Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. balandžio 7 d., antradienis

Steponavičius siūlo kilpas


Kęstas2009.04.08 08:53

Tik krizei pasibaigus, verslas žinos, kokio išsilavinimo darbuotojų jam reikia. Jaunimas jaučia, kad Lietuva iškasenų pardavinėjimu nepragyvens, kad pigios darbo jėgos po sunkmečio nebeliks, kad mūsų verslas turės pereiti prie sudėtingesnių paslaugų bei prekių, todėl ir siekia universitetinio išsilavinimo.

Sunku suvokti, kodėl reformatoriai ruošiasi didžiulių skolų grėsme išvyti iš Lietuvos vienintelį mūsų turtą: sugebančius ir norinčius dirbti žmones. Net amerikiečiai supranta, kad gabūs, bet neturtingi pradžioje gauna blogesnius pažymius, todėl atskirai tokius paremia. Steponavičius gi siūlo: "socialiai remtiniems studentams palūkanas valstybė įsipareigotų kompensuoti – bent didžiąją jų dalį." Taigi didžiulės skolos krizės apimtoje šalyje jiems būtų paliktos.

Laikas ponui Kubiliui ir mūsų mokslininkams bei verslininkams sukurti Lietuvos ūkio vystymo viziją. Tai leistų sukoncentruoti kadrų ruošimo resursus strateginėse Lietuvai srityse. Tikėtis, kad mokiniai, bėgiojantys su krepšeliais, padarys šį darbą už mus, yra nusikalstamas naivumas. Atidėliojant tai, sumažėja mūsų verslo, maitinančio visą valstybę, galimybės išgyventi.

Kultūringi ir suprantantys situaciją žmonės, kaip Rektorių konferencija, pasisako prieš šią reformą.

Žmonės, kurie nieko nesupranta moksle, studijose bei ekonomikoje, tačiau tikisi, kad revoliucijos metu kas nors taip pasikeis, jog jiems gal tektų kokia nors asmeninė nauda, garsiai rėkia už reformą. Tarp internautų dauguma tokių jau emigravo, išsaugojo neapykantą Lietuvai, bet tikisi, jog reforma gal sukurtų jiems nors mažus, bet šiokius tokius, šansus prastumti jų prastesnių gabumų vaikus per Lietuvo universitetus. Blogiausiu atveju, jiems būtų įdomu stebėti rimtų ir sveikų mokslo įstaigų sunaikinimą kvailių minios jėgomis.

Parsidavę studentų viršūnėlių dalys net nesupranta, kad reformatoriai siekia sunaikinti dalį universitetų. Tarp naikinamų gali atsidurti ir kiekvieno iš mūsų asmeninė alma mater. Ką mes tada darysime? Ar ne laikas protestuoti, kol nevėlu?

Komentarų nėra: