Klausimas kvepia naivumu. Deja, daugely šeimų, ypač karo amatui pasišventusių, galioja taisyklė: vyras atveža auksinius laikrodžius, atimtus nelygiuose mainuose iš vokiečių, afganų, čečėnų ir kitų, o moteris atsako už viską, kas vyksta sodyboje.
Bloga idėja. Vienos moters pastangų neužtenka. Pakrypusios tvoros, kur yra tokių šeimų, parodo, kad tie atimti auksiniai laikrodžiai nepadeda.
Svarbiausia, atimti iš tėvų rūpestį vaikais, kai vaikai serga, mokosi ar žaidžia, yra nusikaltimas. Vaikams reikalingas tėvas, kaip rodo daugelio tyrimų rezultatai (ir kaip elgesio pavyzdys, ir kaip žmogus, stimuliuojantis dvasinį vaikų vystymąsi). Jei tėvai dalyvauja vaikų kasdieniniame gyvenime, motinos labiau pasitiki ateitimi, ir šeimos būna gausesnės.
Profesionalėjant karo menui, auginti vaikus be tėvo yra nusikaltimas ne tik šeimai, bet ir nusikaltimas Tėvynei.
Ką daryti? Ačiū Dievui, Žemės para turi tris aštuonių valandų laikotarpius. Vienu laikotarpiu gali dirbti tėvas, o mama gali būti su vaikais. Antru aštuonių valandų paroje laikotarpiu su vaikais gali būti tėvas, o mama gali dirbti pilnas aštuonias valandas. Na o trečias aštuonių valandų laikotarpis paprastai skiriamas lovai. Ir nesakykit man, kad transporto bei komunikacijų amžiuje motina negali rasti gerai apmokamo darbo antroje pamainoje...
Kai dauguma mano vaikų buvo maži, aš studijavau aspirantūroje. Tokios studijos baigiasi sudėtingu patikrinimu: disertacijos gynimu. Bet aš rasdavau laiko užsiimti mano mažais vaikais. Kai skalbiant drabužėlius, ant mano rankų pasirodė kruvinos pūslės, panaudojau visą mano vyrišką technikos supratimą, kad namuose atsirastų skalbyklė, tinkama švelniems kūdikių drabužėliams. Mano poveikį vaikų kalbos įgūdžiams negali paneigti nei vienas, kuris pažįsta mano vaikus. Linkiu ir jums panašių pasiekimų. Ir, tarp kitko, viskas tvarkoj buvo su disertacija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą