Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. rugpjūčio 17 d., sekmadienis

Kas darosi stipriai užterštose radioaktyviomis medžiagomis vietose?

Mūsų valdžia vis dar svojoja prastumti lietuvišką atominę elektrinę, nepaisant mūsų tvirto atsisakymo priimti tą atominę elektrinę, kurį mes išreiškėme referendume. Po Fukušimos pasidarė aišku, kad ne tik girti ukrainiečiai, bet ir patikimi japonai gali nukentėti nuo didelių radiacijos kiekių, jei išorinės jėgos (Lietuvos atveju tikimiausi piktai nusiteikę žmonės) sugriaus radiacijos apsaugą. Todėl mums visiems pasidaro aktualu žinoti, kuo atominės elektrinės yra mums pavojingos.

Radioaktyvumas pažeidžia mūsų genetinę medžiagą, vadinamą DNR. Jei didelė dozė, tai žūva ne tik gyvūnai, bet ir augalai (raudonas miškas). Mažesnės dozės sukelia apsigimimus ir susirgimus vėžiu, kataraktas (aklumą), kreivus paukščių snapus ir kitas bėdas. Sumažėja vaisingumas ir gyvenimo trukmė. Todėl kur užterštumas didesnis, yra mažiau toje vietoje gyvūnų.

Įdomu, kad kai kurios paukščių rūšys (bet ne visos) gyvendamos labiau išterštose vietose, pradeda gaminti organizmuose daugiau antioksidantų ir geriau atsispiria toms ligoms, negu tos pačios rūšies individai mažiau užterštose vietose. Gamta turi įdomių prisitaikymo būdų, bet nebandykime mes juos patikrinti Lietuvoje.

Komentarų nėra: