Vienam dujų šaltiniui reikia nuo aštuonių iki devyniolikos milijonų litrų vandens. Kad apsaugoti nuo korozijos ir bakterijų, tie didžiuliai vandens kiekiai paverčiami ištirpintų chemikalų mišiniais. Kas blogai bakterijoms, dažnai kenkia ir mums. Didelė dalis šio vandens su kenksmingais chemikalais ir radioaktyviomis uolienomis iš žemės gelmių išeina kartu su dujomis į žemės paviršių, transportuojama, saugoma ir bandoma išvalyti. Neišvengiamai dalis išlaistoma ir patenka į mūsų aplinką.
Skalūnų dujų technologija turi daug neištirtos rizikos.Kol ta rizika lieka neaiški, Vokietija nesiima skalūnų dujų gamybos. Taip turėtų pasielgti ir Lietuva.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą