Reikėtų Lietuvos valdžią lyginti ne su visos Afrikos vyriausybėmis, o su Mugabės režimu Zimbavėje. Tas pats žmonių niekinimas, tie patys voliuntaristiniai sprendimai ekonomikoje ir švietimo srityje, tas pats klaikus skurdas.
Tiems, kurie mus valdo paskutinius du dešimtmečius, reikėtų kasdien pasižiūrėti į veidrodį ir save paklausti, kaip jiems pavyko taip nustekenti Lietuvą, kad tokie palyginimai tapo įmanomi.
Pagrindinis skaičius, skiriantis recesiją nuo depresijos yra bedarbystės lygis. Dauguma Lietuvos bedarbių išvažiuoja, kai tik gali tai padaryti. Mes turime kur išvažiuoti, galime ten dirbti už normalų atlyginimą. Todėl 15 procentų likusių bedarbių tik parodo Lietuvos ekonomikos smukimo ledkalnio viršūnę.
Zimbabvės gyventojams, kaip taisyklė, neleidžiama dirbti Vakarų Europoje. Todėl aišku, kad po Mugabės veiklos ten darbo neteko kas antras dirbantysis.
Pernelyg įsitraukiau, kritikuodamas poną Kubilių. Na ir kas, kad ponai Kubilius ir Mugabė visiškai sugriovė jų šalių ekonomikas (turėdami tik kilnius tikslus). Svarbiausia, kad ponas Mugabė yra juodas, kaip tamsi naktis. O ponas Kubilius yra ne tik, kad baltas, bet net rožinis nuo brangaus gero lietuviško maisto, kaip darbštaus ūkininko paršelis. Kaip aš galėjau juos lyginti? Kokia neužtarnauta panieka... Kur žiūri mūsų etikos sargai? Man reikėtų uždrausti mėnesį pasisakyti Seime...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą