad numatoma modifikacija stiprina komandinio administravimo pradus ir konstitucinės teisės žinovų požiūriu neatitinka Konstitucijos normų. Tad, jei toks įstatymo projektas bus priimtas, blogybių ir jovalo bus dar daugiau, nei dabar. " ( Kiek valdžiai reikia demokratijos? )

Komentarų nėra: