Bedarbystė yra didelė ir auga toliau. Todėl yra daug žmonių, pretenduojančių į kiekvieną laisvą darbo vietą. To pasekoje atlyginimai krenta bei yra daug ilgalaikių bedarbių, kurių įsijungimas įdarbo rinka tampa vis mažiau tikėtinas, nes jie per ilgą laikotarpį visai praranda sugebėjimus, reikalingus tai rinkai.
Na o spauda yra pilna teigiamos informacijos apie tai, kas daroma. Melagiai klesti, visai kaip komunistų laikais.
Yra ir melagingų optimistų tarp mano nuolatinių skaitytojų. Jų mintys paprastos. Monopolistas rašo man:
_MOKYTOJAU, aš tavimi labai nepatenkintas. Tiek surinkau pinigėlių banko sąskaitose, nugirdydamas daugybę Lietuvos žmonių degtine iš Maksimų, prisidengdamas invalidais ir nusukdamas mokesčius, prisidengdamas tariama rusų elektros grėsme ir monopolizuodamas elektros ūkį, bei prasukdamas Leo aferą. O tu sakai, kad Lietuvos žmones dar naikina krizė. Nematau krizės, riebalų raukšlės akis užspaudė. Negadink nuotaikos. Džiaukis milijardais mano ir mano giminių bankų sąskaitose._
Daugelis kartoja kubilinių propagandos žodžius, kad Lietuvos politika dabar yra sąžininga, kad mes turime vieną iš geriausių pasaulyje internetą. Tik skandinavų bankams Lietuvos politika dabar atrodo veikianti neblogai ir sąžiningai. Už tų bankų klaidas ir viliones sumokėjome didelę kaina mes visi, ypač tie, kurie nekilnojamo turto burbulo metu nesiskolinome. Tik vienos, nors ir įtakingos, užsieniečių grupės patenkinimas nėra sąžiningas mūsų visų atžvilgiu.
Ką gero Lietuva padarė internete? Klauskime užsienio lietuvių, ar perka žmonės pasaulyje Lietuvos interneto paslaugas. Kiek žinau iš mano paties kelionių, tai neperka. Nieko ypatingo internete mes nepadarėme.
Mūsų uždaroje visuomenėje tiesa vis dar sunkiai randa kelią spaudoje ir mūsų mintyse.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą